- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- II-1011-1225/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00848-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Pupšytė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Advokatai
- Aivaras Miškūnas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K., jo atstovui advokato padėjėjui Aivarui Miškūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 20‑ANR_N-13289-2025 byloje ROIK: 25276773287.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 7 d. nutarimu V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemonėmis – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėnesių ir transporto priemonės (automobilio „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. V. K. nubaustas už tai, kad Kaune, Neries krantinėje, 2025 m. birželio 24 d. 14.45 val., vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, asmuo jau buvo baustas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą.
Šalies argumentai
Skunde V. K. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti kuo mažesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Taip pat prašo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo ir išdėstyti 800 Eur baudos mokėjimą per teismo nustatytą terminą iki 2 metų.
Apeliantas skunde nurodo, kad buvo paskirta per griežta nuobauda ir neproporcinga administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės, kuri yra šeimos turtas, konfiskavimas. Galėjo būti pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirtas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Padarytą pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, yra senatvės pensininkas ir tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.
Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės konfiskavimas pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį, padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, nėra privalomas. Su bauda sutinka, tačiau prašo ją išdėstyti dalimis, kadangi paskirta bauda yra didelė, sumokėti ją visą iš karto neturi galimybės. Pažymi, kad materialinė padėtis yra ypatingai sunki, yra sulaukęs 69 metų amžiaus, gauna mažą pensiją – 400 Eur, žmonos sveikatos būklė ypatingai sunki, jai neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, serga progresuojančia liga, jai sutrikusi judėjimo funkcija, liga nuolatos sekama ir gydoma neurologų, todėl reikia vykti į gydymo įstaigas, tačiau savarankiškai nuvykti žmona negali. Dėl padaryto nusižengimo su žmona labai išgyvena. Kuo greičiau atgauti teisę vairuoti transporto priemones šeimai yra gyvybiškai reikalinga, kadangi žmoną reguliariai reikia vežti į gydymo įstaigas ir reabilitaciją. Dėl žmonos sveikatos būklės, kadangi ji savarankiškai beveik nevaikšto, jai nuolatos reikalingas brangus gydymas ir medikamentai, todėl konfiskuotas automobilis šeimai yra didelė netektis.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad nors nutarime akcentuojamas didelis padarytų smulkių pažeidimų (greičio viršijimas, vairavimas nepasitiktinus sveikatos) skaičius, tačiau jie nepagrįstai ir neobjektyviai vertinti už 5 metus, o ne už 1 metų laikotarpį, po kurio sumokėjus baudas yra laikoma, kad asmuo nebaustas. Visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Išdėstytų aplinkybių visuma gali būti laikoma išskirtine, leidžiančia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nurodo ir tai, kad automobilio konfiskavimas būtų visiškai neproporcingas pažeidimo pobūdžiui. Be to, šis automobilis yra įgytas kaip šeimos turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors ir registruota jo (apelianto) vardu. Ši transporto priemonė jam (apeliantui) asmeninės nuosavybės teise nepriklauso. Konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, tačiau tokie atvejai nėra nustatyti. Automobilio vertė yra apie 3 000 Eur, yra ne asmeninė nuosavybė, o šeimos turtas ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl prašo panaikinti nutarimo dalį dėl automobilio konfiskavimo ir grąžinti transporto priemonę, kurią planuoja parduoti, o gautus pinigus skirti žmonos gydymui ir šeimos pragyvenimui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantui už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. kovo 14 d., už ANK 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus – nuo 2025 m. kovo 18 d. iki 2025 m. rugsėjo 17 d., už ANK 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus – nuo 2025 m. kovo 18 d. iki 2025 m. rugsėjo 17 d. Apeliantas 2025 m. birželio 24 d. dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši buvo atimta. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ANK 424 straipsnio pakeitimai, kuriais, be kita ko, šis straipsnis buvo papildytas 5 dalimi, nustatančia griežtesnę atsakomybę asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto priemonę, neturėdami teisės vairuoti. Apeliantas vairavo savo vardu registruotą transporto priemonę, kuri įgyta santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau tai, kad automobilis laikomas šeimos turtu, nėra kliūtis jį konfiskuoti nustačius, kad automobilis buvo panaudotas administraciniam nusižengimui daryti, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymi, dėl sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo, svarbu įvertinti apeliantą charakterizuojančius duomenis. Jis per 5 metus administracine tvarka baustas 56 kartus, iš jų 2 kartus už vairavimą neturint teisės vairuoti. Nusižengimo padarymo dieną turėjo 24 galiojančias nuobaudas ir tai rodo neatsakingą apelianto požiūrį į KET laikymąsi. V. K. administracinių nusižengimų istorija rodo, kad jis eilę metų sistemingai daro tyčinius įžūlius KET pažeidimus, savo elgesio kritiškai nevertina, iš paskirtų nuobaudų nepasimokė. Visos aplinkybės buvo įvertintos ir nuobauda apeliantui individualizuota tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje V. K. prašė nekonfiskuoti automobilio. Nurodė, kad žmona serga, šeimoje sunku, žmona savarankiškai nueiti toli negali, turi prašyti pagalbos dukrų, jeigu reikia kur nuvykti. Grąžinus automobilį, galėtų parduoti ir baudas susimokėti. Vairavo be teisės, niekur neužkliūdavo. Buvo į Regitrą nuėjęs, užpildė prašymą ir teisę vairuoti transporto priemones grąžino. 2024 m. atliko automobilio techninę apžiūrą, tačiau nieko nesakė apie tai, kad neturi teisės. Galvojo, kad teisę vairuoti turi. Pirmą kartą 2023 m. teisę vairuoti atėmė. Baudas lyg buvo susimokėjęs. Teisė vairuoti buvo sustabdyta elektroninėje erdvėje, galvojo, kad po to, kai išklausė mokymus, teisę vairuoti automatiškai atnaujins. Teisę vairuoti 2025 m. atėmė už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Vežė žmoną, jos sveikatos būklė sudėtinga. Viešuoju transportu nuvykti į gydymo įstaigą nėra galimybės. Žmona rūpinasi tik jis (apeliantas). Pagrindinės išlaidos šeimos yra mokesčiai, vaistai ir maistas. Žmona gauna 500 Eur pensiją, o jis (apeliantas) 450 Eur. Jeigu būtų konfiskuotas automobilis, tai turėtų dar susimokėti ir už automobilio saugojimą aikštelėje, baudą dar reikės sumokėti. Jeigu būtų grąžintas automobilis, tai galėtų parduoti ir susimokėti. Greitį viršija gal dėl charakterio. Gailisi, kad viršydavo. Kol nepatenki į teismą, atrodo, kad visi važiuoja normaliai, tai ir pats galvoji, kad normaliai važiuoji. Jeigu teismas sutrumpintų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pasižada laikytis įstatymu, nepažeidinėti KET. Buvo fiksuotas ne vienas nusižengimas dėl to, kad nesumokėta vietinė rinkliava už įvažiavimą į senamiestį. Aiškinosi, kodėl baudas skiria, jeigu turi specialų neįgaliojo ženklą, nuvažiavo pasiimti leidimą, kad galėtų pravažiuoti per Rotušės aikštę. Leidimas galiojantis. Turi dvi dukras, abi suaugusios, vairuoja, gyvena Kaune, padeda dabar prižiūrėti žmoną. Dukros turi pačios savo poreikių, savo šeimas, tai reikia prašyti pagalbos, tada susiderinus laiką, padeda.
Šalies argumentai
Apelianto atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau jis turėtų būti ir teisingas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtinė padėtis yra itin sudėtinga, jo žmona serga, ją reikalinga vežti į gydymo įstaigas. Šios aplinkybes leidžia teismui daryti išimtį ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, sutrumpinant terminą. Su administracinės nuobaudos dydžiu sutinkama ir neprašoma mažinti, tačiau prašoma nustatyti kiek įmanoma ilgesnį terminą baudai sumokėti, atsižvelgus į mažas apelianto pajamas, santaupų neturėjimą. Atkreipė dėmesį, kad įstatymas nenumato imperatyviai, kad transporto priemonė turi būti konfiskuota, todėl, įvertinus sunkią apelianto materialinę padėtį, automobilis gali būti nekonfiskuotas. Tokiu atveju asmuo galėtų automobilį parduoti, sumokėti baudą ir apmokėti žmonos vežimo į gydymo įstaigas paslaugas.
Skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos Institucijos nutarime padarytos išvados dėl surinktų įrodymų vertinimo ir nusižengimo kvalifikavimo. V. K. savo kaltės skunde neneigia, tokios pozicijos laikėsi ir teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde, taip pat ir teismo posėdyje prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taip pat prašoma nekonfiskuot automobilio ir išdėstyti administracinės nuobaudos – baudos – mokėjimą dalimis, nustatant terminą iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimtas nutarimas patikrinamas skundo ribose.
Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymas užtraukia asmeniui baudą nuo 800 Eur iki 1 000 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 8 dalis).
Skundžiamu nutarimu apeliantui buvo paskirta minimalaus dydžio bauda, kurios dydžio jis neginčija ir su ja sutinka. Yra prašoma tik nustatyti ilgesnį terminą, iki 2 metų, paskirtai baudai sumokėti dalimis. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Aptariamu atveju prašymas išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nustatant ilgesnį, iki 2 metų, terminą baudai sumokėti, pareikštas apylinkės teismui teiktame apeliaciniame skunde. Taip pat teismui pateikta pažyma apie asmeniui (V. K.) išmokėtas išmokas (senatvės pensiją) laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d., iš kurios matyti, kad 2024 metais gaunama senatvės pensija buvo 446 Eur, o 2025 metais – 451,16 Eur. Vis tik šių duomenų apie gaunamos senatvės pensijos dydį nepakanka apelianto materialinės padėties, kaip sunkios, vertinimui. Teismo posėdyje V. K. nurodė, kad jo žmona taip pat yra senatvės pensininkė, jos gaunama pensija – 500 Eur, tačiau šiai aplinkybei dėl gaunamos pensijos dydžio pagrįsti jokių objektyvių duomenų nepateikė. Taip pat nebuvo pateikti duomenys apie turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turimus įsipareigojimus bankams ar kitoms kredito įstaigoms, patiriamas išlaidas (mokėtinus mokesčius ir kt.,), kiti įrodymai, kurie leistų objektyviai įvertinti apelianto turtinę padėtį ir galėjimą paskirtą baudą sumokėti. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti V. K. prašymą ir nustatyti ilgesnį terminą paskirtai baudai sumokėti. Apeliantas, manydamas, kad jos finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, prašymą išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis, su jį pagrindžiančiais įrodymais, turi teisę pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Skundžiamu nutarimu V. K. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, t. y. minimaliam terminui. V. K., prašydamas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, šį prašymą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su poreikiu vairuoti transporto priemonę užtikrinant savo žmonos, kuri dėl sunkios sveikatos būklės savarankiškai judėti beveik negali, gerovę ir interesus. Prašymas taip pat argumentuojamas atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, kaltės pripažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi.
Teismas, išklausęs apelianto teisme duotus paaiškinimus, įvertinęs skunde pateiktus argumentus, byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, jog aptariamu atveju nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą pagrįstai manant, kad net ir minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga teisinė priemonė.
Motyvuojamoji dalis
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Pažymėtina ir tai, kad aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.
Aptariamu atveju yra nustatyta viena V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Apeliantas neneigė padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, pripažino kaltę, nurodė, kad gailisi. Vis tik teismas daro išvada, kad pripažinti dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdų gailėjimąsi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – nėra pagrindo. Pirmiau nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas dėl padaryto nusižengimo, bet ir antrasis šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį sudarantis elementas – nuoširdus gailėjimasis, kuris, teismo vertinimu, aptariamu atveju nenustatytas. Informacija apie baustumą administracine tvarka, iš kurios matyti, kad apeliantas administracinius nusižengimus daro sistemingai, pakartotinai, turėdamas galiojančias nuobaudas, suponuoja pagrindą jo gailėjimąsi vertinti kaip deklaratyvų, išreikštą formaliai, siekiant švelnesnės atsakomybės taikymo.
