Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-309-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-10
Bylos Nr.
1A-296-309-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Irena Ivanovienė
Nuteistasis
Z. V., J. K., E. V.
Advokatai
Vida Laukevičienė
Kategorijos

Pranešėjas Zigmas Kavaliauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-309/2009

Teisėja Vitalija Liauzginienė Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.1.2.2., 1.1.4.4.5., 2.4.7.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Boleslovo Kalainio,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjams advokatams Vidai Laukevičienei, Romualdui Šeporaičiui,nuteistiesiems Z. V., J. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Z. V. ir J. K. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009-06-18 nuosprendžio, kuriuo:

Z. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 1 (vienerius) metus atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-04-20 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius atlyginti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-04-20 nuosprendžiu priteistą nusikaltimu padarytą žalą, per 1 (vienerius) metus atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir dalyvauti pataisos inspekcijų vykdomoje „Asmenų padariusių nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams socialinės reabilitacijos programoje“.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas E. V., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių apeliacinius skundus tenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. V. ir J. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su E. V. ir pagal išankstinį susitarimą su J. K., 2005 m. sausio 9 d., apie 00 val., pastarajam vagystės tikslu nuvežant juos savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Telšių r., E. V. metalo kirpimo žirklėmis nukirpus kiemo vartų pakabinamą spyną, E. V. ir Z. V. įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Telšių r., bei E. V. sugadinus kieme buvusio metalinio konteinerio durų įleidžiamą spyną, iš konteinerio pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 25 suskystintų dujų balionus, iš kurių 10 dujų balionų buvo užpildyti, kurių vieno vertė 146 Lt, iš viso už 1460 Lt bei 15 tuščių dujų balionų, kurių vieno vertė 108 Lt, iš viso už 1620 Lt, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarydami 3080 Lt turtinę žalą, po ko J. K. E. V. ir Z. V. bei šiuos žinomai pagrobtus dujų balionus per du kartus tuo pačiu savo automobiliu parvežė iki garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų kooperatyve, adresu (duomenys neskelbtini), ir taip padėjo E. V. ir Z. V. padaryti nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis Z. V. prašo priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas skunde nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti grubūs pažeidimai, t. y. teigia, kad jis buvo gąsdinamas tyrėjos, jog pasirašytų jos surašytus parodymus. Taip pat nurodo, kad prie advokato irgi pasirašė po tyrėjos surašytais parodymais, kadangi, advokatui, tai, jog jį gąsdino buvo neįdomu. Teigia, jog nusikaltimo nepadarė, kadangi yra silpnos sveikatos. Taip pat nurodo, kad jis išlaiko šeimą, augina dukrą ir posūnį, turi sugyventinę, kuri yra 2 grupės invalidė, serga vėžiu trečioje stadijoje ir yra nedarbinga.

Apeliantas J. K. apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti į jo skundą ir priimti atitinkamą sprendimą. Skunde nurodo, jog yra 1-os grupės invalidas, išsiskyręs. Taip pat nurodo, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, kadangi, pasak apelianto, jis nežinojo, jog E. V. darys nusikaltimą, nes E. V. jam to nesakė ir teigia, kad tai E. V. patvirtino teismo salėje.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apeliantų nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Z. V. ir J. K. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė liudytojų E. N., E. J., J. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros, iš asmenų parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad Z. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., o J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.

