- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- 1-483-298/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02371-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- J. G.
- Nukentėjusysis
- G. G.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei, kaltinamajam J. G., jo atstovui advokatui Anatolijui Svilai, nukentėjusiam G. G., liudytojams Ignui Navickui, S. K., L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G. (G.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pradinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį- 2 metų laisvės apribojimo bausme;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį- 2 metų laisvės apribojimo bausme;
3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį- 2 metų laisvės apribojimo bausme;
4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį- 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;
5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį- 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (du epizodai)- 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose;
7) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 4 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:
2018 m. sausio 20 d. du kartus smogęs virtuviniu peiliu G. G., taip G. G. padarydamas sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir, būdamas už tai teistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 2022 m, sausio 19 d., grįžęs namo, atlikęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kas sudaro pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, 2022 m. sausio 19 d. apie 21:00 val. namuose - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti savo šeimos narį - brolį G. G., pasakydamas jam: ,,Vis tiek su tavimi susidorosiu“, ,,Vis tiek tave pribaigsiu“, taip pat kojomis spardė buto sienas, šūkavo bute, po to šūkavo namo (duomenys neskelbtini) kieme, kas taip pat sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
J. G. apklausiamas teisme kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad pas jį atvažiavo draugas ir sūnėnas, su kuriais pabuvo namuose, po to buvo pas seserį S. K., išgėrė ten alkoholio. Su G. G. pasimatė ir išsiskirstė. Įvykio dieną išgėrė du butelius po 200 gramų ir 0,5 litro. Neprisimena, kaip grįžo namo, gali būti, kad kaimynas atvedė. Broliui G. G. nejaučia jokio pykčio ir jam tą dieną negrasino susidorojimu. G. G. buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Nežino, ko išsigando motina ir G. G., gal jie išsigando, kai jis išeinamas, atsitrenkė į sieną (T 2, b. l. 72-73).
Nukentėjusysis G. G., apklausiamas teisme, parodė, kad J. G. jo brolis. Iki įvykio santykiai su broliu buvo normalūs, nematė jo 4 metus. 2018 m. brolis jį sužalojo peiliu, dėl to buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Nagrinėjamas įvykis buvo tą dieną, kai brolis grįžo iš įkalinimo įstaigos. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Brolį pamatė dieną, su juo nekalbėjo, brolis tuo metu buvo blaivus. Po to brolis nuėjo pas kaimyną, kur vartojo alkoholį. Matė, kaip kaimynas atvedė neblaivų brolį ir jį paguldė, jis tuo metu sėdėjo automobilyje. Po to nuėjo į namus, buvo motinos kambaryje. Po 30 minučių atsikėlė brolis, kuris daužė kambario sienas, nesuprato, kad yra kambaryje. Girdėjo, kad brolis motinai pasakė: „ką tu darai čia kameroje su manimi“. Jis sėdėjo kambaryje, kai motina atidarė duris ir brolis išėjo į koridorių, pradėjo spardyti sienas. Pasakė motinai, kad įleistų brolį į kambarį, tačiau motina nenorėjo, kad jie susimuštų. Brolis išėjo į lauką, jis nuėjo jam iš paskos. Girdėjo, kad dužo langų stiklai, suprato, kad brolis daužo sesers S. K. namo stiklus. Atstumas tarp namų apie 50 metrų, viskas šalia. Pasakė motinai, kad brolis daužo langus, motina pasakė, kad kvies policiją. Policija neatvažiavo greitai, todėl skambino dar kartą ir pasakė, kad jam grasina. Brolis stovėjo namo kieme, jam bėgo kraujas. Kai atvažiavo pareigūnai, liepė parodyti, kur viskas įvyko. Brolis pradėjo konfliktuoti su pareigūnais. Norėjo, kad brolį uždarytų parai, bet pareigūnai pasakė, kad jei neparašys pareiškimo, tai brolio niekur neveš. Brolis jam negrasino, jis nesuprato, ką daro. Brolis, būdamas koridoriuje, kvietė, kad jis išeitų. Motina nenorėjo, kad jis eitų, nenorėjo, kad jie susimuštų. Brolis pasakė, kad „aš su tavim išsiaiškinsiu“. Jis į šiuos brolio žodžius nekreipė dėmesio. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo G. G. pareiškimą (T 1, b. l. 27-30) ir parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, (T 1, b. l. 33-35), jis juos patvirtino kaip teisingus. Tuo metu išsigando, todėl ir galvojo, kad brolis gali įgyvendinti savo grasinimus. Kai brolis būna blaivus, tai būna ramus. Brolis tą dieną neturėjo peilio (T 2, b. l. 70-71).