Nėra ir pagrindo V. K. padarytą nusižengimą vertinti, kaip mažareikšmį ar mažesnio rūšinio pavojingumo. V. K. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ši atimta, tai darė pakartotinai ir tokia veika yra pavojinga nepriklausomai nuo to, ar dėl pažeidimo kilo kokie neigiami padariniai. Apie nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, pavojingumą leidžia spręsti ir įstatymo leidėjo už šį nusižengimą įtvirtinta sankcija – ne tik bauda, bet ir privalomai skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų 6 mėnesių. Apie mažesnį nusižengimo rūšinį pavojingumą neleidžia spręsti ir jo padarymo aplinkybės. Nenustatyta, kad nusižengimą V. K. būtų padaręs esant ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių vairuoti transporto priemonę būtų buvę neišvengiamai būtina.
Vertinant apelianto asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. K., kaip jau nurodyta pirmiau, administracinius nusižengimus daro sistemingai, vyrauja KET pažeidimai, susiję su nustatyto greičio viršijimu. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus esanti informacija suponuoja pagrindą išvadai, kad V. K. yra linkęs pažeidinėti KET ir tai daro sąmoningai. Laikotarpyje nuo 2021 m. iki 2025 m. už nustatyto greičio viršijimą apeliantas iš viso buvo baustas 39 kartus. Administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22179993369 už 2022 m. rugsėjo 2 d. viršytą greitį (vietoje, kurio leistinas greitis 90 km/h, važiavo 144 km/h greičiu), V. K. kartu su bauda buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m. balandžio 25 d., tačiau net ir po šios administracinio poveikio priemonės skyrimo apeliantas savo elgesio nekeitė, ir toliau darė administracinius nusižengimus, susijusius su nustatyto greičio viršijimu, iš kurių du buvo padaryti neturint teisės vairuoti, kai neįvykdytos sąlygos teisei vairuoti transporto priemones susigrąžinti (nusižengimai padaryti 2023 m. gegužės 27 d. ir 2023 m. balandžio 25 d., teisė vairuoti transporto priemones pagal nusižengimą ROIK: 22179993369 grąžinta 2023 m. gegužės 31 d.). Greičio viršijimo atvejai sistemingai buvo fiksuoti ir 2024-2025 metais. Šios aplinkybės apeliantą, kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, kad taikytos administracinės nuobaudos – baudos, taip pat ir administracinio poveikio priemonės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu terminuotam laikui, V. K. nuo naujų analogiškų nusižengimų darymo nesulaikė ir neužtikrino, kad V. K. savo teise vairuoti transporto priemones naudotųsi atsakingai, laikydamasis KET. Įvertinus aptarta, administracinio poveikio priemonės termino, kuris aptariamu atveju yra minimalus, sutrumpinimas aiškiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, ir nebūtų teisingas.
Apeliaciniame skunde, taip pat ir teismo posėdyje akcentuotos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo užtikrinant sergančios žmonos, kuriai dažnai reikia vykti pas medikus, poreikius, taip pat nelaikytinos pagrindu ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Šios aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos ir nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą. Be to, teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjos ir jos šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose.
Nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones apeliantas bei jo žmona, kiti šeimos nariai patiria ir dar patirs nepatogumų dėl to, kad V. K., pats neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės nuvežti savo žmonos į gydymo įstaigas, kitas reikiamas vietas. Vis tik pažymėtina, kad apeliantas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga savo bei sergančios žmonos poreikių tenkinimui, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. Objektyvių duomenų, kad dėl terminuoto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žmona liks be medikų priežiūros ir gydymo, negalės nuvykti į gydymo įstaigas ir gauti reikalingas medicinos paslaugas, nusižengimo tyrimo metu nebuvo gauta. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Be to, teismo posėdyje V. K. patvirtino, kad turi dvi suaugusias dukras, kurios gyvena tame pačiame mieste, abi turi teisę vairuoti transporto priemones ir, esant reikalingumui, padeda pasirūpinti mama (apelianto žmona).
