- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-530-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13089-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-576-475/2013, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti parduotuvės patalpų (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 176,89 kv.m, 4 aukštų mūrinio pastato 1 aukšte, pažymėjimas plane 1B4p) su bendro naudojimo patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini), 2012 10 09 viešąjį aukcioną iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje (T.1, b.l. 3-8). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir sustabdė Kauno miesto savivaldybės organizuojamą parduotuvės patalpų su bendro naudojimo patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini) viešąjį aukcioną, kurio vykdymas numatytas 2012-10-09 14.30 val., J.Gruodžio g. 9 B, 21 kab., Kaunas, iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje (T.1, b.l. 144-146).
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pateikė prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 60900,00 Lt sumą arba pateikti banko garantiją šiai sumai, o ieškovei neįnešus pinigų ar nepateikus banko garantijos, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (T.2, b.l. 91-94). Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo sustabdytos tolesnės parduotuvės patalpų su bendro naudojimo patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūros. Neleidus privatizuoti parduotuvės patalpų, yra grėsmė, jog bus sutrikdyta atsakovės veikla dėl nepakankamo finansavimo, taip pat neabejotinai gali nukentėti viešasis interesas. Užsitęsus civilinės bylos nagrinėjimui ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, privatizavimo objektas bus neparduotas, tikėtina, kad Kauno miesto savivaldybei viešosioms paslaugoms tenkinti galimai teks ieškoti kitų resursų - atsakovė turės naudoti skolintas lėšas ir dėl to patirs papildomas ir neplanuotas su skolinimusi susijusias išlaidas. Paėmus ilgalaikę 800000,00 Lt paskolą penkeriems metams galimi atsakovės nuostoliai 2012-2017 metais siektų apie 60900,00 Lt. Be to, Kauno miesto savivaldybei neapibrėžtą laiko tarpą negalint parduoti ginčo patalpų ir už jas gauti pajamų, tampa neaišku, kokia bus patalpų būklė ir vertė, pasibaigus teisminiams ginčams, ir ar bus reali paklausa šiam turtui, todėl yra reali tikimybė atsakovei patirti žalą.
Ieškovė su atsakovės prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - sustabdyti parduotuvės patalpų viešąjį aukcioną, Turto skyriaus vykdomoms funkcijoms papildomų nuostolių neatsiras, kadangi pagal 2012-06-16 savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. SR-0093, negyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini), išsinuomojusi UAB „Goretė“ ir toliau mokės nuomos mokestį. Be to, jei realiai ginčo patalpų apžiūra vyko 2012-10-02 14 val., o ne tuo laiku, kaip nurodyta privatizavimo biuletenyje, t.y. 2012-10-04 16 val., toks faktas traktuotinas kaip grubus savivaldybės turto privatizavimo procedūrų pažeidimas, nes Kauno miesto apylinkės teismas 2012-10-04 nutartimi Kauno miesto savivaldybės organizuojamą ginčo patalpų viešąjį aukcioną sustabdė. Niekas iš tariamai domėjusiųjų ginčo patalpomis ir atsakovo įvardijamų kaip potencialūs pirkėjai pradinių įnašų už ginčo nekilnojamąjį turtą nesumokėjo, viešojo aukciono dokumentų nepateikė. Nėra pagrindo teigti, kad ginčo patalpos būtų parduotos už 800000,00 Lt. Atsakovė nurodydama, jog nuostoliai siektų 60900,00 Lt, nepateikė duomenų, jog kreipėsi į vieną iš bankų dėl paskolos ir derėjosi dėl paskolos sutarties sudarymo, nenurodė, kokiu pagrindu paskaičiavo 2,2 procento metines palūkanas. Atsakovė anksčiau, esant palankesnėms sąlygoms, nesiekė kuo efektyviau parduoti ginčo patalpas. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų, kad planuojant 2012 m. Kauno miesto savivaldybės biudžetą, buvo įtrauktos ir lėšos, kurios būtų gautos privatizavus ginčo objektą, nėra teisinio pagrindo teigti, kad buvo numatytos konkrečios išlaidos minėtai sumai, todėl atsakovė neturi jokių su minėtomis pajamomis susijusių įsipareigojimų, kurių užtikrinimui būtų būtina imti paskolą (T. 2, b.l. 138-141).