Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuotolinio ryšio priemonėmis dalyvaujant pareiškėjos atstovui pagal įstatymą M. S., pareiškėjos atstovei advokatei A. A.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėj os D. S., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą M. S., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 25S241111, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti D. S. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760463851, galiojantį iki 2027 m. birželio 25 d.

7. Remiantis byloje pateiktas įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatytos šios, pareiškėjos skundo kontekste aktualios faktinės aplinkybės.

7.1. Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimu nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2027 m. birželio 25 d., nes asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką (asmuo buvo išvykęs 3 kartus: 2025 m. rugsėjo 2 d., 2025 m. rugsėjo 25 d. ir 2025 m. spalio 29 d.). Sprendime nurodytos toliau nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados.

7.1.1. Asmuo turi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte („Esu nepilnametis, Lietuvoje gyvena mano tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje“) nustatytu pagrindu 2025 m. birželio 25 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) , galiojantį iki 2027 m. birželio 25 d. 2025 m. lapkričio 6 d. patikrinus asmens duomenis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje (VSATIS), nustatyta, kad asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius buvo išvykęs į Baltarusijos Respubliką ar Rusijos Federaciją 3 kartus: 2025 m. rugsėjo 2 d., 2025 m. rugsėjo 25 d. ir 2025 m. spalio 29 d. (vyko per Šalčininkų ir Panemunės pasienio kontrolės punktus).

7.1.2. Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti priežastis, dėl kurių asmuo vyko į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją 2025 m. spalio 6 d. ir pakartotinai 2025 m. spalio 28 d. per MIGRIS komunikacijos priemonę paprašė asmens pateikti paaiškinimą ir (ar) dokumentus apie priežastis, dėl kurių jis per pastaruosius 3 mėnesius vyko į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją. Papildomai 2025 m. lapkričio 3 d. elektroniniu paštu paklausimas buvo išsiųstas ir M. S. dėl jo nepilnametės dukters vykimo į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką. Buvo gauti atsakymai su pridėtais dokumentais ir pažymomis, kad vykimo tikslas – nuo 2025 m. kovo 22 d. taikomas ortodontinis gydymas Rusijos Federacijoje, Maskvoje esančioje stomatologijos klinikoje. Taip pat pateiktas tėvo paaiškinimas, kad dukra turi tęsti ortodontinį gydymą Maskvoje ir kad gydymas pradėtas dar iki dukrai gaunant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei planuojamas tęsti iki 2026 metų pabaigos.

7.1.3. Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui 2025 m. birželio 25 d. buvo išduotas tik vienas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nepilnametis, Lietuvoje gyvena mano tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje) nustatytu pagrindu. D. S. tėvas M. S. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą 2022 m. gruodžio 12 d., galiojantį iki 2027 m. gruodžio 12 d. Gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje asmuo deklaravo nuo 2025 m. liepos 1 d.

7.1.4. Įvertinus tai, kad, turėdamas leidimą laikinai gyventi, asmuo per pastaruosius 3 mėnesius buvo 3 kartus išvykęs į Baltarusijos Respubliką ar Rusijos Federaciją (2025 m. rugsėjo 2 d., 2025 m. rugsėjo 25 d. ir 2025 m. spalio 29 d.), konstatuota, kad yra pagrindas spręsti leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatytu pagrindu. Įvertinus paaiškinimą ir dokumentus, kad asmuo į Rusijos Federaciją vyko pas ortodontą ir kurio paslaugos dar bus būtinos iki 2026 metų pabaigos, padaryta išvada, kad tai nėra objektyvi priežastis, nes ortodonto paslaugas asmuo gali gauti ir Lietuvos medicinos įstaigose nors ir tęsiant pradėtą gydymo procesą. Pažymėta, kad ortodontinis gydymas nėra išskirtinė procedūra, Lietuvoje galima gauti pilną ortodontinį gydymą. Asmuo 2025 m. birželio 12 d. pateikė prašymą leidimui laikinai gyventi Lietuvoje, kai jau buvo įsigaliojęs Ribojamųjų priemonių įstatymas, todėl turėjo įsivertinti ar vykimas į Rusijos Federaciją yra neišvengiama būtinybė. Pabrėžta, kad asmuo Migracijos departamentui nepateikė kitų duomenų ar dokumentų, pagrindžiančių Ribojamųjų priemonių įstatymo 9 straipsnio nustatytų išimčių, objektyvių nuo asmens nepriklausančių priežasčių lėmusių jo išvykimus į Baltarusijos Respubliką per pastaruosius 3 mėnesius. Įvertinus tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir kad per pastaruosius 3 mėnesius buvo 3 kartus išvykęs į Baltarusijos Respubliką ar Rusijos Federaciją, taip pat tai, kad nėra nustatytos Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos išimtys, konstatuota, kad yra pagrindas panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi.