Liudytojas Ignas Navickas, apklausiamas teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl buitinio konflikto, kad buvo grasinimai, kad asmuo galimai turi peilį. Atvykus į įvykio vietą, J. G. nevykdė jų reikalavimų, buvo panaudotos spec. priemones. Buvo paaiškinta, kad J. G. grasino susidorojimu. Nepamena, kas tiksliai buvo pranešėjas. Apžiūrėjus J. G., draudžiamų daiktų nerasta. J. G. tiesiog neatsakinėjo į klausimus, keikėsi tiek jų, tiek aplinkinių atžvilgiu. Nebuvo pašalinių asmenų, tik buvo priėjęs vyras, kuris aiškino, kad kažkas sudaužyta. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T 1, b. l. 74-77), jis juos patvirtino kaip teisingus. Tvirtina visas aplinkybes, kurias nurodė tarnybiniame pranešime (T 2, b. l.71-72 )
Liudytoja L. G., išaiškinus, kad ji turi teisę atsisakyti duotus parodymus apie savo šeimos narį, ji atsisakė duoti parodymus (T 2, b. l. 71).
Liudytoja S. K., apklausiama teisme parodė, kad J. G. ir G. G.- jos broliai. Santykiai su broliais geri. Įvykio dieną apie 12 val. J. G. užėjo pas ją, pasisveikino, pasėdėjo, pasikalbėjo su jos sūnumi. Jis buvo blaivus. J. G. jos telefonu skambino draugams, pranešti, kad jis jau grįžo. Būdamas pas ją, J. G. išgėrė 2 butelius po 200 g. balzamo. Paėmė telefoną iš J. G., pastarasis išėjo į tualetą, daugiau jo nematė. Su J. G. nekalbėjo apie G. G., jis jai nieko apie jį nesakė. Vėliau paskambino motina ir pasakė, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir suėmė J. G.. Motina sakė, kad J. G. buvo neblaivus. Buvo išdaužtas jos namo lauko durų stiklas, tačiau jis buvo išdaužtas jau prieš tai (T 1, b. l. 72).
Nukentėjusysis G. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio 19 d. apie 13:00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jo brolis J. G., kuris 4 metus buvo įkalinimo įstaigoje už tai, kad konflikto metu jis jam peiliu dūrė 5 kartus ir pažeidė jam plaučius, dėl to jam buvo sukeltos sunkios pasekmės. Jo brolis grįžo namo jau būdamas neblaivus, tačiau jis nebuvo labai smarkiai apsvaigęs. Apie 21:00 val. buvo namuose su mama L. G.. Tuo metu kaimynas atvedė jo visiškai neblaivų brolį namo. Kai jį parvedė namo, brolis nuėjo miegoti, jis buvo smarkiai neblaivus. Po kurio laiko jo brolis atsibudo, pradėjo agresyviai elgtis, pradėjo kojomis spardyti buto sienas, šūkauti, jam ir mamai, kad jis yra „vierchas“ ir jam turės mokėti pinigus. Tada jo brolis išėjo į koridorių, o jis liko bute. Išėjęs į koridorių, jis pamatė, kad jis su kažkuo kalbasi telefonu, ir atsisukęs į jį, jis jam pasakė, kad jis ateitų pas jį, jis vis tiek su juo susidoros bei sakė, kad jį vis tiek pribaigs. Jis mano, kad jo grasinimai yra realūs, nes jis yra sėdėjęs kalėjime už tai, kad jį sunkiai sužalojo peiliu, todėl jis turi realų pagrindą manyti, kad jis gali įgyvendinti savo grasinimus. Po to jo brolis išėjo į lauką, lauke pradėjo rėkauti neaiškius dalykus, po to jis nuėjo iki jų sesers namo ir ten pradėjo daužytis. Po kažkiek laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė jo brolį. Jis matė, kad jo brolis puolė muštis su policijos pareigūnais ir matė, kad jų automobilio kapotas buvo visas kruvinas, nuo jo brolio rankų, kurias jis susižeidė prie jo sesers namo. Mano, kad jo brolis gali įgyvendinti savo grasinimus su juo susidoroti, nes tą daryti jau yra bandęs. Įvykio metu jo mama L. G. nenukentėjo, prieš ją smurto brolis nenaudojo (T 1, b. l. 33-35).
