Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, Eglei Petravičiūtei-Verpečinskienei, dalyvaujant prokurorei Erikai Laukineitienei, kaltinamojo J. Š. gynėjai advokatei Stanislavai Barvidytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso LR BK 223 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis aplaidžiai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą: J. Š., laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2010-05-01 būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininku, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalį „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, iš (duomenys neskelbtini) kasos išmokėjo 1362 Lt sumą, nepateikdamas pagrindžiančių apskaitos dokumentų.

Be to, J. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalį „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai,

2005-06-15 kasos pajamų orderyje BV Nr.5, 2006-10-16 kasos pajamų orderyje GV Nr. 18, 2007-12-15 kasos pajamų orderyje BV Nr.61, 2008-05-20 kasos pajamų orderyje BV Nr. 81 neužtikrino, kad pasirašytų mokėtojai;

kasos pajamų orderio kvite be numerio, patvirtinančiame pinigų sumoje 162,00 Lt priėmimą iš B. M., nenurodė datos;

kasos pajamų orderių kvituose, patvirtinančiuose grynųjų pinigų priėmimą iš B. M. (2006-03-20 priimta 174,01 Lt), G. Š. ( 2006-12-09 priimta 394,26 Lt), P. B. ( 2008-04-17 priimta 105 Lt ), B. M. ( 2008-05-29 priimta 189,43 Lt ), K. M. ( 2008-10-21 priimta 398 Lt ), nenurodė šių dokumentų numerių;

2007-09-24 kasos pajamų orderyje BV Nr. 52, 2007-09-24 kasos pajamų orderyje BV Nr. 53, 2008-11-05 kasos pajamų orderyje BV Nr. 94, 2009-03-05 kasos pajamų orderyje BV Nr. 106 neįrašė sumos žodžiais;

2004-11-19 kasos pajamų orderyje Nr.1 nenurodė pinigų mokėtojo ir nėra jo parašo.

Dėl aukščiau išvardintų teisės aktų pažeidimų už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2009-05-01 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto ir atsiskaitymų su bendrijos nariais.

Kaltinamasis J. Š. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) kasos išmokėjo 1362 Lt, šiuos pinigus panaudojo apmokėjimui už įvairius darbus, susijusius su garažų aptarnavimu, tai kelio remonto darbus, žvyro nupirkimui, dažų nupirkimui, apmokėjimui už atidirbtų tepalų ir senų padangų išvežimą, žolės nupjovimą, lietaus vandens nuleidimą teritorijos valymą.. Pinigus už darbą mokėjo darbus atlikusiems J. S., A. J., bet šias išlaidas ir pinigų išmokėjimą patvirtinančių dokumentų neišrašė ir nepridavė buhalterei, kad suvestų į buhalterinę apskaitą, nes nemanė, kad jie reikalingi. Vadovavosi valdybos narių patvirtintomis išlaidų sąmatomis, kuriose numatyta suma ir darbai, kuriuos jis gali organizuoti ir apmokėti. Iš bendrijos narių mokesčius rinkdavo jis pats ir surašydavo kasos pajamų orderius. Surašant apskaitos dokumentus, pajamų ar išlaidų orderius, neužtikrino, kad pasirašytų mokėtojai, neįrašė datų, šių dokumentų nenumeravo ir apskaitos nevedė, kadangi pinigus priimdavo garažų bendrijos teritorijoje, skubėdavo, nebuvo tinkamų sąlygų užpildyti kasos pajamų orderius, dėl to ir atsirado šių dokumentų pildymo trūkumai, nurodyti specialisto bei ekspertizės aktuose. Jis pats vedė apskaitą ir rinko mokesčius už elektrą. Jam buvo žinoma, kad jis atsako už buhalterinį darbo organizavimą ir visą bendrovės apskaitą. 2004-2009 bendrijoje buvo atliekamos revizijos bei patikrinimai, bet kadangi jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl patikrinimo aktų nerašė. Bendrija yra nepelno siekianti organizacija, savo turto neturi, todėl buhalterinė bendrovės turto balanso apskaita nėra būtina.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. Š. davė panašius parodymus. (3 tomas, b.l. 14-15, 17-18; 4 tomas, b.l. 7-8, 140-141; 5 tomas, b.l. 5).