7.2. Byloje taip pat pateikti įrodymai ir paaiškinimai, patvirtinantys toliau nurodytas aplinkybes.

7.2.1. D. S. yra nepilnametė. Tarp jos tėvų M. S. ir M. S. yra kilęs teisinis ginčas dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Šiuo metu D. S. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą su jos atstovu pagal įstatymą – tėvu M. S. ir ji gyvena Lietuvoje. D. S. motina M. S. gyvena Rusijos Federacijoje.

7.2.2 D. S. atstovas pagal įstatymą M. S. 20­25 m. lapkričio 4 d. Migracijos departamentui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jo dukra tęsia ortodontinį gydymą. (duomenys neskelbtini), Gydymas pradėtas 2025 m. kovo 22 d., dar iki dukrai gaunant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Gydymas tęsis iki 2026 m. gruodžio mėnesio, o vizitai pas ortodontą vyksta periodiškai – kas mėnesį ar pagal gydytojo nurodymus. Paaiškinime pabrėžiama, kad gydymas negali būti nutrauktas, jo nutraukimas sukeltų medicininių komplikacijų ir pakenktų gydymo rezultatams; gydymo sistema yra individualiai parinkta ir priklauso konkrečiai klinikai, o naudojamos ortodontinės konstrukcijos ir įranga reikalauja to paties specialisto priežiūros; būtinas gydymo tęstinumas; gydymo perkėlimas į Lietuvą būtų sudėtingas ir brangus; vizitai yra trumpalaikiai ir būtini gydymo priežiūrai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašoma D. S. vykimus į Rusijos Federaciją vertinti kaip įvykusius dėl objektyvių priežasčių.

7.2.3. (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 1 d. pažyma, iš kurios matyti, kad nuo 2025 m. kovo 22 d. D. S. taikomas ortodontinis gydymas šioje klinikoje (esančioje Maskvoje); D. S. klinikoje lankėsi, be kita ko, 2025 m. rugsėjo 3 d., 2025 m. spalio 1 d.; kitas apsilankymas gydymo įstaigoje numatytas 2025 m. lapkričio 29 d., o preliminariai gydymo kursas apskaičiuotas iki 2026 m. gruodžio pabaigos; atvykimas gydytis šiuo laikotarpiu griežtai privalomas.

7.2.4. (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 12 d. pažyma, kurioje patvirtinama, kad, remiantis 2025 m. birželio 30 d. sutartimi D. S. mokosi (duomenys neskelbtini), (esančioje Maskvoje) 11 klasėje pagal papildomą bendrojo lavinimo ir bendrojo vystymo programą „Kelias į sėkmę“, skirtą mokinių individualizuotam ugdymui; mokymo laikotarpis – nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. gegužės 31 d.; mokymo forma: dieninė, taikant elektroninį mokymąsi bei nuotolinio mokymosi technologijas.

7.2.5. (duomenys neskelbtini), 2025 m. lapkričio 12 d. raštas „Dėl bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (pirmosios instancijos teismas – Maskvos m. Liublino rajono teismas, apeliacinės instancijos teismas – Maskvos miesto teismas), paklausimas dėl bylos eigos, teismo posėdžių skaičiaus ir datų“ M. S., kuriame nurodoma, kad pagal tarptautinės teisės nuostatas, Rusijos Federacijos šeimos kodekso 57 straipsnį, teismai, nagrinėdami ginčus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę; Rusijos Federacijos civilinio proceso kodeksas įpareigoja apklausti nepilnametį teismo posėdyje nagrinėjant bylą. Rašte pažymima, kad pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas pareikalavo septynių teismo posėdžių, apeliacinės instancijos teisme –vieno. Teismo posėdžiuose M. S. ir jo nepilnametės dukters D. S. interesams atstovavo (duomenys neskelbtini), darbuotojos. Kartu su raštu pateikti Maskvos miesto bendrosios jurisdikcijos teismų oficialaus portalo duomenys, iš kurių, be kita ko, matyti, kad 2025 m. rugsėjo 30 d. byla dėl D. S. gyvenamosios vietos nustatymo, tėvams gyvenant atskirai, perduota apeliacinei instancijai (pirmosios instancijos teismo sprendimas – 2025 m. birželio 20 d. (motyvuotas sprendimas – 2025 m. liepos 11 d.)); taip pat pateikti Maskvos bendrosios jurisdikcijos teismų oficialaus portalo duomenys, iš kurių, be kita ko, matyti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2025 m. spalio 30 d.

