- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-230-260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- R. A., R.
- Atsakovas
- G. A.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Lina Svirinavičienė, Marina Lauraitienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei R. A., ieškovės atstovei advokatei Linai Svirinavičienei, atsakovo atstovei advokatei Marinai Lauraitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. ir atsakovo G. A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1588-587/2010 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui G. A., institucijai teikiančiai išvadą Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovo G. A. priešieškinį ieškovei R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. A. ieškiniu (b. l. 3-6, t.I) prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti santuokines pavardes, priteisti 20.000 Lt neturtinės žalos, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo dukrai A. po 900 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, sūnui L. po 800 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą 21.600 Lt, skaičiuojant nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas G. A. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė tenkinti jo priešieškinį (b.l. 68-73, t.I), t.y. nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti vaikų A. ir L. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienam iki jų pilnametystės, sutiko, kad jam iš ieškovės būtų priteista 500 Lt kompensacija už jos bute likusius daiktus.
Ieškovė nesutiko su priešieškinio reikalavimais nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iki jų pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas šeimą paliko 2003 m. dėl kitos moters, išėjo iš namų ir daugiau šeima nesirūpino. Todėl prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti neturtinę žalą, nes ieškovei likus vienai su dviem vaikais ji patyrė didelį stresą, gėrė vaistus. Palikęs šeimą atsakovas vaikams mokėjo tik po 100 Lt per mėnesį, žymiai vėliau – po 200 Lt, o ieškovei kreipusis į teismą, atsakovas pradėjo mokėti išlaikymą po 400 Lt vienam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (b.l. 14-22, t. II). Teismas nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB (įrašo Nr. 2692) tarp R. A. ir G. A. dėl atsakovo G. A. kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes A. ir A.; priteisė iš G. A. 5.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei R. A.; nustatė nepilnamečių vaikų L. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo G. A. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. A. ir dukrai A. A. kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-02-20 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė G. A. iš R. A. kompensaciją už pas ją likusį santuokinį turtą 500 Lt; priteisė iš G. A. dukrai A. A. išlaikymo įsiskolinimą 4.800 Lt ir sūnui L. A. išlaikymo įsiskolinimą 4.800 Lt; priteisė iš atsakovo ieškovei 1.486 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo 603 Lt žyminio mokesčio ir 55,65 Lt už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Kitose dalyse ieškinį bei priešieškinį teismas atmetė.
Teismas nusprendė, kad šalių šeima iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis susirado kitą moterį ir dėl to paliko šeimą, ja nebesirūpino ir faktiškai sukūrė šeimą su S. P.. Atsakovas 2003-08-14, ieškovei nežinant, sudarė su banku laidavimo sutartį, kuria laidavo visu savo turtu 14.000 Lt kredito, suteikto S. P., grąžinimą. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad jis iš namų išėjo 2003 metų rudenį, o jau 2004 m. pradėjo gyventi su S. P.. (duomenys neskelbtini) atsakovui ir S. P. gimė sūnus V. Atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovė jį išvarė iš namų, teismas laikė neįrodytomis. Liudytojos R. G. ir J. B. paliudijo, kad dėl santuokos iširimo ieškovė labai pergyveno, prašė atsakovo grįžti į šeimą, liudytojos ieškovę guodė, parėmė finansiškai, padėjo prižiūrėti vaikus, kuomet ieškovė tvarkė reikalus. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei, paliko šeimą, dėl ko santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teismas priteisė iš atsakovo 5.