Liudytoja N. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendrijos narė yra nuo 2003 metų. Šios bendrovės pirmininko pareigas ėjusiam pirmininkui J. Š. ji turėjo daug pretenzijų, dėl netvarkingai vedamos buhalterinės apskaitos, neteisingai paskaičiuotų mokesčių už elektrą bei kitus mokėjimus. Su ja niekas nenorėjo bendrauti šiais klausimais, nebuvo galima išsiaiškinti mokesčių ar skolų pagrįstumo. Ji mano, kad kasos knyga aplamai nevedama, o bendrijos narių sumokėtos įmokos nepajamuojamos. Panašiai ši liudytoja parodė ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu. (2 t., b.l. 96, 100-101).

Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) pirmininku J. Š. dirbo apie 4 metus. Jo darbo laikotarpiu bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentų revizijos atlikinėjamos nebuvo, buhalteriniai dokumentai yra buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės žinioje. 2008 metais jis pastebėjo, kad įmokas patvirtinantys kasos pajamų orderio kvitai (pasirašyti J. Š.) yra be numerių, kreipėsi į buhalterę R. P., tuo metu tvarkiusią bendrijos buhalterinę apskaitą, norėjo gauti informaciją apie kasos knygos įrašus. Tada pamatė, kad kasos knyga aplamai nevedama, o bendrijos narių sumokėtos įmokos nepajamuojamos. Mokesčiai už elektrą taip pat buvo renkami be jokių apskaitos dokumentų, pateiktos mokėti sumos buvo neaiškios ir nepagrįstos. Kur J. Š. panaudoja bendrijos narių pinigus, sumokėtus jam už elektrą, neaišku, nes į tai paaiškinimų iš pirmininko negaudavo. J. Š. išduoda savo pasirašytus kasos pajamų orderių kvitus, tačiau visi šie kvitai be numeracijos, todėl J. Š. gali pinigus pasisavinti, nesant griežtos jų apskaitos. Be to, J. Š. pardavė garažą Nr.57 maždaug 2008 metų pavasarį bet už kokią sumą J. Š. pardavė šį garažą, nežino, nes jis šios sumos nei į bendrijos kasą, nei sąskaitą neįnešė. Panašiai šis liudytojas parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b.l. 111-113, 114-115, 116-117).

Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, parodė, kad (duomenys neskelbtini) buhaltere dirbo nuo 2005-01-01 iki 2009-03-12 pagal darbo sutartį, materialiai atsakinga nebuvo, kasos netvarkė. Į jos pareigas įėjo banko dokumentų tvarkymas, atlyginimų skaičiavimas, kvitų rašymas. Apskaitą tvarkė pagal J. Š. pateikiamus dokumentus. Ji nevykdė jokių operacijų, susijusių su grynais pinigais. Įmokas iš narių rinkdavo pats J. Š., jis pristatydavo kasos kvitus, patvirtinančius įmokų iš bendrijos narių, gavimą, o ji suvesdavo duomenis į registrus. Mokestis iš bendrijos narių buvo renkamas 1 kartą metuose, todėl bendrijos balansinė apyskaita buvo daroma vieną kartą metuose. Bendrija savo balansinio turto neturėjo. Kiekvienas bendrijos narys į bendriją jungėsi su jam priklausančiu turtu-garažu. Išlaidos susijusios su bendrijos veikla buvo vykdomos iš surinktų narių mokesčių. Bendrijoje buvo supaprastinta apskaita, kaip numatyta įstatymais, kadangi ši bendrija nėra pelno siekiant įmonė, todėl balanso sudaryti nereikėjo, nebuvo mokamas ir pelno mokestis. Bendrijos įsipareigojimus sudarė, šiukšlių išvežimas. Elektros energijos vartojimas ir apskaita, mokesčiai už žemę. Atlyginimus elektrikui, buhalteriui, pirmininkui, valytojai nustatė bendrijos valdybos nutarimai. Kad buvo kokie nors trūkumai ar apskaitos neatitikimai, jai nebuvo žinoma. Bendrijos veikla buvo labai paprasta, todėl nebuvo ką ir pažeisti. Jai buvo mokamas 200 litų atlyginimas per mėnesį. Panašiai liudytoja parodė ir ikiteisminio tyrimo metu.(2 tomas, b.l.126-128).

