Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaip matyti iš pareiškime išdėstytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Iki mirties B. Ž. gyveno su savo dukra R. Ž. (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausančiame 4 kambarių bute. Šis butas buvo įrengtas mokyklos pastate, kurioje B. Ž. ilgą laiką dirbo mokytoja. 1995 m. birželio 9 d. B. Ž. šį butą privatizavo pagal tuo metu galiojusį LR Butų privatizavimo įstatymą. Be šio turto B. Ž. turėjo ir kito nekilnojamojo turto: šiam butui priklausančius ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 0,30 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,64 ha, 0,27 ha, 2,09 ha ir 1,02 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). B. Ž. vyras B. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). B. Ž. dukra R. Ž. buvo netekėjusi, vaikų neturėjo. Mirus B. Ž. visą jos palikimą priėmė dukra R. Ž., pradėdama šį turtą faktiškai valdyti. Ji ir toliau liko gyventi motinai priklausiusiame bute, mokėjo mokesčius, žemės sklypus nuomojo ūkininkams, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji palikimą priėmė. (duomenys neskelbtini) R. Ž. mirė. Po R. Ž. mirties pareiškėjas, kaip vienintelis likęs įpėdinis, kreipsi į notarų biurą, palikimą priėmė ir gavo paveldėjimo teisės liudijimą. Tvarkant paveldėjimo reikalus paaiškėjo, kad R. Ž. po savo motinos mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, nors savo motinos palikimą ji priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti. Mirus motinai R. Ž. buvo įsitikinusi, kad paveldėjimo teisės po motinos mirties jai pereina automatiškai, nes ji buvo vienintelė B. Ž. dukra dėl to ir nesikreipė į notarų biurą. Nors niekas iš įpėdinių po B. Ž. mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau jos dukra R. Ž. palikimą priėmė, nes po mamos mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi juo kaip savu iki mirties.

Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi su savo dukra R. Ž. (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausančiame 4 kambarių bute. Šis butas buvo įrengtas mokyklos pastate, kurioje B. Ž. ilgą laiką dirbo mokytoja. 1995 m. birželio 9 d. B. Ž. šį butą privatizavo pagal tuo metu galiojusį LR Butų privatizavimo įstatymą. Be šio turto B. Ž. turėjo ir kito nekilnojamojo turto: šiam butui priklausančius ūkinius pastatus, žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). B. Ž. vyras B. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). B. Ž. dukra R. Ž. buvo netekėjusi, vaikų neturėjo. Mirus B. Ž. visą jos palikimą priėmė dukra R. Ž., pradėdama šį turtą faktiškai valdyti. Ji ir toliau liko gyventi motinai priklausiusiame bute, mokėjo mokesčius, žemės sklypus nuomojo ūkininkams, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji palikimą, atsiradusį po motinos mirties priėmė. (duomenys neskelbtini) R. Ž. mirė. Po R. Ž. mirties pareiškėjas, kaip vienintelis likęs įpėdinis, kreipsi į notarų biurą, palikimą priėmė ir gavo paveldėjimo teisės liudijimą. Tvarkant paveldėjimo reikalus paaiškėjo, kad R. Ž. po savo motinos mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, nors savo motinos palikimą ji priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti. Mirus motinai R. Ž. buvo įsitikinusi, kad paveldėjimo teisės po motinos mirties jai pereina automatiškai, nes ji buvo vienintelė B. Ž. dukra dėl to ir nesikreipė į notarų biurą. Nors niekas iš įpėdinių po B. Ž. mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau jos dukra R. Ž. palikimą priėmė, nes po mamos mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi juo kaip savu iki mirties. Pareiškėjas mano, jog tokiu būdu R. Ž. priėmė motinos B. Ž. palikimą, nes pardėjo jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog pareiškėjo dukterėčia R. Ž. priėmė palikimą po savo mamos B. Ž. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo mamos B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.