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės patirtus išgyvenimus dėl santuokos iširimo, į atsakovo turtinę padėtį, jo atlyginimo dydį, į tai kad jis turi 3 nepilnamečius vaikus, kuriems turi būti teikiamas išlaikymas, į tai, kad kiekvienas asmuo įprastomis sąlygomis turi mokėti komunalinius mokesčius, bei turi kitas būtinas pragyvenimo išlaidas, ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino. Nesant ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų A. ir L. A. gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove. Priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas nustatė, kad atsakovas sutinka mokėti po 400 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį ir tai būtų ne mažesnis išlaikymas negu yra formuojama teismų praktikoje, tačiau, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad vaikams yra reikalingas didesnis išlaikymas negu minimumas. Vaikai lanko papildomus būrelius, vaikams reikalingas dantų gydymas breketais, todėl teismas laikė, kad vaikų išlaikymui yra reikalingos papildomos išlaidos. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo po 900 Lt ir 800 Lt sumas teismas laikė neproporcingomis pačios ieškovės gaunamoms pajamoms, kadangi iš jos gaunamų pajamų atskaičius 1.700 Lt, jai pačiai išsilaikyti liktų mačiau nei 200 Lt. Todėl teismas, atsižvelgęs į ieškovės bei atsakovo darbo užmokesčio dydžius bei vaikų poreikius, į tai, kad atsakovas, turi dar vieną nepilnametį vaiką, priteisė iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, teismas nustatė, kad atsakovas gaudamas 4.000 Lt darbo užmokesčio, galėjo teikti vaikams išlaikymą po 300 Lt, tačiau teikė po 100 Lt, o vėliau ir po 200 Lt, kas iš esmės negalėjo tenkinti būtiniausių vaiko interesų. Todėl sudėjus teikto išlaikymo sumas ir skirtumą tarp jų ir teismo nustatytos 300 Lt sumos kiekvienam vaikui susidarė 4.800 Lt išlaikymo įsiskolinimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 31-33, t.II) ieškovė R. A. prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo G. A. dukros A. A. išlaikymui po 900 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės ir sūnaus L. A. išlaikymui po 800 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams 21.600 Lt ir ieškovei 20.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisingas ir nepagrįstas. Teismas be pagrindo netenkino reikalavimo dėl 20.000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Atsakovo neištikimybė, fizinio ir psichologinio smurto naudojimas prieš ieškovę, jo sprendimas palikti šeimą, visiškas nesirūpinimas šeima, ieškovei sukėlė didelį ir ilgalaikį stresą ir pergyvenimus. Dėl tokio neatsakingo ir lengvabūdiško sutuoktinio elgesio, jo amoralių veiksmų ieškovė patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, ilgalaikius išgyvenimus ir emocinį skausmą. Faktas, kad ieškovės sutuoktinis ją išdavė, buvo ieškovei neištikimas, nenutraukęs santuokos gyvena su kita moterimi ir susilaukė su ja vaiko, ieškovę skaudžiai pažemino. Ieškovė laibai pergyveno dėl to, kad sutuoktinis pasielgė negarbingai: visiškai nutraukė ryšius su šeima, nebendravo ir iki šiol nebendrauja su vaikais. Ieškovei buvo reikalinga pagalba dėl sveikatos būklės, vaikams buvo ir yra reikalinga tėvo priežiūra, pagalba ir išlaikymas. Didelį ir ilgalaikį stresą patyrė vaikai, po tėvo išėjimo iš namų sūnui prireikė psichologo pagalbos. Sutuoktinis pažeidė savo pareigas, savo kaltu elgesiu pažeidė santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Sudarydami santuoką, abu sutuoktiniai turi tam tikrus teisėtus lūkesčius, todėl vienašališkai atsisakyti vykdyti santuokines pareigas, įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos, nė vienas jų neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr.3K-3-51/2008). Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą, rėmėsi įrodymais apie atsakovo vaiko motinos sveikatos būklę, jos darbingumą ir pan., neimdamas domėn, ar šios aplinkybės yra sietinos su ieškovei padarytos žalos dėl santuokos nutraukimo dydžiu. Jei laikytina, kad atsakovo vaiko motinos S. P. turtinė padėtis turi įtakos žalos dydžiui nustatyti, tokiu būdu byloje turėjo būti įvertintos ir jos pajamos, turimas turtas ir kitos aplinkybės. Teismas turėjo įvertinti visas ieškinyje ir skunde išdėstytas aplinkybes, šeimos iširimo aplinkybes, priežastis ir pasekmes, bei šeimyninių santykių trukmę. Santuokoje šalys pragyveno 8 (aštuonerius) metus, turi du nepilnamečius vaikus. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jo pajamos ir išsilavinimas nesudaro pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį. Priteista suma yra neteisinga, nes yra akivaizdžiai per maža, nesuteikia nukentėjusiam sutuoktiniui tam tikros satisfakcijos už tai, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė savo pareigas.