Liudytoja L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) buhaltere dirba nuo 2009-03-12, pradėjus dirbti buhalterinės apskaitos dokumentus jai pagal apyrašą perdavė R. D.. Apskaitą tvarko pagal iš bendrijos primininko J. Š. jai perduodamų buhalterinės apskaitos dokumentų. Tarp perduotų dokumentų nebuvo didžiosios knygos (ūkinių operacijų registravimo žurnalo), kiti dokumentai jos nuomone buvo tvarkomi pagal įstatymų reikalavimus. Bendrijoms pakanka vesti ūkinių-finansinių operacijų žurnalą. Bendrijos narių susirinkimų protokolų ji nematė, jie jai perduoti nebuvo, balansai nebuvo sudarinėjami, tačiau tai bendrijai nėra privalu. Ji patvirtino, kad bendrijos pirmininkas J. Š. išrašytus apskaitos kvitus nesunumeruodavo, todėl dėl to kilo nepasitenkinimai iš kai kurių bendrijos narių. Vėliau ji nupirko J. Š. sunumeruotų kvitų knygą, kuriuos jis ir naudojo. Panašiai ši liudytoja parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 129-130).

Liudytojas B. V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) revizijos komisijos pirmininkas yra nuo 2006-ų metų, į šias pareigas buvo išrinktas visuotinio narių susirinkimo metu, tuo pat laiku, kai bendrijos pirmininku buvo paskirtas J. Š.. J. Š. pirmininkavimo laikotarpiu nevykdavo ataskaitiniai susirinkimai, nė karto nėra daręs buhalterinės apskaitos dokumentų patikrinimų, nėra surašęs nė vieno revizijos akto. Patvirtino, kad dėl minėtų aplinkybių, revizijos komisijos pirmininko funkcijų nevykdė. Jam nėra žinoma jokių duomenų apie netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą bendrovėje, taip pat nežinoma kam ir kokie atlyginimai ir iš kokių lėšų, buvo mokami. Panašiai šis liudytojas parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 140-141).

Liudytojas K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) valdybos narys yra nuo 1984 m., bendrijos pirmininku J. Š. dirbo apie 4 metus. Ar J. Š. darbo laikotarpiu buvo atlikinėjamos buhalterinės apskaitos dokumentų revizijos, nežino. Visus sprendimus, susijusius su bendrijos veikla, priiminėdavo pats J. Š., tačiau jis informuodavo valdybos narius apie priimtus sprendimus. Taip J. Š. au valdybos nariais derino atlyginimų bendrijos darbuotojams dydžius. Panašiai liudytojas parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 142-143).

Liudytojas G. P. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis jokių valdybos nario funkcijų nevykdė. Apie tai, kad jis išrinktas į valdybą, jam pranešė J. Š.. Jis jam sakė, kad nieko daryti nereikės, tik kartais pasirašyti bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Kai reikėdavo tai dokumentuose pasirašydavo. Daugiau nieko nepamena, nes persirgo insultu. Panašiai šis liudytojas parodė apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 144).

Liudytojas P. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) valdybos narys yra nuo įkūrimo, bendrijos pirmininku J. Š. dirba apie 4 metus. Š. pats rinkdavo mokesčius už elektą, bet kvitų ar pajamų orderių nerašydavo, todėl yra pagrindas manyti, kad šiuos pinigus jis pasisavindavo. Taip pat jam buvo žinoma, kad bendrijos pirmininkas J. Š. pardavė vieną iš bešeimininkių garažų, bet niekam nesakė kur dėjo pinigus. Panašiai šis liudytojas parodė ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b.l. 146-147).

Liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) narys yra maždaug 5 m., turi bendrijoje garažą. Bendrijos pirmininku anksčiau buvo J. Š.. Abipusiu susitarimu su J. Š. jis yra bendrijoje dirbęs sekančius darbus: tinkavęs garažo sienas ir tvarkęs pagrindinį įvažiavimo kelią bei atlikus kitus su bendrijos veikla susijusius darbus už kuriuos gavo apie 270-300 litų iš bendrijos pirmininko. pinigus mokėjo J. Š., grynais, jokio dokumento nepasirašė. Panašiai liudytojas parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (4 tomas, b.l. 143-144).

2011-10-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-98 (11) nurodyta, kad GSEB ,,Vėjelis“ tvarkant buhalterinę apskaitą 2004-09-30 -2009-05-01 laikotarpiu nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų:

- LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 4 str.: (duomenys neskelbtini) mokesčiai bendrijos nariams buvo apskaičiuojami remiantis neaiškiomis nuostatomis: daugeliu atvejų mokesčių už elektrą lentelėse apskaičiuoto mokesčio už elektros energiją ir ūkio išlaidų suma nėra lygi bendro mokesčio lentelėje nurodytai sumai; suvestinėse lentelėse pateikta netiksi informacija apie mokesčių bendrijos nariams apskaičiavimą, jų apmokėjimą ir įsiskolinimo likučius; neapskaityti bendrijos narių įsiskolinimai bendrijai; susisiejančiose suvestinėse lentelėse pateikti nevienodi duomenys apie nario mokesčių sumokėjimą; netiksliai perkeltas likutis į atsiskaitymų su SPEC.ATĮ suvestinę lentelę už 2006 m.;

- 6 str. 3 d.: (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma darant paprastąjį įrašą;

- 7 str. 2 d. (3 d. nuo 2007-06-21 pg 2007-06-04 LR įstatymą Nr. X-1178): GSEB ,,Vėjelis“ nebuvo sudarytas ir patvirtintas sąskaitų planas;

- 12 str.: iš GSEB ,,Vėjelis“ kasos buvo išmokėta 1362 Lt suma, nepateikiant pagrindžiančių apskaitos dokumentų;

- 13 str.: ne visuose kasos pajamų orderiuose yra mokėtojų parašai, nenurodyta data, nenurodyti jų numeriai, neįrašyta suma skaičiais, nenurodytas pinigų mokėtojas ir nėra parašo;

- 16 str. 1 d.: nebuvo pildomi atlyginimų apskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos registrai ir tinkami bendrijos narių skolų registrai;

- 16 str. 3 d.: GSEB ,,Vėjelis“ nepasirašytos 2005-2007 m. laikotarpio mokesčių už elektros energiją apskaičiavimo lentelės, bendro mokesčio apskaičiavimo lentelės, pajamų ir išlaidų suvestinės;

- 18 str.: 2006-03-10 kaso pajamų orderyje GV Nr. 008 taisyta suma.

Dėl nustatytų buhalterinės apskaitos trūkumų pagal pateiktus dokumentus bendrijos turtą ir atsiskaitymus su bendrijos nariais galima nustatyti iš dalies.

Jeigu darbai, kuriems apmokėti iš kasos buvo išmokėta 1362 Lt, tačiau nepateiktos sutartys, darbų atlikimo aktai ar sąskaitos faktūros, pagrindžiančios šias išlaidas, faktiškai nebuvo atlikti, tai (duomenys neskelbtini) padaryta 1362 Lt žala.

Pranešimas D. B. sumokėti mokesčius už 2007 m. sunaudotą elektros energiją bei apmokėti ūkio išlaidas yra laisvo formos dokumentas bendrijos patirtoms išlaidoms kompensuoti ir neatitinka apskaitos dokumentui keliamų reikalavimų.

Tyrimui pateiktas elektros skaitiklių rodmenų fiksavimo žurnalas, kuriame buvo įrašomi garažuose įrengtų individualių elektros skaitiklių parodymai, nėra buhalterinės apskaitos dokumentas (4 tomas, b.l. 21-40).

