- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-461-511/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant
teismo posėdyje išnagrinėjęs J. V. skundą dėl 2009 m. gegužės 20 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-04-27 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. V. pareiškimą, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009-05-20 nutartimi netenkino A. V. įgaliotosios J. V. skundo dėl 2009-04-27 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo panaikinimo.
J. V. skundžia 2009 m. gegužės 20 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį, nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta ir vadovaudamasi BPK 442 str. 1 d. 2 p. prašo nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą.
Šalies argumentai
J. V. nurodo, kad LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau - Nutarimas) 12 p. nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai be kitų gali būti ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus ir pan. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 1999-02-03 raštu Nr. T-286-K Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui atsiuntė Rokiškio apskrities (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apmatuotos žemės 1935 m. faktinių valdytojų, savininkų ir jų sklypų Nr. sąrašą bei Rokiškio apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) mstl. činčininkų, neterminuotų nuomininkų ir nuomininkų piečių planą, sudarytą 1935 metais to paties matininko F. K. (toliau - Plecų planą). Tačiau gavęs šiuos J. D. nuosavybę patvirtinančius dokumentus Žemėtvarkos skyrius žemės sklypo grąžinimo jos įgaliotojai nesprendė, su minėtais dokumentais nesupažindino, nors, esant paduotam prašymui grąžinti žemės sklypą privalėjo tai atlikti.
Žemės grąžinimo klausimas pradėjo spręstis, kai su 2009-01-12 pareiškimu minėtas sąrašas ir Plecų planas, pačių gautas iš Archyvo buvo pateiktas Žemėtvarkos skyriui.
Atsakydamas į tai, Žemėtvarkos skyrius 2009-02-12 rašte nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus tos grąžintinos žemės būtų ne 60, o apskaičiavus pagal nurodytą Plecų plano mastelį apie 24 arai. 2009-03-06 raštu nurodė žemėtvarkos skyriui, kad sutinka, jog būtų grąžinti 24 arai. Tačiau tuomet Žemėtvarkos skyrius 2009-03-17 rašte pareiškė, kad sąrašas, Plecių planas ir kiti pateikti dokumentai nėra įrašyti Vyriausybės Nutarimo 12 punkte nurodytą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų sąrašą. Tad jie nėra tinkami įrodyti teisei, kad J. D. yra sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkas bei kad jie rodo, jog 1935 metais (duomenys neskelbtini) apmatuoti žemės sklypai nuosavybės teisėmis priklausė Rokiškio dvarininkui R. P. ir buvo valdomi (naudojami) trečiųjų asmenų činčo teisėmis, taip pat, remdamasis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 2 d., pasiūlė nuosavybės teisių patvirtinimo klausimu kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.
Visi šie faktai - tvirtinimai ir siūlymas prieštarauja pateiktų dokumentų duomenims, todėl laikytini netinkamu - aplaidžių, nekokybišku, atmestinu pareigų vykdymu, kuriuo užtęsiamas žemės grąžinimas ir tuo padaroma materialinė ir nematerialinė žala ir yra veika, turinti BK numatytų nusikalstimo požymių. Yra pagrindo tokius veiksmus vertinti netinkamu pareigų vykdymu dėl nekompetencijos, aplaidumo, tuo padarant turtinės ir neturtinės žalos valstybei. Juk šiuo atveju, kaip nurodyta pareiškime prokurorui, gali būti padaryta apie 30 000 litų turtinė ir apie 5000 litų neturtinė žala, kuri galėtų būti priteista iš valstybės. Šie veiksmai nurodyti, kaip turintys nusikalstamų veikų ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 182, 228 ir 229 straipsniuose.
Prokuroras savo 2009-04-27 nutarime priėmė Žemėtvarkos skyriaus paaiškinimą, tai atliko nepradėjęs ikiteisminio tyrimo.
