- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2-26-672/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant Irmai Vaitiekienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei S. V. G., atsakovei E. P., jos atstovui A. P., išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei E. P. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovės E. P. 1227,33 Lt žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2008-04-27 (duomenys neskelbtini) namo kieme buvo apgadintas ten stovintis automobilis „Ranault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis S. P. (naudotojas R. K.). Dėl įvykio metu padarytos žalos draudėjai ieškovas išmokėjo 1227,33 litų dydžio draudimo išmoką. Stovintį kieme automobilį, važinėdama dviračiu ir atsitrenkusi į jį, apgadino mažametė V. G.. Nepilnamečių padarytą žalą solidariai atsako jų tėvai, kurių kaltė suprantama kaip nepakankama tėvų priežiūra. V. G. tėvas V. G. yra miręs, o mergaitės motina E. P. žalos atlyginti nesutinka. Ieškovo reikalavimai pagrįsti pateikta byloje rašytine medžiaga, t.y. draudimo liudijimu, draudimo išmokos dokumentais, kelių policijos protokolu, automobilio techninės apžiūros aktu, automobilio remonto išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė E. P. su ieškiniu nesutiko ir teismui paaiškino, kad įvykio dieną ji balkone džiovė skalbinius ir matė, kad kaimyninės laiptinės gyventojas K. pasistatė savo mašiną po savo buto langais, mašina buvo pusiau užvažiavusi ant šaligatvio, dalis mašinos stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies. Jos dukra V. G. kieme važinėjosi su vaikišku dviratuku ir ji matė, kad vaikas netyčia atsitrenkė į stovėjusią K. mašiną, tačiau net nenugriuvo, ji nuo dviračio kaip ir nušoko, pasistūmė dviratį ir nuvažiavo toliau. K. ėmė šaukti ant jos dukros, todėl ji paskambino policijai. Atvažiavus policijai, ji buvo nuėjusi prie K. mašinos, matė, kad yra išdaužtas automobilio galinės lempos stikliukas, daugiau jokių mašinos sužalojimų nebuvo, K. pretenzijų nereiškė. Ir tik po metų ji gavo iš draudimo pretenziją, kad turi sumokėti 1227 litus draudimo išmokos, tačiau ji sutinka atlyginti tik už išdaužtą lempos stikliuką, nes dukra su savo vaikišku dviratuku kitų automobilio sužalojimų negalėjo padaryti.
Atsakovės atstovas teismui paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka atlyginti ieškovui už atsakovės dukros išdaužtą K. automobilio galinį žibintą. Visų pirma, automobilis stovėjo ne tam skirtoje vietoje, t.y. ne aikštelėje, o važiuojamoje kelio dalyje. Be to, ieškovas nepateikė byloje jokių įrodymų, įrodančių, kad būtent V. G. atsitrenkus dviračiu, gavosi nustatyti automobilio sužalojimai, kad būtent tokią sumą kainavo automobilio remontas. Įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno transporto priemonės apžiūros aktas neinformatyvus, nurodyta, kad rasti defektai – užpakalinis dešinės pusės žibintas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinės dešinės pusės durys. Apgadinto automobilio apžiūras atlikę ekspertai dėl sužalojimų nustatymo gali būti šališki, nes dirba tame pačiame „Lietuvos draudime“, todėl jų paaiškinimai, išvados dėl automobilio apgadinimų gali būti subjektyvūs, nė viename jų paaiškinime nėra tiksliai nurodytas automobilio apgadinimo pobūdis. Kelia abejonių ir paties įvykio apiforminimas, nes nebuvo sudaryta eismo įvykio schema, neaišku, kur stovėjo automobilis, gal tai buvo padaryta pažeidžiant KET reikalavimus; ant policijos pareigūnų surašytų protokolų nėra mažametės įstatyminės atstovės, šiuo atveju atsakovės parašų, neapžiūrėtas net mergaitės dviratukas, ar buvo galima su šiuo vaikišku dviratuku padaryti ieškovo nurodytus automobilio apgadinimus. Prašo ieškinį atmesti, jie sutinka atlyginti tik už išdaužtą galinį žibintą.
Liudytojas R. K. teismui paaiškino, kad jo automobilis Renault Laguna buvo 2000 metų gamybos, jis pravažinėjo ja 4 metus, buvo pirkęs ne savo – S. P. vardu, dabartiniu metu yra pardavęs. Iki kalbamo įvykio jis važinėjo du metus, jokių automobilio defektų nebuvo. Įvykio dieną jis automobilį pasistatė ant šaligatvio, nes aikštelėje nebuvo vietos, pravažiuoti keliu mašinos galėjo. Jis kaip tik rūkė, kai pamatė, kada dviračiu važiavusi mergaitė atsitrenkė į jo mašinos galą, į dešinę pusę. Pats dviratis kažkaip praslydo per automobilio galines dureles, mergaitė buvo nugriuvusi nuo dviračio, bet ji tuoj atsikėlė. Jis iškvietė policiją, o P. net nebuvo išėjusi į lauką, kai atvažiavo policija kažką šaukė per buto langą. Dėl mašinos pastatymo policijos pareigūnai priekaištų neturėjo, jis nepažeidė KET reikalavimų. Policijos pareigūnai apžiūrėjo mašiną, surašė kažkokį dokumentą, jis jį pasirašė, schema nebuvo sudarinėjama. Jis gal po poros dienų nuvažiavo į Šiaulius į „Lietuvos draudimą“, kur ekspertas apžiūrėjo automobilį, surašė rastų apgadinimų aktą. Jis keitė automobilio galinę lempą, pirko dešinės pusės galines dureles, pardažė. Remontavo pats, o iš draudimo jam buvo pravesta virš 1000 litų.