Teismas daro išvadą, kad, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, administracinio poveikio priemonės neskyrimas ar jos termino trumpinimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, kitų ypatingų aplinkybių, aptariamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Trumpesnio, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų nesuderinamas su administracinės nuobaudos tikslais bei paskirtimi, taip pat neatitiktų teismų praktikos bylose dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, pagal kurią ši norma negali būti taikoma automatiškai, jos taikymas galimas tik esant padaryto nusižengimo pavojingumą mažinančių, asmenį išskirtinai teigiamai charakterizuojančių, kitų palankių aplinkybių visumai. Tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos.
Dėl prašymo nekonfiskuoti transporto priemonės, pažymėtina, kad padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, transporto priemonės konfiskavimas, kaip teisingai nurodyta ir skunde, nėra privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė. Tai reiškia, kad dėl šios administracinio poveikio priemonės skyrimo sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Tačiau konstatavimui, kad apeliantui paskyrus ir administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, jis buvo nubaustas per griežtai, nėra pagrindo.
ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.
Aptariamu atveju nėra ginčo dėl to, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, atitinka ANK 29 straipsnyje nurodytus konfiskuotino turto požymius. Nors apeliaciniame skunde, taip pat ir teismo posėdyje buvo tvirtinama, kad automobilis šiuo atveju negali būti konfiskuotas dėl to, kad yra ne asmeninė V. K. nuosavybė, o šeimos turtas, įgytas santuokoje, šių aplinkybių buvimas galimybės taikyti turto konfiskavimo institutą nepaneigia. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad šis turtas nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, taigi nei vienam iš jų šis turtas nėra svetimas, abu sutuoktiniai yra laikomi bendraturčiais. Tokiu atveju sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, nėra reikalinga nustatyti ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, kai gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, o sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka. Taigi turto teisini režimas aptariamu atveju nėra aplinkybė, kuri administracinio poveikio priemonės skyrimą darytų negalimu.
Teismo vertinimu, Institucija, paskyrusi V. K. administracinio poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą, teisingai įvertino tiek su padaryto nusižengimo pavojingumu, tiek su apelianto asmenybe susijusius duomenis ir įstatymą taikė tinkamai. Nors konfiskavimo taikymas, kaip minėta, padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą nėra privalomas, pirmiau aptartos V. K., kaip vairuotoją, neigiamai charakterizuojančios aplinkybės suponuoja pakankamą pagrindą išvadai, kad šios administracinio poveikio priemonės taikymas yra būtinas siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Kaip minėta, V. K. sistemingai daro KET pažeidimus, susijusius su nustatyto greičio viršijimu, pirmą kartą teisė vairuoti jam buvo atimta būtent už viršytą greitį, tačiau savo elgesio V. K. nekeitė, toliau darė tokius pačius nusižengimus, be kita ko, ir netrukus po to, kai baigėsi administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – vykdymo laikas, neįvykdęs sąlygų teisei vairuoti transporto priemones susigrąžinti, paskutinį šioje byloje vertinamą nusižengimą padarė turėdamas ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Atsižvelgus į tai, kad net tik administracinių nuobaudų – baudų, bet ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymas apelianto nuo naujų nusižengimų darymo nesulaikė, automobilio, kaip administracinio nusižengimo priemonės, konfiskavimas šiuo atveju yra būtina ir proporcinga administracinio poveikio priemonė.
Konstatuojama, kad Institucija, pagrįstai pripažinusi V. K. kaltu dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paskirdama minimalaus dydžio baudą ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei turto (automobilio) konfiskavimą, ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė, administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai, todėl pagrindo išvadai, kad V. K. buvo nubaustas aiškiai per griežtai, aptariamu atveju nėra. Konstatavus šią išvadą, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 20‑ANR_N-13289-2025 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.