Teismo argumentas, kad trūksta įrodymų apie J. D. valdytą žemės sklypo plotą prieštarauja faktiniams sąrašo ir plecų plano duomenims. Konkrečiai, Archyvo pateiktame Rokiškio apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) miesto apmatuotos žemės 1935 metais faktinųjų valdytojų, savininkų ir jų sklypų sąraše J. D. sklypo numeris yra pažymėtas raide „C“, o minėtame (duomenys neskelbtini) Plecų plane, esančiu tos pačios bylos dokumentu, šio raide „C“ žymimo sklypo dydis yra pažymėtas linijomis apvestu plano mastelį atitinkančiu ploteliu. Kokiu masteliu yra atliktas Plecų planas yra pažymėta jame pačiame. Tokiu atveju grafine forma yra duoti visi grąžintino sklypo dydžio duomenys reikalingi norint „C” sklypo dydį apskaičiuoti skaitmenine išraiška. Be to, yra akivaizdu, kad šiuo atveju sklypo dydį galima apskaičiuoti iš turimų grafinių dokumentų aritmetiniais veiksmais. Beje, sklypo dydžio apskaičiavimą naudodamasis minėtuose dokumentuose esančiais jo grafiniais duomenimis, jau yra atlikęs Žemėtvarkos skyrius ir savo 2009-02-12 rašte atstovei nurodęs, kad jo dydis yra apie 24 arai. Tokiu atveju faktiškai jokio juridinę reikšmę turinčio fakto, kurį būtų reikalinga nustatyti tam, kad grąžinti sklypą, nėra.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, siūlymas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prieštarauja CPK 445 str. reikalavimui, todėl yra neteisingas, klaidinantis, nekvalifikuotas, be to, neatitinkantis ir teisingumo, protingumo kriterijų, nes tai užtęstų sklypo grąžinimą mažiausiai metams ir pareikalautų papildomų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką;jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą.
Pagal BPK 168 str. l d. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.
J. V. teigia, jog Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmuose yra nusikalstamų veikų ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 182, 228 ir 229 straipsniuose, požymiai.
BK 182 str. numato atsakomybę už sukčiavimą, t.y., apgaule savo ar kito naudai svetimo turto, turinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Dėl šios veikos pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo, nes jokių konkrečių duomenų apie tokios veikos požymius pareiškime nėra nurodyta.
BK 228 str. numato atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui.
BK 229 str. numato atsakomybę už tarnybos pareigų neatlikimą, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.
Iš skundo matyti, jog J. V. su šiomis BK numatytomis veikomis sieja su nuosavybės teisių į žemės sklypą neatkūrimu jos atstovaujamai A. V..
Skundo tyrimo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje metu nustatyta, jog dėl J. D. žemės (duomenys neskelbtini) miest. yra šie dokumentai: 1954-07-28 LTSR (duomenys neskelbtini) apylinkės pažyma, jog D. A., (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. gyveno Rokiškio r. (duomenys neskelbtini) miest. ir turėjo nuosavą namą ir 0,25 ha žemės bei Rokiškio žemėtvarkos skyriaus iš Lietuvos centrinio archyvo gauti dokumentai - Rokiškio apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) mst. Apmatuotos žemės 1935 m. faktinių valdytojų, savininkų ir jų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) mst. piečių, priklausančių R. P. ir valdomų trečiųjų asmenų įvairiomis teisėmis sąrašai, Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriuje esantys 1994-05-27 pranešimas Nr. 10-250-D, 1999-02-03 pranešimas Nr. T-286-K, A. V. pateikti dokumentai - Lietuvos Centrinio archyvo 2008-08-25 pažyma, jog (duomenys neskelbtini) mstl. 1935 m. apmatuotos žemės faktinių valdytojų, savininkų ir jų sklypų Nr. sąraše eil. Nr. 83 įrašytas D. J., šalia kurio pavardės pieštuku įrašyta "49", skiltyje Skl. Nr. įrašyta C, o žemės plotas nenurodytas, bei (duomenys neskelbtini) mstl. činčininkų, neterminių nuomininkų ir nuomininkų 1935 m. plano ištraukos ir eksplikacijos, (duomenys neskelbtini) mstl. Piečių išparceliavimo byloje esančio 1935-05-17 šaukimo D. J. protokolas.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu A. V. buvo atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. D. nuosavybės teise valdytą 0,60 ha žemės sklypą, esantį Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini).