Apeliantai Z. V. ir J. K. savo apeliaciniuose skunduose ginčija kaltę, Z. V. neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., J. K. neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., tačiau šiuos apeliantų teiginius apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais, vertina kritiškai ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys liudija priešingai. Nuteistųjų Z. V. ir J. K. apeliaciniuose skunduose nurodytus teiginius, kuriais jie neigia savo kaltę, paneigia nuteistojo E. V. pirminiai parodymai (1 t. b. l. 98-99, 103-104), kuriuose jis nurodė, kad 2005 m. sausio 8 d., apie 23 val., pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo pažįstami J. K. ir Z. V.. Jie pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) rajoną vogti dujų balionų. Jam sutikus, J. K. automobiliu „VW Passat“ nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) r. esantį (duomenys neskelbtini) mstl. J. K. jį ir Z. V. paleido (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), o pats nuvažiavo. Prie pastato buvo šviesa, todėl jis atsuktuvu išdaužė stiklą ir ją atjungė. Tada metalo kirpimo žirklėmis, kurias pasiėmė išlipdamas iš J. K. automobilio, nukirpo vartų spyną. Kieme stovėjo konteineris su dujų balionais. Jų galėjo būti apie 25 vienetus. Z. V. atsuktuvu sulaužė konteinerio durų spyną. Tada telefonu išsikvietė J. K.. Į J. K. automobilį sukrovė dujų balionus. Dujų balionus nuvežė į mišką maždaug už 5 – 10 km. Z. V. buvo pasilikęs prie pastato. Iškrovus dujų balionus, grįžo atgal. Tada susikrovė likusius dujų balionus ir visi grįžo į (duomenys neskelbtini). Ten dujų balionus iškrovė J. K. ar Z. V. išnuomotame garaže. Tą pačią naktį grįžo į mišką, kur buvo palikti dujų balionai ir juos parvežė į tą patį garažą. 2005 m. sausio 9 d. ryte, apie 9-10 val. paskambino iš matymo pažįstamam E., jo pavardės nežino, ir pasiūlė pirkti dujų balionų. Su E. sutarė, kad jis atvažiuos prie garažų. E. nupirko visus dujų balionus. Tuščius pardavė po 30 litų, o pilnus po 40 – 45 litus. Kiek balionų buvo tuščių ir kiek pilnų, nepamena. Gautus pinigus pasidalino su Z. V. ir J. K. po lygiai. Nors nuteistasis E. V. vėliau šiuos savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad vagystę įvykdė vienas, ir, jog su J. K. nebuvo susitaręs vogti dujų balionų (2 t. b. l. 179), tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vėlesnius E. V. parodymus atmetė, nurodydamas, kad vėlesni nuteistojo E. V. parodymai vertintini kaip siekimas padėti Z. V. ir J. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo J. K. kaltės neigimą taipogi paneigia pirminiai Z. V. parodymai, kuriuose jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2005 m. sausio 8 d. susitiko E. V.. Su juo kartu nuėjo pas J. K. į namus. Pokalbio metu nusprendė pagrobti dujų balionų, kad užsidirbti pinigų. J. K. automobiliu „VW Passat“ važinėjosi po (duomenys neskelbtini) rajoną. Važiuojant (duomenys neskelbtini) miesteliu, sustojo prie tvoros. Iš automobilio išlipo jis ir E. V., o J. K. nuvažiavo. Tvoros vartai buvo užrakinti pakabinama spyna, kurią E. V. nukirpo metalo kirpimo žirklėmis. Kieno šios žirklės buvo, nežino. Atidarius vartus, nuėjo į kiemą. Kieme degė šviesa. E. V. lempą sudaužė. Tada nuėjo prie metalinio konteinerio, kuriame buvo sudėti dujų balionai. Tiksliai visų aplinkybių nepamena, bet mano, jog konteinerio spyną nukirpo tomis pačiomis žirklėmis. Kuris jų nukirpo, nepamena. Konteineryje buvusius dujų balionus sunešė prie tvoros. Tada telefonu išsikvietė J. K.. Kai ji atvažiavo, į automobilį sukrovė tiek balionų, kiek tilpo. Sukrautus balionus J. K. su E. V. nuvežė į netoliese esančią pamiškę, o jis liko saugoti likusių balionų. Iškrovę balionus, jie sugrįžo. Tada sukrovė likusius balionus ir visi trys grįžo į (duomenys neskelbtini), kur garaže prie geležinkelio sukrovė parvežtus dujų balionus. Juos iškrovus, jis pėsčias išėjo namo, o J. K. su E. V. išvažiavo parvežti likusių. Kitą dieną, ryte susitiko E. V., kuris jam davė 200 litų. Kiek žino, E. V. dujų balionus pardavė E., kurio jis nepažįsta (1 t. 173-174 b. l.). Ikiteisminio tyrimo teisėjai nuteistasis Z. V. taip pat prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką (1 t. 197 b. l.).