Teismas, dalinai atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl vaikų išlaikymo priteisimo, pažeidė CK 3.192 str. 2 d. nuostatas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečių vaikų poreikius bei jų tėvų turtines galimybes. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis 2008 m. liepos l d. buvo apie 4.900 Lt per mėnesį. Nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį šiuo metu reikia skirti: sūnui L. apie 1.688.15 Lt per mėnesį, dukrai A. - apie 1.825.05 Lt per mėnesį. Vaikai turi specialių poreikių. Abu lanko Kauno apskrities dailės gimnaziją, būrelius. Vaikų sveikatos būklė yra patenkinama, todėl papildomų išlaidų reikalauja vaikų gydymas, jų sveikatos priežiūra. Abiems vaikams reikalingas ortodontinis gydymas.
Teismas neteisingai ir be pagrindo sumažino prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Atsakovas, gyvendamas skyrium, neteikė vaikams reikalingo išlaikymo. Skaičiuojant nuo 2006 m. vasario l d. iki 2008 m. sausio 1 d. atsakovas vaikų išlaikymui teikdavo iš viso 200 Lt per mėnesį, t.y. po 100 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį. Nuo 2008 m. sausio mėn. teikė po 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. 2008 m. rugpjūčio mėn. teikė po 400 Lt kiekvienam vaikui. Nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2009 m. vasario l d. yra susidaręs išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, nes vaikus ieškovė išlaikė iš savo pajamų. Iš atsakovo G. A. priteistinas 21.600 Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, skaičiuojant nuo teisės į išlaikymą atsiradimą dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ši suma yra pagrįsta ir įrodyta, atitinkanti vaikų poreikius ir tėvo turtinę padėtį, todėl ieškinys šioje dalyje turi būti patenkintas visiškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 24-26, t.II) atsakovas G. A. prašė panaikinti 2010 m. gegužės 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo G. A. kaltės bei neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių šeima iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas susirado kitą moterį ir dėl to 2003 m. lapkritį paliko šeimą, ja nebesirūpino ir faktiškai sukūrė šeimą su S. P.. Teismas šią išvadą grindė dviem faktais: 2003-08-14 sudaryta tarp G. A. ir S. P. laidavimo sutartimi, pagal kurią G. A. užtikrino S. P. 14.000 Lt vartojimo kredito grąžinimą bei faktu, kad 2006-02-18 G. A. su S. P. gimė sūnus V. A.. Pagal teismo išvadą, atsakovas privalėjo atsiklausti šeimos nuomonės bei informuoti šeimą apie laidavimo sutartį. O kadangi neatsiklausė šeimos ir neinformavo jos apie sudarytą laidavimo sutartį dėl bendradarbės skolos, todėl atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo. Ši teismo išvada pažeidžia įrodinėjimo taisykles reglamentuojančias teisės normas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu kitas sutuoktinis buvo neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Šioje byloje nėra įrodyta, kad atsakovas 2003 m. lapkritį arba prieš tai, buvo neištikimas žmonai. 2003 m. rugpjūtį sudaryta laidavimo sutartis su banku dėl bendradarbės S. P. skolos užtikrinimo neįrodo atsakovo neištikimybės ieškovei fakto. Be to faktą, kad atsakovas 2003 m. lapkritį paliko šeimą ir ja virš metų nesirūpino, ieškovė neįrodė. Ieškovės aiškinimai, kad atsakovas 2003 metų vasarą pasakė, kad turi kitą moterį ir ją paliks, kai ji pasveiks po operacijos, visiškai išgalvoti ir priešingai negu nustatė teismas, paneigti atsakovo G. A. paaiškinimais. Kitų objektyvių įrodymų byloje nėra, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės pateikta teismui 2003 m. įvykių interpretacija. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas nesirūpino savo šeima po 2003 m. lapkričio, kai ieškovė jį išvarė iš savo tėvų buto. Atsakovas vaikų išlaikymui pervedinėjo į ieškovės sąskaitą lėšas, po to, kai ieškovė jį išvarė. Atsakovas rūpinosi ir pačia ieškove - padėjo įsigyti automobilį Mitsubichi COLT, tuo tikslu pasirašė laidavimo sutartį už ieškovės įsipareigojimus, išleido 1.000 Lt automobilio pirminei apžiūrai, tepalų keitimui, važiuoklės apžiūrai ir remontui, žvakių ir pagrindinio vedančio diržo pakeitimui. Kaip laiduotojas sumokėjo už ieškovę 600 Lt, kai ji laiku neatsikaitė už automobilį. Atsakovas vaikus lanko per visas didžiąsias šventes, jų gimtadienius, rugsėjo 1-ąją. Atsakovas vaikams perka dovanas, papildomai duoda pinigų. Kai atsakovo darbovietė organizavo vasaros stovyklas vaikams, atsakovas visada apmokėdavo ir leisdavo vaikus į jas, taip pat vaikai su atsakovu eidavo į jo darbovietės organizuojamą Kalėdinę šventę. Šiuos priešieškinyje nurodytus faktus ieškovė neginčijo ir juos pripažino. Be to, santuokos metu, kai šalys gyveno atskirai, 2008-11-14 buvo sudaryta vedybų sutartis. Minėti faktai ir įrodymai turėjo būti teismo tinkamai įvertinti, todėl teismo išvada, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino visiškai nepagrįsta objektyviais faktais. Teismas nepagrįstai remiasi liudytojų R. G. bei J. B. parodymais, abi šios liudytojos yra ieškovės klasiokės, geriausios draugės ir teismo metu davė liudytojų parodymus apie tai, ką girdėjo iš pačios ieškovės. Objektyvių duomenų, kurių šaltinis nebūtų susijęs su ieškovės pasakojimais draugėms apie nepasisekusį gyvenimą dėl atsakovo kaltės, liudytojos nenurodė. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas buvo neištikimas. Faktas, kad pas atsakovą 2006 metais gimė sūnūs su S. P., negali patvirtinti neištikimybės fakto 2003 metais, dėl kurio buvo faktiškai nutraukta santuoka. Ieškovė neįrodė fakto, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija dėl neištikimybės, kitaip tariant ieškovė neįrodė paties neištikimybės fakto, o teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl šio fakto nebuvimo ir padarė visiškai subjektyvią ir neatitinkančią tikrovės išvadą. Kadangi teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas vienas atsakovas G. A., todėl nepagrįstai priteisė neturinę žalą iš atsakovo. Liudytojų parodymai, kad ieškovė pergyveno dėl šeimos iširimo, negali patvirtinti išvados, padarytos teismo dėl ieškovės patirto streso, dvasinio sukrėtimo, ilgalaikio išgyvenimo. Šios teismo išvados nepatvirtina duomenys, esantys byloje. Objektyvių duomenų apie ieškovės stresą, išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ieškovė į bylą nepateikė, todėl teismo išvada padaryta tik remiantis ieškovės teiginiais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 38-39, t.II) ieškovė R. A. prašė atsakovo G. A. apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jį ieškovė išvarė iš namų, kad jis po 2003 metų rūpinosi šeima ir kt. neatitinka tikrovės ir yra neįrodytos. Atsakovo priešieškinyje išdėstytas aplinkybes ieškovė paneigė atsiliepime į priešieškinį bei bylos nagrinėjimo metu, duodama teismui paaiškinimus, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovė pripažino atsakovo priešieškinyje išdėstytus faktus, neatitinka tikrovės. Teismo išvados, kad atsakovas yra kaltas dėl šeimos iširimo bei, kad ieškovei jo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala yra teisingos ir pagrįstos. Teismas padarė išvadas, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų R. G. ir J. B. parodymais, nes jos nurodė aplinkybes ir objektyvius duomenis, susijusius su ieškovės santuokos iširimu, to pasekmėmis ir ieškovei padaryta žala. Atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl jo prašymas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktiniu kaltės yra nepagristas, todėl atmestinas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo atstovė prašė tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, atmesti ieškovės apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą ir jos ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo G. A. dukros A. A. išlaikymui po 900 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės ir sūnaus L. A. išlaikymui po 800 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams 21.600 Lt ir ieškovei 20.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bei visas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010 m. gegužės 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo G. A. kaltės bei neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, pripažįsta, kad apeliantai apskundė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 05 27 sprendimo tik tas dalis, kuriomis teismas nusprendė dėl santuokos iširimo priežasčių, ieškovei priteisto neturtinės žalos dydžio bei iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio, todėl pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo paminėtose dalyse.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis 2003 m. lapkričio mėnesį paliko šeimą, neužilgo faktiškai sukūrė šeimą su kita moterim – S. P.. Nors atsakovas ir nesutinka su tokiomis išvadomis, teigia buvo ieškovės išvarytas iš namų, apsigyveno pas savo motiną, tačiau tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus tik savo paties paaiškinimus, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovas dar 2003 08 14 laidavo už S. P. paskolos grąžinimą, palikęs šeimą pradėjo su ja kartu gyventi, vėliau, t.y. 2006 metais, jiems gimė sūnus. Tokios aplinkybės, kolegijos nuomone, pagrįstai leido teismui vertinti, kad visuma įrodymų patvirtina, jog ieškovės ir atsakovo šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.
Pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Tokią galimybę nustato įstatymas – CK 3.70 straipsnio antroji dalis. Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais ir liudytojų R. G. bei J. B. paaiškinimais, pripažino įrodytu, jog ieškovė, atsakovui palikus šeimą, tikrai labai pergyveno, patyrė stresą, dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus. Pripažinti, kad pastarosios aplinkybės, kaip kad teigia atsakovas, nėra įrodytos, taigi ir nebuvo pagrindo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, negalima. Net jei paminėtos liudytojos ir yra artimos ieškovės draugės, teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo netikėti jų paaiškinimais. Jos kaip artimos ieškovės draugės kaip tik galėjo tiksliau įvertinti ieškovės dvasinę būseną ir patirtus pergyvenimus. O ieškovės paaiškinimais, jog ji dėl santuokos iširimo patyrė pergyvenimus, vertindama konkrečią gyvenimišką situaciją, teisėjų kolegija tiki, neturi pagrindo abejoti, kad taip tikrai buvo.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimo sumą mažesnę nei ji prašė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės nuomone ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 5000 Lt, o ne 20000 Lt neturinės žalos atlyginimą, pagrįstai atsižvelgė ir į atsakovo finansines galimybes, jo pareigas išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. 5000 Lt neturtinės žalos suma laikytina pakankama ir tikrai protinga, nors ji yra ir tikrai nemaža.
Įvertinusi tai, kas paminėta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria priteistas ieškovei neturtinės žalos atlyginimas, taip pat nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde ieškovė be to dar nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui ir dalinai atmesdamas ieškinio reikalavimus priteisti didesnes sumas, pažeidė materialinės teisės normą, t.y. CK 3.192 str. 2 d. nuostatas , kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Su tokiu apeliantės argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas gana išsamiai nurodė motyvus, kuriais remiantis nustatė priteistino iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikymo dydį, įvertino ir vaikų poreikius, ir abiejų tėvų galimybes teikti vaikams išlaikymą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismo nurodyti motyvai yra pagrįsti. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė tik teigia, jog vaikų poreikiai yra didesni, tačiau nenurodo motyvų, kodėl teismas nepagrįstai įvertino atsakovo galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą.
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė iš atsakovo jos reikalaujamą 21600 Lt išlaikymo vaikams įsiskolinimą. Šis teismas turėjo pagrindą priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas teikė nepakankamą išlaikymą, kada galėjo teikti akivaizdžiai didesnio dydžio išlaikymą. Taigi teismas tinkamai taikė CK 3.200 straipsnį. Tačiau pripažinti, jog teismas netinkamai paskaičiavo išlaikymo dydį, negalima. Teismo sprendime padarytos išvados, kad atsakovas galėjo teikti vaikams išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, yra tikrai pagrįstos, teismo sprendimo motyvai aiškūs, konkretūs, tikrai įvertinantys ir vaikų poreikius, ir tėvų galimybes teikti išlaikymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimas nekeistinas.
Nepatenkinus ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų, bylinėjimosi išlaidos jiems iš kitos šalies nepriteistinos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės R. A. ir atsakovo G. A. apeliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.