Liudytojas M. J. teismui paaiškino, kad įvykis jau buvo senokai, nelabai smulkmenų prisimena. Jis tą dieną patruliavo, kai buvo iškvietimas, kad vaikas kieme apgadino automobilį. Jis nuvažiavo į Kudirkos gatvės kiemą, kur buvo automobilio savininkas, išsiaiškino, įvykio aplinkybes, kad į automobilį dviračiu atsitrenkė mergaitė. Apgadintas automobilis stovėjo pusiau ant kelio, pusiau užvažiavęs ant šaligatvio, pravažiavimas kitiems automobiliams buvo, nebuvo nustatyta, kad automobilio savininkas būtų pažeidęs KET reikalavimus. Mergaitės mama nebuvo išėjusi į kiemą, tik per langą kažką replikavo. Matė, kad automobiliui Reno buvo išdaužtas galinės lempos stikliukas, apibraižytas dešinysis šonas, suprato, kad apgadinimai šviežūs, galėjo būti padaryti vaikišku dviračiu. Jis surašė rastus automobilio defektus, o kadangi tai nebuvo eismo įvykis, įvykio schemos nebraižė, pranešė į budinčią dalį, o kas toliau tyrė įvykį, jis nežino.
Liudytoja V. I. teismui paaiškino, kad įvykio dieną ji apsiklausė mergaitę, t.y. V. G., kuri paaiškino, kad keliuku, važiuodama dviračiu, pasižiūrėjo į pedalus ir tuo metu per neatsargumą įvažiavo į stovėjusį automobilį. Ji su V. G. kalbėjosi kieme, mergaitė buvo be dviračio. Mergaitei buvo nubrozdinti keliai, daugiau sužalojimų ji nematė. Ji neprisimena, ar surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą mergaitės mamai už vaiko nepriežiūrą.
Liudytojas R. K. teismui paaiškino, kad gyvena V. Kudirkos gatvės 24 name, kur kieme buvo įvykis. Jis sėdėjo kieme ant suoliuko, rūkė, matė, kad dviratuku kieme važinėjosi mergaitė, kol atsitrenkė į ant šaligatvio stovėjusios mašinos galą. Jis girdėjo, kaip pabiro stiklai. Mergaitė nuo dviračio nebuvo nukritusi. Jis nebuvo priėjęs arčiau K. automobilio ir nematė, arė buvo padaryta daugiau apgadinimų. Sėdėjo gal apie 20 metrų nuo kaimyno automobilio.
Liudytojas A. Z. teismui paaiškino, kad yra ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas. Pagal seną medžiagą ir esančius joje duomenis jis gali paaiškinti, kad buvo apžiūrėta baltos spalvos mašina „Renault Laguna“, nustatyta, kad išdaužtas galinis žibintas, užgautas bamperis, nuo dviračio padangos likusi žymė ant galinio sparno. Į draudimą buvo kreiptasi antrą ar trečią dieną po įvykio, apžiūrėjus mašiną, nustatyta, kad apgadinimai buvo padaryti vienu metu, t.y. išdaužtas galinis žibintas, nubrozdintas bamperis, sparnas, iki moldingo perbrėžtos galinės durys – matėsi brūkšnys, apie durų rankeną buvo matomas įmušimas. Nenustatyta, kad tai būtų buvę seni apgadinimai. Jis automobilį fotografavo, sudarė žalos sąmatą, nurodė keistinas detales, darbus, kuriuos reikalinga atlikti, viskas buvo apskaičiuota pagal jų turimą programą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad S. P. (bylos dokumentuose nurodyta automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke) su AB „Lietuvo draudimas“ 2007-07-03 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (b.l. 11); iš 2008-04-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad Akmenės r. PK buvo užregistruotas R. K. pranešimas, kad namo kieme buvo apgadintas jo automobilis, kad automobilį dviračiu kliudė mažametė V. G. ir kad savininkas nenurodė padarytos žalos dydžio (b.l. 9); 2008-04-29 automobilis apžiūrėtas ir transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti rasti techniniai automobilio „Renault Laguna“ defektai - užpakalinis dešinės pusės žibintas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinės dešinės pusės durys (b.l. 10); iš atliktų darbų sąmatos matyti, kad automobilio remontas kainavo 1227,33 Lt (b.l. 17-19); 2008-05-28 sąskaitos išrašas patvirtina, kad S. P. už 2008-04-27 įvykio metu apgadintą automobilį ieškovas pravedė 1227,33 Lt draudimo sumą (b.l. 16); iš Transporto techninės apžiūros akto matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ vertintojas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo 2008-04-29, nustatydamas, kad keičiamas dešinės pusės galinis išorinis žibintas ir remontuojamas galinis bamperis, dešinės pusės galinis sparnas ir galinės durys (b.l. 14); 2011-06-16 AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo ekspertas inžinierius, išanalizavęs gautą medžiagą ir atlikęs tyrimą, nustatė, kad įvertinus automobilio „Renault Laguna“ sugadinimo pobūdį ir išsidėstymą, teigiama, kad jie visi sudaro loginę visumą ir galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis iš pradžių dviračiui vairo kairiąja rankena atsitrenkus į žibintą, tada besisukančiam į kairę priekiniam ratui slystamai kontaktuojant su automobilio bamperio šonu, dviratininkei ar dviračiui slystamai kontaktuojant su galiniu sparnu ir po to dar vairo galu atsiremiant į galines dureles (b.l. 50).
