- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- II-397-718/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01440-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- A. J.
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas
dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam A. J., jo atstovui advokatui Vitalijui Katėnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto A. J., asmens kodas, gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10422-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas M. B. 2019-06-27 surašė administracinio nusižengimo protokolą A. J. už tai, kad jis 2019-06-19, 18.44 val., magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė), Klaipėdos r. sav., 3,00 km, vairavo automobilį kelkraščiu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, lenkdamas iš dešinės pusės važiuojančių automobilių koloną, taip demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, keitė važiavimo kryptį ir susidūrė su kitu važiuojančiu tiesiai automobiliu, taip pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 18, 104, 125 punktų reikalavimus. Įvykio metu apgadinti du automobiliai.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-08-13 nutarimu A. J. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, A. J. paskirta galutinė 170 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.
2019-09-10 teisme gautas policijos įstaigos persiųstas administracine tvarka nubausto A. J. atstovo advokato V.Katėno skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-08-13 nutarimą pakeisti, nutraukti administracinę teiseną dalyje dėl chuliganiško vairavimo. A. J. sutinka padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą, tačiau neigia chuliganiškai vairavęs. Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas,. Pareigūnas, nagrinėjęs bylą, tinkamai nevertino pateiktų paaiškinimų ir būdamas šališkas, nepagrįstai rėmėsi vien pareigūno M. B. surinkta medžiaga ir surašytu protokolu. Teigia, kad A. J. buvo sustojęs šalikėlėje, nes norėjo atsiliepti į skambutį. Sustojo dešinėje kelio pusėje. Nespėjęs atsiliepti į skambutį, po truputį pradėjo judėti į priekį, dešiniuoju asfaltuotu kelkraščiu, taip badydamas grįžti į važiuojamąją dalį, kurioje buvo susidariusi spūstis. Mano, kad Opel Signum vairuotojas sąmoningai judėjo į priekį nenorėdamas jo, A. J., užleisti. Jo, A. J., tokie veiksmai negali būti laikomi chuliganiškais, nes jis nenorėjo prieš kitus parodyti išskirtinumą ir nepagarbą, važiavo nedideliu, saugiu greičiu ir tikrai galvojo, kad įvažiuodamas į važiuojamąją dalį vairuotojas mandagiai praleis. Tačiau dėl A. J. aplaidumo, per didelio pasitikėjimo kitais ir neatsargumo įvyko eismo įvykis. Mano, kad byloje nėra nustatyta pakankamai aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl chuliganiškų paskatų buvimo A. J. veiksmuose.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė A. J. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog remiantis LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 104 punkte nurodyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. KET 125 punkte nustatyta, kad draudžiama transporto priemonėms apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus keistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. A. J. vairavo automobilį kelkraščiu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, lenkdamas iš dešinės pusės važiuojančių automobilių koloną, taip demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, keitė važiavimo kryptį ir susidūrė su kitu važiuojančiu tiesiai automobiliu. A. J. iš chuliganiškų paskatų paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus bei sukėlė eismo įvykį. Įrodymai (asmenų paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, administracinio nusižengimo protokolas ir kt.), kad A. J. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje. Prašo A. J. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad 2019-06-19, apie 18.44 val., važiavo magistraliniu keliu Klaipėda-Liepoja link Palangos. Netoli Plikių važiuojant jam iškrito po sėdyne telefonas, todėl jis išvažiavo į dešinį kelkraštį, sustojo, pakėlė telefoną. Transporto priemonių buvo daug, susidarė spūstys. Jis norėjo sugrįžti į važiuojamąją kelio dalį, lėtai judėjo, rodė posūkio signalą. Kai automobilių kolona sustojo, iš lėto pradėjo rikiuotis į važiuojamąją kelio dalį. Tada automobiliai pajudėjo ir jis sustojo, laukė kol jį praleis. Tada Opel Signum automobilis staigiai pajudėjo, pasuko į jo, A. J., automobilį ir atsitrenkė, „čiuožė“ jo automobiliu du metrus. Mano, kad Opel Signum vairuotojas taip pasielgė tyčia. Prieš tai važiavęs automobilis pravažiavo pilnai. Opel Signum nevažiavo tiesiai, o pasuko į dešinę, važiavo savo juosta, tik daugiau į dešinę pusę. Jis, A. J., tada jau buvo 20-30 cm įvažiavęs į pirmą kelio juostą, kuria ir važiavo Opel Signum automobilis. Teigia, kad eismo įvykį tyčia sukėlė Opel Signum vairuotojas, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinę teiseną jam nutraukti.