8. Paminėtinos šios bylos kontekste aktualios teisės aktų nuostatos ir kai kurios jų priėmimo aplinkybės.

8.1. Nuo 2023 m. gegužės 3 d. įsigaliojo Ribojamųjų priemonių įstatymas, kuriuo nustatytos tam tikros ribojamosios priemonės Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, taip pat pasiekti Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (Ribojamųjų priemonių įstatymo 1 straipsnis).

8.2. Seimas 2025 m. balandžio 17 d. Nr. XV-170 priėmė Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo, be kita ko, papildytos Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnyje nustatytos ribojamosios priemonės, numatant atvejį, kada panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio „Ribojamosios priemonės“ 9 dalyje (2025 m. balandžio 17 d. redakcija) nustatyta, jog panaikinamas Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai: 1) Rusijos Federacijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką; 2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių. Taigi, šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtinta nauja ribojamoji priemonė – leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas. Remiantis aktualiomis teisinio reguliavimo nuostatomis, ši ribojamoji priemonė taikoma Rusijos Federacijos piliečiams.

8.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Ribojamųjų priemonių įstatymo nuostatas pažymima, kad jomis leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas Rusijos Federacijos piliečiams susietas su jų vykimu į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Federaciją ir nustatyta bendroji taisyklė, kad minėti asmenys į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką gali vykti ne daugiau nei vieną kartą per tris kalendorinius mėnesius. Įstatyme nustatytos šios taisyklės išimtys, be kita ko, kai minėti asmenys vyko į Rusiją ar Baltarusiją dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2819-520/2025).

8.4. Pagal Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 10 dalį, šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priimami ir skundžiami Įstatyme nustatyta tvarka.

9. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad Ribojamųjų priemonių įstatyme nebuvo apibrėžta, kokios priežastys laikomos objektyviomis, sudarančiomis prielaidas asmens atžvilgiu taikyti išimtį iš minėtos bendrosios taisyklės, pagal kurią asmuo į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką gali išvykti ne daugiau kaip vieną kartą per tris kalendorinius mėnesius. Kaip konstatuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, jokie kriterijai, sudarantys prielaidas vieningai vertinti užsieniečio nurodytas vykimo į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką priežastis, nors šio vertinimo rezultatas daro lemiamą įtaką užsieniečio teisinei padėčiai, nėra nustatyti. Atitinkamai ta aplinkybė, kad teisės aktuose nėra nustatyti jokie kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl asmens nurodytų priežasčių objektyvumo, lemia, jog Migracijos departamento sprendimas nepripažinti asmens nurodytų priežasčių objektyviomis turi būti ypatingai išsamiai motyvuojamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą byloje Nr. eA-2819-520/2025).

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atskleisdamas Įstatyme kitame kontekste įtvirtinto įpareigojimo Migracijos departamentui vertinti, ar priežastys, dėl kurių buvo nesilaikoma Įstatyme nustatytos bendrosios taisyklės, yra objektyvios, turinį, yra iš esmės konstatavęs, kad tai, ar aplinkybės yra objektyvios, yra vertinamojo pobūdžio klausimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju užsieniečiui nurodžius šias aplinkybes (kartu pateikus įrodymus), jos turi būti įvertintos ir nuspręsta, ar tai yra objektyvios priežastys. Tokiu atveju viešojo administravimo institucija turi individualiuose administraciniuose teisės aktuose išsamiai įvertinti užsieniečio nurodomas aplinkybes bei nurodyti argumentus, kodėl užsieniečio nurodytos aplinkybės nėra pripažįstamos objektyviomis priežastimis, o šių aktų teisėtumą ir pagrįstumą patikrina teismai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2159-1047/2025).

11. Pažymėtina ir tai, kad Departamentas veikia kaip viešojo administravimo institucija, todėl jo priimtas sprendimas turi atitikti tokių subjektų sprendimams keliamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą šios įstatymo 10 straipsnio (be kita ko, reikalavimą administraciniame sprendime nurodyto jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes ir administracinio sprendimo motyvus) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-968/2025; kt.).