2012-01-11 eksperto paaiškinime nurodyta, kad tam, kad pagal tyrimui pateiktus GSEB ,,Vėjelis“ dokumentus 2004-09-30- 2009-05-01 laikotarpiu bendrijos turtą ir atsiskaitymus su bendrijos nariais galima nustatyti iš dalies, esminę įtaką turi šių norminių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas:

- LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 4 str.: suvestinėse lentelėse pateikta netiksli informacija apie mokesčių bendrijos nariams apskaičiavimą, jų apmokėjimą ir įsiskolinimų likučius; 6 str. 3 d.: (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma darant paprastąjį įrašą; 7 str. 2 d.: (duomenys neskelbtini) nebuvo sudarytas ir patvirtintas sąskaitų planas; 12 str.: iš (duomenys neskelbtini) kasos buvo išmokėta 1362 Lt suma, nepateikiant pagrindžiančių apskaitos dokumentų; 16 str. 1 d.: nebuvo pildomi atlyginimų apskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos registrai ir tinkami bendrijos narių skolų registrai; 18 str.: 2006-03-10 kaso pajamų orderyje GV Nr. 008 taisyta suma.

- LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 5 str.: į (duomenys neskelbtini) apskaitą įjungtos ne bendrijos, O J. Š. vardu išrašytos sąskaitos.

- LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p.: į (duomenys neskelbtini) kasos knygą neįrašytas 2006-01-06 kasos pajamų orderis GV Nr. 001-1.

- Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų LR finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. 1K-372 151 p.: (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaromos finansinės ataskaitos (4 tomas, b.l.170).

Ištyrus anksčiau minėtus faktinius duomenis apie tiriamos veikos padarymo aplinkybes, nustatyta, kad kaltinamasis J. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininku, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d. pagrindu būdamas atsakingu už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą įstatymų nustatyta tvarka, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2009-05-01 šios bendrijos turto ir atsiskaitymų su bendrijos nariais, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai yra alternatyvūs – pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada.(kasacinės nutartys Nr.2K-P-305/2009, 2K-216-2011, 2K-157-2011). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai, kad negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2009-05-11 (duomenys neskelbtini) veiklos, bendrijos turto ir atsiskaitymus su bendrijos nariais. Šie buhalterinės apskaitos trūkumai nustatyti ekspertizės išvadomis bei eksperto paaiškinimais.

Už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik tas asmuo, kuris yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nors kaltinamasis J. Š. savo kaltės nepripažino, teigė, jog buhalterinę apskaitą tvarkė ir ją organizavo tinkamai, tačiau tokie kaltinamojo parodymai yra nepagrįsti. Taip pat galima padaryti išvadą, kad iš kaltinamojo parodymų seka, kad jis iš esmės pripažino, kad buhalterinė apskaita bendrijoje buvo vedama netinkamai ir aplaidžiai, nes už atliktus darbus mokėjo grynais pinigais, nerašė kasos išlaidų dokumentų, nenumeravo kvitų už mokesčius, dokumentus pildė nedėmesingai, neduodavo pasirašyti asmenims ar nenurodydavo dokumento datos. Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje apklaustų liudytojų parodymais, specialisto ir ekspertizės išvada, eksperto paaiškinimu bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga. Iš byloje esančių duomenų, išvadų ir liudytojų apklausų matyti, kad mokesčiai bendrijos nariams buvo apskaičiuojami remiantis neaiškiomis nuostatomis, dauguma atvejų mokesčių už elektrą lentelėse apskaičiuoto mokesčio už elektros energiją ir ūkio išlaidų suma nėra lygi bendro mokesčio lentelėje nurodytai sumai, suvestinėse lentelėse pateikta netiksi informacija apie mokesčių bendrijos nariams apskaičiavimą, jų apmokėjimą ir įsiskolinimo likučius, neapskaityti bendrijos narių įsiskolinimai bendrijai; susisiejančiose suvestinėse lentelėse pateikti nevienodi duomenys apie nario mokesčių sumokėjimą, bendrijoje nebuvo sudarytas ir patvirtintas sąskaitų planas, iš(duomenys neskelbtini) kasos buvo išmokėta 1362 Lt suma, nepateikiant pagrindžiančių apskaitos dokumentų, ne visuose kasos pajamų orderiuose yra mokėtojų parašai, nenurodyta data, nenurodyti jų numeriai, neįrašyta suma skaičiais, nenurodytas pinigų mokėtojas ir nėra parašo, nebuvo pildomi atlyginimų apskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos registrai ir tinkami bendrijos narių skolų registrai, (duomenys neskelbtini) nepasirašytos 2005-2007 m. laikotarpio mokesčių už elektros energiją apskaičiavimo lentelės, bendro mokesčio apskaičiavimo lentelės, pajamų ir išlaidų suvestinės, apskaitos dokumentuose rasta neaptartų taisymų. Dėl šių aplinkybių trūkumų pagal ištirtus dokumentus, bendrijos turtą ir atsiskaitymus su bendrijos nariais galima nustatyti iš dalies. Tokiu būdu, darytina išvada, kad yra nustatyti BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, įsipareigojimų bendrijos nariams dydžio ir struktūros.

Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnis numato, jog už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, todėl jo pareiga buhalterei pateikti visus dokumentus, kad visos įmonės atliktos ūkinės operacijos būtų tinkamai įformintos. LAT Senato 2005-12-29 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)) 30 punkte nustatyta, kad jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas.

Kaltinamasis J. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininku, turėjo pareigą kontroliuoti jam pavaldžius buhalterius, teikti jiems visus apskaitos dokumentus ir duomenis ir privalėjo pats tinkamai vesti pinigų ir kitų apskaitos dokumentųs tvarkymą, kaip numayta LR buhalterinės apskaitos įstatyme. Iš to galima daryti išvadą, kad J. Š. nepakankamai gerai žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas ir nenumatė, kad dėl to nebus galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau pagal einamas pareigas privalėjo ir galėjo tai žinoti ir numatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo nevykdymo pasekmes. J. Š. veika dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi ir tai, kad BK 223 str. 1 d. numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė LR ATPK 173¹ str. Nagrinėjamu atveju, J. Š. inkriminuoti veiksmai reiškėsi kaip aplaidus ir netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas bendrijos veikloje, todėl šis pažeidimas kvalifikuotinas kaip nusikalstamas pavojinas aplaidus apskaitos tvarkymas, kas sukėlė jau minėtas neigiamas pasekmes, nurodytas eksperto išvadose, todėl veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 223 str. 1 d. sudėtį ir J,Š. atžvilgiu už veikos padarinius būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę ir skirti kriminalinę bausmę. Baudžiamąją atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 173¹ straipsnyje, atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei būtini padariniai, numatyti BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o ATPK 173¹ straipsnis padarinių nereikalauja, nes jame nustatyta administracinė atsakomybė už apskaitos taisyklių pažeidimą. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali. Administracinei atsakomybei kilti pakanka vien veikos atlikimo – buhalterinių ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo fakto (kasacinė byla Nr.2K-11-2008). Dėl šių aplinkybių, taikyti šioje byloje administracinę atsakomybę, nėra pagrindo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. Š., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį – J. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę, - jis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pripažįstama, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta LR BK 41 str., bus pasiekta kaltinamajam J. Š. paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą, kurios dydį apsprendžia jau minėtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Jo padaryta veika sunkių pasekmių nesukėlė, žala bendrijai nepadaryta, kadangi civilinis ieškinys byloje nepareikštas, todėl skiriamos baudos dydis nustatytinas minimalus, nes J. Š. nedirba, šiuo metu yra pensininkas ir gyvena tik iš gaunamų socialinių išmokų.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kardomoji priemonė nepaskirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprend ž i a:

J. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir paskirti bausmę – 5 MGL (650 litų) baudą. Baudą skirti sumokėti per 3 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.