Po šio teismo priimto sprendimo A. V. pateikė papildomus dokumentus Rokiškio žemėtvarkos skyriui, tačiau Žemėtvarkos skyrius 2009-03-17 raštu nurodė, kad pateikti dokumentai „nėra įrašyti į Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos „12 punkte nurodytą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų sąrašą”. A. V. su tuo nesutinka.
Taigi, Rokiškio žemėtvarkos skyrius laiko, jog dėl J. D. turėtos žemės dokumentai nėra pakankami bei tinkami nuosavybės teisėms įrodyti ir 2009-03-17 raštu pasiūlė pareiškėjai klausimu kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, A. V. mano, jog nuosavybės teisės jai neatkuriamos nepagrįstai.
Iš skundo tyrimo medžiagos matyti, jog duomenys dokumentuose dėl J. D. turėtos žemės nėra pakankamai išsamūs ir vienareikšmiai, nors jų pakankamumu A. V. neabejoja. Tokie ginčai spręstini ir apie dokumentų pakankamumą bei tinkamumą spręstina įstatymo nustatyta administracine arba teismine tvarka, o ne baudžiamajame procese. Pagal galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 nustatytą tvarką piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą, o sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius priima apskrities viršininkas.
Jei pareiškėja mano, jog nuosavybės teisės į J. D. žemę jai turi būti atkurtos pagal esamus dokumentus, o Rokiškio žemėtvarkos skyriaus pasiūlymas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepagrįstas, ji su skundu gali kreiptis į tam kompetetingas institucijas. Skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Juos nagrinėja apskrities viršininko administraciją, po to - Nacionalinė žemės tarnyba. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS17- 555/2007; AS5-26/2006; AS8-28/2006) laikomasi pozicijos, jog nuostata, kad ginčai dėl apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo skundžiami teismui (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d., Atkūrimo tvarkos 123 p.), taikytina ir skundžiant apskrities viršininko atsisakymą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar vilkinimą priimti tokį sprendimą.
Nėra nurodyta jokių duomenų, jog pareiškėja aptarta tvarka būtų pasinaudojusi, bei, kad dokumentų tinkamumą ir pakankamumą nuosavybės teisėms į J. D. turėtą žemę atkurti būtų konstatavusi šį ginčą išspręsti kompetetinga institucija. To nesant, šiuo metu nėra duomenų leidžiančių teigti, jog nuosavybės teisės A. V. neatkuriamos nepagrįstai bei, kad Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai dėl to nusikalstamai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ar neatlieka pareigų. Todėl prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstas, tuo pačiu nėra pagrindo naikinti skundžiamą 2009 m. gegužės 20 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį.
Jau minėta, kad ginčą dėl Rokiškio žemėtvarkos skyriuje esamų dokumentų tinkamumą ir pakankamumą nuosavybės teisėms į J. D. turėtą žemę atkurti turėtų spręsti tam kompetetinga institucija, o ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėjantys asmenų skundus bei priimantys sprendimus BPK numatyta tvarka. Todėl skundžiamoje teismo nutartyje be pagrindo konstatuojama, jog pareiškėjai pagrįstai išaiškinta, kad ji turėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tuo iš esmės apeinamos ginčą išspręsti kompetetingas institucijas. Ar dėl neatkuriamų nuosavybės teisių paduoti skundą institucijai, kompetetingai išspręsti ginčą, ar kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatytino, turėtų spręsti pati A. V.. Tačiau ši netiksli teismo nuoroda nekeičia skundžiamų prokuroro nutarimo bei teismo nutarties esmės, nes tenkinti skundą ir pripažinti, jog pradėti ikiteisminis tyrimą atsisakyta nepagrįstai, nėra pagrindo.
J. V. skundą atmesti. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.