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas teisės aktų nuostatas, aktualią administracinių teismų praktiką, pažymi, kad, įgyvendinant Migracijos departamentui suteiktą plačią diskreciją vertinti asmens nurodomas aplinkybes, dėl kurių nesilaikyta Ribojamųjų priemonių įstatyme įtvirtintos minėtos bendrosios taisyklės, turi būti vertinama ne tai, ar apskritai toks asmuo galėjo spręsti dėl savo vykimo į Rusijos Federaciją ir (ar) Baltarusijos Respubliką, ar ne, bet tai, ar priežastys, dėl kurių toks asmuo į jas vyko, iš tikrųjų galėtų objektyviai pateisinti būtinybę vykti į Rusijos Federaciją ir (ar) Baltarusijos Respubliką dažniau nei kartą per paskutinius 3 kalendorinius mėnesius. Toks Migracijos departamento vertinimas visais atvejais turi būti išsamus, jame turi būti įvertintos visos aktualios aplinkybės, nurodyti aiškūs argumentai, kodėl užsieniečio nurodytos aplinkybės nėra pripažįstamos objektyviomis priežastimis.

13. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja, be kita ko, 2025 m. rugsėjo 2 d., 2025 m. rugsėjo 25 d. ir 2025 m. spalio 29 d. vyko į Rusijos Federaciją, t. y. kad pareiškėja į Rusijos Federaciją vyko daugiau nei kartą per 3 kalendorinius mėnesius.

14. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad M. S., pareiškėjos atstovas pagal įstatymą, pateikdamas paaiškinimus Migracijos departamentui, kaip priežastį, dėl kurios buvo vykstama į Rusijos Federaciją, nurodė tik būtinybę tęsti ortodontinį gydymą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė, įvertinus taikomo gydymo pobūdį, tai, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių toks gydymas negalėtų būti tęsiamas Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į Ribojamųjų priemonių įstatyme įtvirtinto minėto bendro draudimo išvykti į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką daugiau nei kartą per 3 kalendorinius mėnesius paskirtį, savaime negalėtų būti vertinama kaip pateisinanti tokio draudimo nesilaikymą. Kitaip tariant, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra prielaidų vien tokią aplinkybę pripažinti objektyvia priežastimi Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies prasme. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vien galimi finansiniai nuostoliai dėl atsisakymo tęsti ortodontinį tyrimą Rusijos Federacijoje ir galimi sunkumai jį tęsiant Lietuvos Respublikoje, įvertinus Ribojamųjų priemonių įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nustatymo tikslus, negali sudaryti prielaidų pateisinti minėto šiame įstatyme įtvirtinto draudimo nepaisymą.

15. Kita vertus, pažymėtina, kad pareiškėja yra nepilnametė, o byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta šiuo metu yra nustatyta su jos tėvu, kuris gyvena Lietuvos Respublikoje, turėdamas leidimą čia nuolat gyventi.

16. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje šeima yra įtvirtinta kaip visuomenės ir valstybės pagrindas, kartu nustatant, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (38 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės įsipareigojimas įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (be kita ko, 2012 m. vasario 27 d., 2018 m. sausio 24 d., 2024 m. gegužės 20 d. nutarimai). Pažymėta ir tai, kad iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylanti bendro pobūdžio valstybės priedermė saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę negali būti aiškinama atsietai nuo šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti; visų pirma būtent tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose (be kita ko, 2018 m. sausio 24 d., 2019 m. lapkričio 8 d., 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iš Konstitucijos, be kita ko, jos 38 straipsnio 2 dalies, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas; šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (2019 m. lapkričio 8 d., 2024 m. gegužės 20 d. nutarimai).

17. Pažymėtina, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra įtvirtintas kaip principas, kuriuo tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis priimdami sprendimus ar imdamiesi bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku (4 straipsnio 1 punktas). Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 punktą, vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, jos fakultatyviais protokolais, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais.