Teismo posėdžio metu nustatyta ir atsakovas pripažino, kad dėl automobilio apgadinimo yra kalta jos dukra V. G., tačiau atsakovas ginčijo, kad būtent tiek apgadinimų dėl mergaitės veiksmų negalėjo būti padaryta automobiliui ir tuo pačiu ginčijo draudimo priskaičiuotą išmokos dydį. Atsakovo atstovas teigia, kad atsakovės dukra su vaikišku dviratuku negalėjo padaryti tiek daug ir tokių stiprių automobilio sužalojimų, kokie surašyti Transporto priemonės techninės apžiūros akte. Teismas pripažįsta, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl nuostolių dydžio galėjo būti nuneigiami atsakovo pateiktais įrodymais, tačiau atsakovas teismo ekspertizės skyrimo atsisakė, kitų įrodymų nepateikė, atlygintinos žalos dydį grindė prielaidomis. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių ar keliančių pagrįstas abejones dėl ieškovo paskaičiuotos ir išmokėtos žalos dydžio. Atsakovo argumentai, kad tuoj po įvykio nebuvo sudaryta eismo įvykio schema, kad po įvykio Akmenės PK pareigūno surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros aktas nėra informatyvus, iš jo neaišku, kokie konkretūs automobilio sužalojimai buvo rasti, nepaneigia žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Įvykio metu automobilį apžiūrėjęs PK pareigūnas nėra atitinkamos srities specialistas, o Transporto priemonės apžiūros metu 2008-04-28 automobilį „Renault Laguna“ apžiūrėjo ieškovo transporto žalų vertintojas, kuris tiksliai užfiksavo šio automobilio sugadinimus, keistinas ir remontuotinas detales, padarė nuotraukas. Padarytos žalos dydį patvirtina ieškovo pateikta žalos sąmata, kurioje nurodytos keistinos detalės, kaip paaiškino byloje liudytoju apklaustas žalos vertintojas, buvo atsižvelgta į detalių ir automobilio nusidėvėjimą. Sąmatoje taip pat nurodyti kiti darbai, susiję su detalių keitimu, išardymu, dažymu (b.l. 17-19).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nesilaikęs asmuo pagal CK 6.263 str. 2 d. privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmenų turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas (ieškovas), sumokėjęs draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo (CK 6.111 str., 6.1016 str.). todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1227,33 Lt žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo 800,00 Lt išlaidų už pasiruošimą teismui ir atstovavimą teismo posėdžiuose (b. l. 93, 124). Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 1.18 punktą, už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 120 litų. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaitose už atstovavimą byloje nurodytos sumos nėra detalizuotos bei įvertinant pirmosios instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, į tai, kad šios išlaidos ieškovui nebuvo būtinos, kadangi bendrovė turi savo profesionalius teisininkus, kurie gali atstovauti teismuose, ieškovui iš atsakovės už advokato padėjėjos atstovavimą byloje priteistina 250 litų (CPK 98 straipsnis).
Remiantis CPK 93 str. 1 d. iš atsakovės ieškovui priteistinas 67 Lt žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas 2011-04-18 mokėjimo nurodymu Nr.84288 (b.l. 2). Iš atsakovės taip pat priteistinos 43,50 Lt pašto išlaidos valstybei (b.l. 1).
Atsižvelgiant į sunkią atsakovės materialinę padėtį, teismui pateiktus tai įrodančius dokumentus, ieškovo anksčiau išreikštą poziciją dėl žalos atlyginimo išdėstymo, teismo sprendimo vykdymas išdėstytinas vienerių metų laikotarpiui (CK 284 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1227,33 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt septynių litų 33 ct) žalos atlyginimą, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67,00 Lt (šešiasdešimt septynių litų) žyminį mokestį bei 250,00 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų) išlaidų už advokato padėjėjo atstovavimą teisme ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, J.Basanavičiaus g. 12., LT-03600 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,50 Lt (keturiasdešimt trijų litų 50 ct) pašto išlaidas valstybei.
Sprendimo vykdymą išdėstyti 12 (dvylikai) mėnesių, nustatant, kad atsakovė sumoka ieškovui po 102,27 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.