Taigi, pirminiai nuteistųjų E. V. ir Z. V. parodymai (1 t. b. l. 98-99, 103-104, 173-174, 197) abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viską susieja į vieną bendrą grandinę, į aplinkybių visetą, priešingai nei nuteistojo J. K. parodymai, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nors ir buvo iš esmės tapatūs (kaltės neigimas), tačiau prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms, kaip ir vėlesni nuteistųjų E. V. ir Z. V. parodymai, kuriais E. V. siekė visą kaltę prisiimti sau, tikslu padėti Z. V. ir J. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kas rodo, nuteistųjų E. V. ir Z. V. bandymą suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, siekiu sušvelninti nuteistųjų J. K. ir Z. V. teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas vėlesnius nuteistųjų E. V. ir Z. V. parodymus vertina kaip jų pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės J. K. ir pačiam Z. V..

Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl Z. V. ir J. K. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistųjų Z. V. ir J. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.

Dėl nuteistųjų kitų apeliacinių skundų argumentų.

Apelianto Z. V. skunde nurodyti teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti grubūs pažeidimai, t. y. teigia, kad jis buvo gąsdinamas tyrėjos, jog pasirašytų jos surašytus parodymus, taip pat tai, kad prie advokato irgi pasirašė po tyrėjos surašytais parodymais, kadangi, advokatui, tai, jog jį gąsdino buvo neįdomu, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad apelianto parodymai būtų išgauti prieš jo valią, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Be to, pažymėtina tai, kad nuteistojo Z. V. apklausų metu dalyvavo gynėjas (1 t. b. l. 173-174, 175, 183, 190), tačiau apie tai, jog būtų panaudotas smurtas ar grasinimai apelianto atžvilgiu apklausų metu, nėra jokių duomenų. Taipogi pažymėtina tai, kad nuteistasis pats du kartus buvo atsisakęs gynėjo (1 t. b. l. 180, 187). Kiti apelianto Z. V. skunde nurodyti teiginiai, jog nusikaltimo nepadarė, kadangi yra silpnos sveikatos, taip pat tai, kad jis išlaiko šeimą, augina dukrą ir posūnį, turi sugyventinę, kuri yra 2 grupės invalidė, serga vėžiu trečioje stadijoje ir yra nedarbinga, atmestini, kadangi minėtos aplinkybės neatsveria bausmės paskirties ir tikslų, ir nėra pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Apelianto J. K. skunde nurodyti teiginiai, jog yra 1-os grupės invalidas, išsiskyręs. nėra pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumu, jį panaikinti ar švelninti bausmę.

Kitas nuteistojo J. K. skunde nurodytas teiginys, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, kadangi, pasak apelianto, jis nežinojo, jog E. V. darys nusikaltimą, nes E. V. jam to nesakė ir teigia, kad tai E. V. patvirtino teismo salėje, atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. K. deklaruojamą nekaltumą ir nežinojimą apie daromą nusikaltimą paneigia pirminiai nuteistųjų E. V. ir Z. V. parodymai (1 t. b. l. 98-99, 103-104, 173-174, 197), kurie susieja viską į vieną bendrą grandinę, į aplinkybių visetą iš kurio susidaro bendras nusikalstamos veikos vaizdas, be to, minėtus nuteistųjų parodymus patvirtina ir liudytojas E. N. (2 t. b. l. 180) kas dar kartą parodo, nuteistojo J. K. siekį išvengti jam gresiančios atsakomybės, klaidinant teismą.

Dėl paskirtos bausmės nuteistiesiems.

Paskirdamas nuteistajam Z. V. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, o nuteistajam J. K. laisvės apribojimo bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tyčinis apysunkis nusikaltimas, apeliantų asmenybes, į tai, kad nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Vertinant Z. V. asmenybę – teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs, LR BK 27 str. prasme – recidyvistas, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, padarė vieną tyčinį nusikaltimą nuosavybei, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Vertinant J. K. asmenybę – prieš padarant šią nusikalstamą veiką teistas nebuvo, yra I-os grupės invalidas, padarė vieną tyčinį nusikaltimą nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, darant nusikaltimą veikė kaip padėjėjas.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė R. V. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, J. K. laisvės apribojimo bausmę, mažesnę negu įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistųjų padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bei tinkamai kvalifikavo jų veikas, bet atsižvelgdamas į nuteistųjų asmenybes, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu bausmes, todėl švelninti jas ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinių skundų argumentais ir motyvais pagrindo nėra, be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtosios Z. V. ir J. K. bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus.

Kadangi kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti nuosprendį, apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų Z. V. ir J. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Irena IvanovienėBoleslovas Kalainis