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė (T.1, b.l. 145-148). Teismas konstatavo, kad byloje duomenų apie tai, jog Kauno miesto savivaldybės biudžete būtų numatyta 2012 m. į Privatizavimo fondą gauti 800000,00 Lt, pardavus ginčo patalpas, nepateikta. Taip pat, kad nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovui apskritai trūks pinigų viešosioms paslaugoms tenkinti būtent 800000,00 Lt sumai ir dėl to reikės naudoti skolintas lėšas. Be to, teismo nuomone nėra aišku, kuo remiantis Finansų skyrius sudarė paskolos grąžinimo grafiką bei paskaičiavo metines palūkanas, nes duomenų iš Kredito įstaigos galimai suteiksiančios paskolą nėra pateikta. Iš esmės nėra pateikta ir objektyvių įrodymų, kad ginčo patalpos būtų realizuotos už 800000,00 Lt. Teismas akcentavo, kad privatizavimo procedūros buvo sustabdytos 2012-10-04 nutartimi, 2012-10-04 turėjo vykti ginčo patalpų apžiūra, ir, nors atsakovas teigė, kad buvo ketinančių dalyvauti aukcione, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, teismas pažymėjo, kad 2012-10-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus rašte Nr. 60-4-1069 nurodyta, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - sustabdyti parduotuvės patalpų viešąjį aukcioną, Turto skyriaus vykdomoms funkcijoms papildomų nuostolių neatsiras, kadangi pagal 2012-06-16 Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. SR-0093, negyvenamąsias patalpas, Laisvės al. 80, Kaunas, išsinuomojusi UAB „Goretė“ ir toliau mokės nuomos mokestį. Vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo aiškiai prognozuoti, jog atsakovas dėl šioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs tikėtinų nuostolių, t.y. 60900,00 Lt sumai, be to, ginčo patalpos išnuomotos ir tuo pagrindu atsakovas gauna pajamas, t.y. jo kaip turto savininko teisės nėra visiškai apribotos, todėl atsakovės prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti (T.2, b.l. 179-184). Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neišlaikė šalių interesų pusiausvyros, pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus bei nukrypo nuo teismų praktikos, sprendžiant klausimus dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Pažymėjo, kad ne tik pats turto privatizavimas yra susijęs su viešuoju interesu, bet ir lėšos gautos už privatizavimo objektus naudojamos su viešuoju interesu susijusioms programoms bei projektams įgyvendinti. Neleidus privatizuoti parduotuvės patalpų yra grėsmė, jog bus sutrikdyta atsakovės veikla dėl nepakankamo finansavimo, o todėl neabejotinai gali nukentėti viešasis interesas. Apeliantės teigimu teismas išnagrinėjo ne visus atsakovės nurodytus argumentus. Nurodo, kad, atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą, taikydamas CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, teismas nebūtinai turi turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostoliai ateityje neišvengiamai atsiras, o pakanka įsitikinti, kad susidariusioje situacijoje egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė, todėl teismas nepagrįstai prašo pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį. Kadangi patalpomis domėjosi potencialūs pirkėjai, tikėtina, kad jos būtų buvę parduotos netgi už didesnę nei pradinę kainą. Parduotuvės patalpų su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) privatizavimo biuletenyje dokumentų, dalyvauti aukcione, registracijos pradžia buvo nurodyta 2012-10-08, todėl akivaizdu, kad, 2012-10-04 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, visos procedūros buvo sustabdytos, tame tarpe ir dokumentų registravimo. Nesutinka su teismo argumentu, kad Kauno miesto savivaldybės biudžete nebuvo numatyta 2012 m. į Privatizavimo fondą gauti 800000,00 Lt. Teigia, kad, aplinkybė, jog savivaldybės 2012 m. privatizavimo fondo sąmatoje pajamos, kurios būtų gautos, pardavus patalpas (duomenys neskelbtini), nebuvo planuotos yra teisiškai nereikšminga, nes joms atsiradus, privatizavimo fondo sąmata būtų tikslinama. Finansų skyriaus paskolos grąžinimo grafikas sudarytas, atsižvelgiant į savivaldybėje taikomą praktiką, kad skelbiant viešojo pirkimo paskolos paslaugų pirkimo konkursus, taikomos sąlygos, kad paskolos grąžinimui taikomas vienerių metų paskolos grąžinimo atidėjimas, o paskola grąžinama lygiomis dalimis. Skaičiuojant paskolos palūkanas, palūkanų norma buvo paimta prognozuojama, atsižvelgiant į atitinkamo laikotarpio rinkos sąlygas ir 2010 - 2012 m. pasirašytas paskolų sutartis. Savivaldybės biudžeto kreditinio įsiskolinimo didėjimas rodo, kad Kauno miesto savivaldybės 2012 metų biudžete numatyti nepakankami asignavimai programoms įgyvendinti. Laiko nepagrįstu ir teismo argumentą, kad atsakovė nepatirs nuostolių, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus 2012-10-15 rašte Nr. 60-4-1069 nurodyta, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - sustabdyti parduotuvės patalpų viešąjį aukcioną Turto skyriaus vykdomoms funkcijoms papildomų nuostolių neatsiras, kadangi negyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini), išsinuomojusi UAB „Goretė“ ir toliau mokės nuomos mokestį. Teigia, kad Kauno miesto savivaldybė teikė prašymą dėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimo, įvertinusi kokią įtaką minėta nutartis turės visos Kauno miesto savivaldybės mastu.
2. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi ginčai dėl ieškinyje keliamų reikalavimų priskirtini apygardos teismo kompetencijai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Bendra Lietuvos Bulgarijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Filipopolis“ prašė skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą (T.2, b.l. 192-198). Nurodė, jog apeliantė skunde nurodo papildomas aplinkybes nei pateiktame prašyme dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ir pateikia naujus įrodymus, kurie ir negalėjo būti įvertinti, priimant skundžiamą nutartį. Atsakovė turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jos nurodomus argumentus. Argumentai, susiję su būtinybe skolintis, neturi priežastinio ryšio (nei tiesioginio, nei netiesioginio) su taikyta laikinąja apsaugos priemone. Byloje ginčo patalpų privatizavimo leidimo ar neleidimo reikalavimas nekeliamas, be to, ieškovė pritaria privatizavimui, o ginčo esmę sudaro tik privatizavimo būdo parinkimas. Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai laikė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nepagrįstu laiko ir apeliantės argumentą, kad byla neteisminga apylinkės teismui, nes nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčijami viešo konkurso rezultatai, o iš esmės yra ginčijamas pasirinktas privatizavimo būdas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Šalių teisės civiliniame procese yra grindžiamos lygiateisiškumo principu. Nė viena proceso šalis nėra labiau privilegijuota, teismas visuomet turi siekti šalių interesų pusiausvyros, o vienos šalies procesinės teisės atitinka kitos šalies teises.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiama, kad ginčo šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį nepakistų, asmens, kurio atžvilgiu pareikšti reikalavimai, nepablogėtų. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su laikinu atsakovo turtinių ar/ir kitų teisių ribojimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu gali būti pažeidžiamos jo teisės. Viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, yra atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas.
CPK 146 straipsnio 1 dalis numato atsakovo teisę prašyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Šalių interesų pusiausvyrą garantuoja toks CPK įtvirtintas reglamentavimas, kai atsakovas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu pritaikymo galintis patirti nuostolių, turi teisę ne tik į tokių nuostolių atlyginimą, bet ir teisę reikalauti šių nuostolių atlyginimo užtikrinimo, reikalauti užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo eigoje dėl ieškovo padėties pokyčių tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones tik preliminariai vertinama ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė, atitinkamai ir taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą, teismui nebūtina turėti neabejotinų įrodymų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tam tikro dydžio nuostolių ateityje tikrai atsiras. Gali būti užtikrinamas tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi motyvuoti, kodėl prognozuojamas tam tikras preliminarių nuostolių dydis ir kaip jis apskaičiuojamas. Todėl prašanti užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo galinčių atsirasti nuostolių atlyginimą šalis turi įrodyti tiek nuotolių atsiradimo tikimybę, priežastinį ryšį tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir tikėtinų nuostolių bei pagrįsti tikėtiną nuostolių dydį.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, realumo, o atsakovo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukeliamų nuostolių atlyginimą, nepatvirtina galimų nuostolių. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad dėl to, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovas negali privatizuoti ginčo turto ir gauti lėšų viešosioms paslaugoms teikti, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neįrodo, kad ši suma yra numatyta savivaldybės biudžete, kad atsakovui trūksta lėšų viešosioms paslaugoms teikt, kad buvo asmenų pageidaujančių dalyvauti aukcione ir pan., o Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus 2012-10-15 raštas Nr. 60-4-1069 tik patvirtina, jog dėl to, kad ieškovas iki ginčo išsprendimo mokės nuomos mokestį, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas tikėtinai patirs nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, atsakovas ne tik kad nepateikė įrodymų, jog būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negaus pajamų ar jos sumažės, bet ir nepagrindė galimų nuostolių potencialaus dydžio. Potencialių nuostolių tapatinimas vien tik su ginčo turto aukciono organizavimo sustabdymu nepagrįstas, todėl laikytina, kad atsakovas neįvykdė pareigos tikėtinai pagrįsti potencialių nuostolių dydį.
Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodė, jog teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). Ginčo rūšinį teismingumą apsprendžia teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, pobūdis. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti neteisėtu privatizavimo komisijos protokolą ir įpareigoti privatizuoti turtą tiesioginių derybų būdu, t.y. reikalavimas nėra susijęs su civiliniais viešo konkurso teisiniais santykiais. Pažymėtina, jog klausimas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra sprendžiamas tame pačiame teisme ir toje pačioje byloje, kurioje yra pareikštas ieškinys. Kadangi ieškinys yra pateiktas Kauno miesto apylinkės teismui, teismas jį yra priėmęs, todėl teismas turėjo teisę spręsti klausimą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šie motyvai yra pakankami išvadai, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota ir naikinti ar keisti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.