Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. R., jo atstovei Juzefai Brinevičienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. V., nedalyvaujant notarei L. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims notarei L. V. ir J. V. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

jų akivaizdoje atplėšus voką perskaityti testatoriaus valią. Tokia procedūra atliekama tam, kad testoriaus paskirtas įpėdinis sužinotų apie jam paliktą palikimą ir galėtų realizuoti savo kaip įpėdinio teises. Kadangi I. R. testamentas yra oficialusis, tai ši procedūra netaikoma ir testamento turinio žinojimas niekaip neįtakojo pareiškėjo A. R. pareigos per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo teiginys, kad pareiškėjui atvykus į notarų biurą 2002 m. lapkričio mėn. buvo parodyti trys testamentai visiškai tiesos neatitinka, kadangi testamentas yra vienas ir jokiu būdu jam negalėjo būti parodyti trys. Norėdamas priimti palikimą. įpėdinis pats turi imtis aktyvių veiksmų, t.y. per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ar pagal I. R. mirties dieną galiojusias LR CK 5.50 str. nuostatas - į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Tačiau nustatytu terminu pareiškėjas niekur nesikreipė. LR CK 5.50 str. įpareigoja įpėdinį palikimą priimti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir nesieja palikimo priėmimo nei su testamentu, nei su įstatymu. Todėl remtis tuo, kad „pareiškėjo ir jo broliui, t.y. įpėdiniams pagal įstatymą, nebuvo pranešta apie mirusio tėvo testamentų paskelbimą ir jų turinį, tai jie neturėjo galimybių iš notarės sužinoti apie CK nustatytą terminą palikimui priimti ir laiku palikimą priimti" nėra jokio pagrindo, nes ne notaro pareiga yra informuoti įpėdinius apie LR CK nustatytą terminą palikimui priimti. 2013 m. rugsėjo 04 d. pareiškėjui išsiųstą pranešimą laikyti „vertintina kaip svarbi priežastis aplinkybe" pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą tėvo palikimui priimti tai pat nėra jokio pagrindo, kadangi įpėdinis privalo priimti palikimą tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Minėtas pranešimas buvo išsiųstas kaip informacija, kadangi laiku palikimą priėmusi įpėdinė J. V. 2013 m. rugsėjo 04 d. kreipėsi su prašymu išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į likusias 2/3 dalis mirusiojo I. R. palikimo, kadangi kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė ir jo nevaldo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad 2002-04-09 mirė I. R. (b. l. 6). Pareiškėjas yra mirusiojo sūnus. 2002-04-17 Kauno m. 15-ame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr.97/2002 (b.l. 7), palikimą priėmė mirusiojo duktė J. V., kuri pareiškime nurodė ir kitus įstatyminius paveldėtojus pareiškėją ir jo brolį A. R., mirusį 2007-01-18. Iš teismui pateiktos paveldėjimo bylos Nr. 97/2002 matyti, kad kiti įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo nepadavė (b.l. 36-72). Mirusysis testamentu suinteresuotam asmeniui J. V. paliko žemės sklypą ir pastatų dalį, esančius Tilžės g. 35, Kaune, bei 1/3 dalį žemės sklypo, esančio Pakalniškių km., Raseinių r. (b.l. 41), šiam turtui yra išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas bei papildomas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (b.l. 54, 67). Taip pat suinteresuotam asmeniui yra išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas dėl 1/3 dalies kito likusio mirusiojo I. R. turto paveldėjimo (b.l. 55). 2013-09-04 J. V. pateikė notarei pareiškimą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į visą likusią mirusiojo tėvo dalį, t.y. į 2/3 turto dalis, išdavimo, kadangi niekas palikimo nepriėmė ir jo nevaldo (b.l. 70). Notarė 2013-09-04 pranešimu informavo pareiškėją A. R., kad jeigu per keturiolika kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo dienos notarė negaus A. R. pareiškimo, kad jis kreipėsi į teismą dėl tėvo palikimo priėmimo faktų nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į likusias 2/3 I. R. priklausiusio turto dalis bus išduotas palikimą priėmusiai J. V. (b.l. 72).

Iki šiol paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dėl likusių 2/3 likusio mirusiojo I. R. turto dalių nėra išduotas, šios dalys iki šiol yra registruotos mirusiojo vardu.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą po tėvo, I. R., mirusio 2002 m. balandžio 9 d., mirties atsiradusiam palikimui priimti, nes jis neatliko minėtų CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytų veiksmų palikimui priimti. Pareiškėjas pareiškimu prašo šį terminą atnaujinti, nurodydamas, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d., CK 1.5 str. 4 d.).

Teismas išklausęs pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas po tėvo mirties buvo nuvykęs pas notarą, bet apie palikimo priėmimo procedūrą nesuprato, apie savo teisę ir pareigą pateikti pareiškimą notarui sužinojo tik 2013 metais gavęs 2013-09-04 notarės pranešimą Nr. 97/2002 ir 2013-09-20 kreipėsi į teismą. Taip pat teismas įvertina tai, kad suinteresuotas asmuo J. V. iš esmės neprieštarauja, kad pareiškėjas priimtų palikimą, taip pat į tai, kad pareiškėjui tenkanti palikimo dalis vis dar registruota mirusiojo vardu ir paveldėjimo teisės liudijimas į ją niekam nėra išduotas, todėl šiuo atveju termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai nesuvaržytų kitų asmenų teisių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl tikėtina, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo ir jo atstovės bei suinteresuotų asmenų paaiškinimus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėjas įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po I. R., mirusio 2002 m. balandžio 9 d., mirties priimti, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., 442 str. 1 d. 13 p., CK 5.57 str., teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2002 m. balandžio 9 d., mirties, priimti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.