Liudytoja L. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena su sūnumis G. G. ir J. G., kuris grįžo iš įkalinimo įstaigos, kur buvo nuteistas keturiems metams už tai, kad peiliu sužalo brolį G. G.. J. G. namo grįžo apie 16:00 val., trumpai pabuvo namuose, ir vėl kažkur išėjo. Apie 21:00 val. jį atvedė draugai labai girtą. Ji paklojo jam lovą kambaryje, kur miega G. G.. J. G. miegojo kambaryje, taip pat kambaryje buvo G. G.. J. G. kažkiek laiko pamiegojęs, pašoko nuo lovos ir bandė lipti per langą į lauką. Ji paklausė, kas jam nutiko, jis į ją pažiūrėjo, ir nieko nesakydamas, nuėjo į koridorių, kur kojomis pradėjo daužyti duris, sieną. Ji pabandė jį nuraminti, tačiau jis buvo neadekvatus, kažką kalbėjo, tačiau ji nesuprato, ko jis nori. Tada J. G. kažkur išėjo, po kelių minučių grįžęs pradėjo kviesti G. G., sakydamas „ateik čia, vis tiek tave pabaigsiu“. Ji išsigando dėl savo bei sūnaus gyvybės, todėl paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, nes bijojo, kad J. G. vėl gali peiliu arba kitaip sužaloti G. G.. Šį vakarą jis jokio peilio rankoje nelaikė, bet buvo išsigandusi, kad gali juos sužaloti. Nežino, ar J. G. buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, tačiau anksčiau jis vartojo narkotines medžiagas. Ji fiziškai nenukentėjo, J. G. jai negrasino, tačiau mano, kad J. G. grasinimai G. G. yra realūs ir jis juos gali įvykdyti (T 1, b. l. 57-59, 64-66).
Liudytoja S. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio 19 d. dienos metu, apie pietus, pas ją atėjo brolis J. G.. Jis paprašė jos telefono, paėmęs telefoną skambino draugams, pas ją jis buvo apie 3 valandas. Vėliau ji jam pasakė, kad jau atiduotų jos telefoną, tada J. G. pasakė, kad eina į tualetą, išėjo ir nebegrįžo. Su savo šeima bendrauja mažai. Vėliau vakare jai paskambino G. G. ir pasakė, J. G. ,,balti arkliai“, atvyko pareigūnai, tačiau jai tai nerūpėjo, baigė pokalbį telefonu. Apie tai, kas įvyko tarp brolių, ji nurodyti negali, nieko nematė ir negirdėjo ir apie įvykį nieko pasakyti negali. Kai J. G. buvo pas ją, ji jį pavaišino dviem buteliukais 200 ml. 35 laipsnių stiprumo balzamu, jis juos išgėrė. Kai jis išėjo, buvo ramus, matėsi, kad yra išgėręs (T 1, b. l. 69-70).
Liudytojas Ignas Navickas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės ,,Vytis“ 2 - kuopos 4 - ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2022 m. sausio 19 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Arvydu Andriulioniu, apie 21:44 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sūnus daužo duris, konfliktuoja. Atvykus nurodytu adresu, lauke buvo įtariamasis J. G., kurio rankos buvo kruvinos, įtariamasis elgėsi agresyviai (neklausė duodamų komandų, keikėsi necenzūriniais žodžiais), kadangi lauke buvo tamsu pastebėjo, kad įtariamasis kairėje rankoje kažką laiko, įtarė, kad tai gali būti peilis. Įtariamajam nurodė, mesti turimą daiktą bei prieiti prie tarnybinio automobilio, padėti rankas ant automobilio dangčio, nes būtina jį apžiūrėti, tačiau jis nepakluso jų teisėtiems reikalavimams ir toliau šaukė, necenzūriniais žodžiais (sakydamas, kad jam vis vien, nes jis šiandien išėjo iš kalėjimo). Tada nurodė, kad už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą bus sulaikytas, tačiau visi raginimai buvo veltui, jis toliau elgėsi agresyviai, įsikišo rankas į kišenes ir pradėjo artinti arčiau jo ir kolegos, jie liepė ištraukti rankas iš kišenių, jis nereagavo, tada panaudojus kovinių imtynių veiksmus įtariamasis buvo paguldytas ant automobilio