19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, aplinkybių, susijusių su pareiškėjos ryšiais su jos šeimos nariais, jos gyvenamąja vieta, nenustatinėjo (nors tai, kad pareiškėja yra nepilnametė, o Leidimą gavo šeimos susijungimo pagrindu, Migracijos departamentui buvo žinoma), dėl jų nepasisakė ir jų nevertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nevertino pareiškėjos šeiminės situacijos, nenustatė ir nepasisakė dėl to, kad jos, kaip nepilnamečio asmens gyvenamoji vieta, nustatyta su tėvu, todėl, panaikinus Leidimą, pareiškėja neturėtų teisėto pagrindo likti Lietuvos Respublikoje, nesiėmė priemonių nustatyti, ar pareiškėja turi kitų giminaičių, su kuriais galėtų gyventi, neturėdama galimybės likti Lietuvos Respublikoje (jeigu susiklostytų tokia situacija, kad pareiškėja turėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos), sudaro prielaidas konstatuoti, kad Sprendimas nėra išsamus ir motyvuotas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą ir neatsižvelgdamas į pareiškėjos, kaip nepilnamečio asmens, šeiminius ryšius, jų nevertindamas, neįgyvendino jo teisės aktais suponuojamos pareigos, priimant sprendimą dėl nepilnamečio asmens, vertinti, be kita ko, geriausius vaiko interesus.

20. Pasisakydama dėl kitų skunde teismui nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje, sprendžiant ginčus dėl pagal Ribojamųjų priemonių įstatymą priimtų sprendimų, be kita ko, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, susijusias su tėvų pareigomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą byloje Nr. eA-2819-520/2025). Civilinio kodekso 3.172 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Pagal Civilinio kodekso 3.135 straipsnį, artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo aplinkybės, jog pareiškėja, būdama nepilnamete, vyko į Rusiją pasimatyti su motina (kuri, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, gyvena Rusijos Federacijoje), vertinti kaip neobjektyvios priežasties Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nuostatų prasme.

21. Vertindama kitas teismui nurodytas vykimo į Rusijos Federaciją priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai reikėjo į minėtą valstybę vykti dėl mokslų ar dalyvavimo teismo posėdyje. Remiantis byloje pateiktais įrodymais ir teismo posėdžio metu šalių pateiktais paaiškinimais, pareiškėja mokosi nuotoliniu būdu, o Sprendime nurodytu laikotarpiu nebuvo atsiskaitymų, į kuriuos pareiškėja turėjo nuvykti dalyvauti gyvai. Kartu nors byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Rusijos Federacijoje vyksta teisminis procesas dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos nustatymo, pateikti įrodymai nepatvirtina, kad Sprendime nurodytus tris kartus pareiškėja į Rusijos Federaciją vyko dėl šios priežasties (esamais duomenimis nurodytu laikotarpiu galėjo įvykti tik vienas posėdis – 2025 m. spalio 30 d. priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis). Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kurie sudarytų prielaidas nurodytas aplinkybes vertinti kaip objektyvias priežastis Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nuostatų prasme.

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Sprendimas negali būti vertinamas kaip išsamus ir pagrįstas, neatitinka, be kita ko, Viešojo administravimo įstatyme jam keliamų reikalavimų, todėl naikintinas.

23. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nagrinėjamoje byloje aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).

23.2. Nustatyta, kad pareiškėjui byloje atstovavo advokatė A. A. (2025 m. lapkričio 17 d. atstovavimo sutartis Nr. AAA-2025/0037). Byloje pateikti šie dokumentai, patvirtinantys teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2025 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaita–faktūra NJORD25-0863, iš kurios matyti, kad už skundo parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme dėl Sprendimo panaikinimo numatyta sumokėti suma sudarė 1 239,67 Eur (plius PVM), taip pat 22,50 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą; 2025 m. lapkričio 18 d. AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurio matyti, kad M. S. pagal minėtą sąskaitą–faktūrą už teisines paslaugas sumokėjo 1 522,50 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, nurodytos pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydis neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių.

23.3. Nustatant bylinėjimosi išlaidoms atlyginti priteistinos pinigų sumos dydį, pažymėtina, kad, pagal Rekomendacijų 2 punktą, tai darydamas teismas atsižvelgia, be kita ko, į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad teismo sprendimas šiuo atveju priimtas pareiškėjos naudai ne tik įvertinus Migracijos departamentui pareiškėjos atstovo nenurodytas (atitinkamai teismui papildomai nurodytas) aplinkybes, o konstatavus, be kita ko, tai, kad Migracijos departamentas neištyrė visų jam žinomų aplinkybių, kurių tyrimas buvo būtinas tam, kad pareiškėjos atžvilgiu galėtų būti priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjui priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

23.4. Pagal byloje pateiktus duomenis, byloje yra sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis. Teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, pareiškėjai bylinėjimosi išlaidoms atlyginti taip pat priteistina 22,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.

23.5 Apibendrinant, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1 022,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. S., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą M. S., skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 25S241111.

Pareiškėjai D. S., atstovaujamai atstovo pagal įstatymą M. S., iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 1 022,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.