dangčio ir panaudojus spec. priemonę antrankius, rankos surakintos iš nugaros, tuo metu J. G. keikėsi, apžiūrėjus draudžiamų daiktų nerasta. Įtariamasis, patalpintas į automobilio laikino sulaikymo kamerą, toliau vartojo necenzūrinius žodžius. Prie laiptinės buvo L. G. ir G. G.. L. G. buvo akivaizdžiai susijaudinusi, teigė, kad bijo sūnaus, nes jis šiandien grįžo iš įkalinimo įstaigos, namuose pradėjo konfliktuoti, teigė, kad jį brolis G. G. pasodino į kalėjimą, dėl to nori su juo susidoroti. Tada J. G. išėjo į lauką, o jam grįžus jo motina neįleido į namus, tada J. G. spardė sienas, pasakė, kad susidoros su jais abiem. G. G. nurodė, kad prieš 4 metus, jį brolis sužalojo peiliu ir už tai buvo 4 metus įkalinimo įstaigoje, šiandien grįžo iš įkalinimo įstaigos. Vakare J. G. norėjo su G. G. pasiaiškinti santykius (dėl to, kad J. G. 4 metus buvo įkalinimo įstaigoje), kai brolis jį kvietė pasikalbėti, jis neišėjo iš kambario, nes po praeito įvyko bijo brolio ir žino, kad gali su juos susidoroti. G. G. buvo susijaudinęs. Taip pat motina, nurodė, kad J. G. išdaužė stiklus, tačiau ji nematė, tik girdėjo, tikslios vietos nurodyti negalėjo, niekas pretenzijų nereiškė. Įtariamasis, būdamas laikino sulaikymo patalpoje, toliau šaukė, grasino susidorojimu, pradėjo kojomis spardyti laikino sulaikymo kamerą, buvo įspėtas, į reikalavimus nereagavo, tada buvo panaudotos ašarinės dujos bei, ištraukus iš automobilio, surištos kojos. Toliau įtariamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (T 1, b. l. 74-77).
2022 m. sausio 19 d. G. G. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2022 m. sausio 19 d. apie 21:40 val. (duomenys neskelbtini), jam būnant bute, jo brolis J. G. pradėjo jam grasinti, kad su juo susidoros, sakydamas, kad jis jį vis tiek pribaigs, jis mano, kad jo brolio grasinimai su juo susidoroti yra realūs, nes jis ankščiau prieš jį yra smurtavęs ir yra jam peiliu dūręs 5 kartus, dėl to J. G. sėdėjo 4 metus kalėjime (T 1, b. l. 27-30).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio Igno Navicko 2022 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. sausio 19 d. apie 21:41 val., patruliuodamas kartu su vyriaus. patruliu A. Andrulioniu, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sūnus daužo į duris, konfliktuoja. Išėjo iš namų, rėkauja lauke. Vaikų nėra. Laukia, kiek vėliau buvo dar papildyta, kad sūnus namuose viską daužo su savimi turi peilį, agresyviai nusiteikęs. Atvykus minėtu adresu, lauke pamatė vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo tai yra J. G., vyras stovėjo lauke prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, kairėje rankos kumštyje sugniaužęs laikė kažkokį apvalų daiktą, panašų į peilį, abi rankos buvo kruvinos. Išlipus iš tarnybinio automobilio ir prisiartinus prie J. G., jis elgėsi agresyviai, rėkė necenzūriniais žodžiais. J. G. buvo liepta nusiraminti ir prieiti prie tarnybinio automobilio ,,VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėti rankas ant priekinio kapoto, kad pareigūnai apžiūrėtų, ar neturi draudžiamų daiktų. J. G. atsakė, kad niekur jis neis, niekas jam nenurodinės, ką daryti. Paaiškinus J. G., kad jeigu jis nevykdys teisėtų pareigūnų reikalavimų, jis bus sulaikytas. Vėliau J. G. pradėjo artintis prie jų, rankas įkišo į kišenę, pasakius, kad tuoj pat ištrauktų rankas iš kišenės, jis į reikalavimus nereagavo, dėl to buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, J. G. paguldytas ant tarnybinio automobilio kapoto muistėsi, jam buvo uždėti tarnybiniai atrankiai. Apžiūros metu, J. G. nurodė, kad turi granatą. Apžiūrėjus J. G., jis su savimi draudžiamų daiktų neturėjo. J. G. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Prie jų priėjo pranešėja L. G., kuri buvo išsigandus, paaiškino, kad jos sūnus J. G. šiandien grįžo iš įkalinimo įstaigos, užėjo į namus ir pradėjo konfliktuoti, nes brolis G. G. jį pasodino į kalėjimą ir jis nori su juo susidoroti. Tada J. G. išbėgo į lauką, lauke pradėjo šaukti, kad su jais abiem susidoros (kaip susidoros, pranešėja neišgirdo, bet mano, kad grasinimai realūs) ir nubėgo į kiemų gilumą, kiek vėliau jis grįžo kruvinomis rankomis, bandė patekti į butą, tačiau, L. G. buvo užsirakinusi buto duris, jos sūnus J. G. bendrajame koridoriuje, pradėjo spardyti sienas ir jos buto duris. Namuose buvo G. G., kuris paaiškino, kad jo brolis J. G. šiandien grįžo iš įkalinimo įstaigos, į kurią pateko, dėl to, kad jį sužalojo peiliu, taip pat paaiškino, kad grįžęs į namus jo brolis J. G., pradėjo šaukti mamai, kad pakviestų brolį, nes norėjo pasiaiškinti su broliu, dėl ko jis jį uždarė į kalėjimą, G. G. iš kito kambario išeiti bijojo, kad jo vėl nesužalotų peiliu, nes J. G. yra neprognozuojamas. Kol aiškinosi įvykio aplinkybes J. G. tarnybinio automobilio sulaikymo kameroje šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, vėliau J. G. pradėjo spardyti sulaikymo kamerą kojomis. J. G. buvo keletą kartų įspėtas, kad negadintų tarnybinio automobilio sulaikymo kameros, tačiau J. G. į reikalavimus nereagavo. Kadangi J. G. į reikalavimus nereagavo, spardė kojomis tarnybinio sulaikymo kamerą, buvo panaudotos tarnybinės dujos, J. G. buvo ištrauktas iš tarnybinio automobilio, laikino sulaikymo atrankiais jam buvo surištos kojos, pasodintas atgal į tarnybinį automobilį. Į įvykio vietą atvyko Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. J. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (T 1, b. l. 7).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini) esančiame vieno aukšto name. Apžiūros metu aplinka tvarkinga, girtavimo, grumtynių požymių nenustatyta (T 1, b. l. 12-20).
Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžio matyti, kad J. G. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą 4 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2018 m. sausio 20 d. du kartus smogęs virtuviniu peiliu G. G., taip G. G. padarė sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu (T 1, b. l. 172-184).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo duomenų matyti, kad 2022 m. sausio 19 d. 22:48 val. J. G. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas (T 1, b. l. 91-92).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrimi du Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašai. Pirmame garso įraše užfiksuota, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą paskambina moteris, prisistačiusi kaip L. G., kuri nurodo, kad reikia policijos adresu (duomenys neskelbtini). Moteris nurodo, kad sūnus išėjo iš įkalinimo įstaigos, jis neblaivus, šaukia muštis, beldžiasi į duris, kažkur išdaužė langus. Moteris nurodo, kad bijo sūnaus. Sūnus lauke. Sūnus jos nemušė, jis šaukia, kojomis spardo sienas. Sūnus jai negrasino. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Garso įraše (duomenys neskelbtini), užfiksuota kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina vyras, kuris nurodo, kad skambina dėl policijos kvietimo adresu (duomenys neskelbtini). Vyras nurodo, kad brolis šaukia, muša, laužo tvoras, kaimynams langus išmušė. Vyras nurodo, kad policiją kvietė motina. Vyras nurodo, kad brolis neblaivus, elgiasi neadekvačiai, nežino, ar brolis turi ginklą, tačiau jis visada vaikšto su peiliu. Vyras nurodo, kad brolis prieš 4 metus jį sužalojo peiliu, dėl ko buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Brolis, šaukia, kad jį užmuš (T 1, b. l. 47-50).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 3 ,,Body“ kamerų įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu ,,2022_0119_220020_001“, kurio data – 2022 m. sausio 19 d., vaizdo įrašo pradžios laikas – 22:00:19, užfiksuota kaip pareigūnai atvyko į įvykio vietą, lauke stovi vyriškis, prie laiptinės kaimynai. Kaimynai perspėja pareigūnus, kad šis vyriškis gali suduoti peiliu. Priėjusi moteris nurodo, kad asmuo yra J. G., kuris galimai neblaivus, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pareigūnas nurodo J. G. padėti rankas ant automobilio dangčio. J. G. dešinė ranka kruvina. Iš laiptinės išėjo dar vienas vyriškis, kuris teigia, kad J. G. reikia uždėti antrankius, nes nežinia, ką jis išdarinėja, jis visą bendrabutį pakėlė. Vyriškis paklausia moters, ar ji rašys pareiškimą, moteris nurodo, kad taip. Vyriškis paguldomas ant automobilio dangčio. Vaizdo įraše ,,2022_0119_220320_002“, kurio data – 2022 m. sausio 19 d., vaizdo įrašo pradžios laikas – 22:03:19, užfiksuota kaip pareigūnai apieško įtariamąjį. Įtariamasis keikiasi necenzūriniais žodžiais. Pareigūnai įtariamąjį patalpina į automobilio laikino sulaikymo kamerą, tada vyriškis prašo: ,,E, tave ožy, p... p..., n... (necenzūriniai žodžiai), tau p... (necenzūrinis žodis)“, ,,tau, ožy, viskas mirtis“ (rusų kalba). Pareigūnas, priėjęs prie L. G., teiraujasi dėl ko rašys pareiškimą, ši nurodo, kad grasina, neduoda miegoti, riksmai, triukšmas, ji bijo. Tada prieina G. G., nurodo, kad barake visus langus išdaužė, brangią tvorą laužė, dėl to jis visas kruvinas, taip pat nurodo, kad jis namuose laužė sienas. Moteris nurodė, kad jis šiandien išėjo, šaukė, kojomis laužė, išėjęs į lauką šaukė, tvartą kojomis daužė, kaimynai visi bijo išeiti. Pareigūnas moters paklausė, ar prieš ją naudojo fizinį smurtą. Vaizdo įraše ,,_0119_220619_003“, kurio data – 2022 m. sausio 19 d., vaizdo įrašo pradžios laikas – 22:06:18, užfiksuota kaip G. G. nurodo, kad mama spėjo duris uždaryti, motina patvirtina, kad užsidarė kambaryje - virtuvėje. Moteris nurodo, kad įtariamasis buvo neadekvatus norėjo šokti pro langą, tada ji jį paguldė, kaimynė išėjo. Tada jis vėl atsikėlė ir vėl nuėjo. Turto neapgadino, tik daužė koja į sieną. Pareigūnas, bendraudamas paklausia, ar jis grasino susidorojimu. Moteris pasakė, jog jis grasina, kad susidoros, nes jis buvo kalinamas 4 metus dėl jų (T 1, b. l. 51-54).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Nors kaltinamasis J. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau teismas, susipažinęs ir įvertinęs bylos medžiaga, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. G. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis grasino nužudyti savo šeimos narį - brolį G. G., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įgyvendinti. Teismas, susipažinęs ir įvertinęs bylos medžiagą, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, laiko, kad kaltinamojo J. G. kaltę patvirtina nukentėjusiojo G. G. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo Igno Navicko parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos L. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys ir kita bylos medžiaga.
Nors nukentėjusysis G. G., apklausiamas teisme, neigė, kad kaltinamasis jam grasino susidorojimu, jis nurodė, kad brolis jam sakė: „aš su tavim išsiaiškinsiu“, tačiau jis į šiuos žodžius nekreipė dėmesio, nes brolis buvo neblaivus. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, ir nurodė, kad tuo metu išsigando kaltinamojo grasinimo susidoroti. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad brolis J. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jam grasino, buvo pagrindas manyti, kad grasinimai susidoroti gali būti įvykti. Nukentėjusysis G. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad išėjęs į koridorių, pamatė, jog kaltinamasis su kažkuo kalbasi telefonu, ir atsisukęs į jį, jis jam pasakė, kad jis ateitų pas jį, jis vis tiek su juo susidoros bei sakė, kad jį vis tiek pribaigs. Jis mano, kad jo grasinimai yra realūs, nes jis yra sėdėjęs kalėjime už tai, kad sunkiai sužalojo jį peiliu, todėl jis turi realų pagrindą manyti, kad jis gali įgyvendinti savo grasinimus. Mano, kad jo brolis gali įgyvendinti savo grasinimus su juo susidoroti, nes tą daryti jau yra bandęs. Nukentėjusiojo G. G. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojos L. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad J. G. kažkur išėjo, po kelių minučių grįžęs pradėjo kviesti G. G., sakydamas „ateik čia, vis tiek tave pabaigsiu“. Ji išsigando dėl savo bei sūnaus gyvybės, todėl paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, nes bijojo, kad J. G. vėl gali peiliu arba kitaip sužaloti G. G.. Analogiškos nukentėjusiojo G. G. ir liudytojos L. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio Igno Navicko 2022 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, pranešėja L. G. nurodė, kad jos sūnus J. G. šiandien grįžo iš įkalinimo įstaigos, užėjo į namus ir pradėjo konfliktuoti, nes brolis G. G. jį pasodino į kalėjimą ir jis nori su juo susidoroti. Tada J. G. išbėgo į lauką, lauke pradėjo šaukti, kad su jais abiem susidoros (kaip susidoros, pranešėja neišgirdo, bet mano, kad grasinimai realūs) ir nubėgo į kiemų gilumą, kiek vėliau jis grįžo kruvinomis rankomis, bandė patekti į butą, tačiau, L. G. buvo užsirakinusi buto duris, jos sūnus J. G. bendrajame koridoriuje, pradėjo spardyti sienas ir jos buto duris. G. G. paaiškino, kad jo brolis J. G. šiandien grįžo iš įkalinimo įstaigos, į kurią pateko, dėl to, kad jį sužalojo peiliu, taip pat paaiškino, kad grįžęs į namus jo brolis J. G., pradėjo šaukti mamai, kad pakviestų brolį, nes norėjo pasiaiškinti su broliu, dėl ko jis jį uždarė į kalėjimą, G. G. iš kito kambario išeiti bijojo, kad jo vėl nesužalotų peiliu, nes J. G. yra neprognozuojamas. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes vyr. patrulis Ignas Navickas patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas kaip liudytojas. Taip pat minėtas aplinkybes patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų ,,Body“ kamera padarytų 3 vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, J. G. elgesys, L. G. ir G. G. paaiškinimai. Be to, Bendrojo pagalbos centro garso įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuota kaip į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs G. G. nurodė, kad brolis prieš 4 metus jį sužalojo peiliu, dėl ko buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, brolis, šaukia, kad jį užmuš. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiojo G. G. parodymais, nes jie išsamūs, nuoseklūs, neprieštaringi ir juos patvirtina kita bylos medžiaga. Teismo vertinimu, aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis J. G. grasino nukentėjusiajam jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.
Asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nepakanka vien konstatuoti, kad kaltinamasis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, būtina nustatyti, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžio matyti, kad J. G. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą 4 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2018 m. sausio 20 d. du kartus smogęs virtuviniu peiliu G. G., taip G. G. padarė sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš to, kas pasakyta seka, kad G. G. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad J. G. grasinimas susidorojimu gali būti įvykdytas, nes praeityje kaltinamasis savo neteisėtais, tyčiniais veiksmais jau buvo sunkiai sutrikdęs jo sveikatą.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis J. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – grasino nužudyti savo šeimos narį - brolį G. G., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. jo veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9,13 punktai).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: 7 kartus teistas, tame tarpe ir dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo to pačio nukentėjusiojo atžvilgiu (T 1, b. l. 166-167), baustas administracine tvarka (T 1, b. l. 145-164), nedirbantis, į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė tą pačią dieną, kai buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikęs bausmę dėl to pačio nukentėjusiojo sunkaus kūno sužalojimo. Išdėstytos aplinkybės, taip pat dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai J. G. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2022 m. sausio 19 d. 22:00 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. birželio 14 d., kai viena laikino sulaikymo ir suėmimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai (T 1, b. l. 80, 100-103, T 2, b. l. 27-29, 56-58).
Kardomoji priemenė- suėmimas, paliktina iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, po to panaikintina (T 1, b. l. 100-103, T 2, b. l. 27-29, 56-58).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi teismas,
nusprendžia:
J. G. (G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2022 m. birželio 14 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, kai J. G. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2022 m. sausio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. birželio 14 d., kai viena laikino sulaikymo ir suėmimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę–suėmimą- pratęsti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Daiktinius įrodymus – garso ir vaizdo įrašus, saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.