Nukentėjusysis D. G. parodė, kad 2019-06-19, apie 18.44 val., važiavo Palangos plentu, vairavo Opel Signum automobilį, važiavo pirma eismo juosta. Susidarė automobilių spūstis. Tada A. J., vairavęs džipą, norėjo apvažiuoti kamštį, o išvažiuodamas iš kelkraščio į kelio važiuojamąją dalį, nerodydamas jokio posūkio signalo, atsitrenkė į jo, D. G., vairuojamą automobilį. A. J. elgėsi agresyviai, kaltės nepripažino, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai nustatė, kad A. J. kaltas. Norėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau atvykus A. J. sūnui, A. J. vėl nesutiko, kaltu neprisipažino, tvirtino, kad jis, D. G., trenkėsi į stovintį automobilį, todėl teko pakartotinai kviesti policiją. Jis A. J. automobilį pastebėjo prieš pat susidūrimą. Todėl daro prielaidą, kad A. J. jį aplenkė. Teigia, kad A. J. automobilis kelkraštyje sustojęs nebuvo, nes pravažiuojant jokių stovinčių automobilių kelkraštyje nebuvo. Jis, D. G., važiavo tiesiai, savo juosta. Tikslo sukelti eismo įvykį neturėjo. A. J. jį lenkė iš dešinės, iš kelkraščio. Įvykio metu važiavo su sutuoktine ir vaiku. Nurodė, kad įvykio metu A. J. automobilis judėjo.
Liudytoja M. M. J. parodė, kad 2019-06-19, 18.44 val., su sutuoktiniu A. J. važiavo nuo viaduko link Palangos. Buvo piko valanda, daug transporto priemonių. Automobilį vairavo sutuoktinis, ji sėdėjo šalia keleivio vietoje. Vyrui iškrito mobilaus ryšio telefonas, todėl jis pasuko į kelkraštį. Sustojo kelioms minutėms. Norėjo vėl rikiuotis į kairę pusę. Pajuto, kaip kitas automobilis „slysta“ jų automobilio šonu. Jų automobilis stovėjo, laukė kol įleis. Mano, kad jų automobilis buvo šiek tiek įvažiavęs į pirmą eismo juostą. Po eismo įvykio išlipusi iš automobilio nebuvo. Į eismo įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai. Kas juos kvietė, nežino.
Liudytojas M. B., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas, parodė, kad A. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą. 2019-06-19 policija gavo pranešimą, kad Palangos pl. įvyko eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu, eismo dalyviai buvo vietoje. Išsiaiškino įvykio aplinkybes, sutarė kas kaltas, eismo dalyviai sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, todėl liepė patraukti mašinas ir jie, policijos pareigūnai, išvyko. Sekančią dieną atėjęs į darbą gavo patrulių surinktą medžiagą, iš kurios suprato, kad minėto įvykio dalyviai dėl kaltės nesutarė, dėl ko į įvykio vietą dar kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai. Iš surinktos medžiagos įvykio kaltininkui surašė administracinio nusižengimo protokolą. Nustatė, kad įvykio kaltininkas yra džipo vairuotojas, tai yra A. J.. Paaiškino, kad įvykio vietoje susidarė transporto priemonių spūstis dėl priekyje įvykusio kito eismo įvykio. Vairuotojai judėjo lėtai, abi kelio juostos buvo pilnos. Mano, kad A. J. bandė važiuoti kelkraščiu, rikiavosi į pirmą juosta ir susidūrė su pirma juosta važiavusiu automobiliu. A. J. automobilis stovėjo tarp kelkraščio ir pirmos juostos. A. J. turėjo sustoti, įjungti posūkio signalą ir laukti, kol pirma juosta atsilaisvins, įsitikinti, kad tai daryti yra saugu. Įvykio metru buvo apgadintos abi transporto priemonės. Net jeigu A. J. ir stovėjo įvykio metu, jis yra eismo įvykio kaltininkas, nes dėl jo veiksmų įvyko susidūrimas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovas advokatas Vitalijus Katėnas prašo A. J. skundą tenkinti. Pažymėjo, kad A. J. pasitikėdamas kitais eismo dalyviais, manydamas, kad jį praleis, nepastebėjo atvažiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Nėra ginčo, kad A. J. pažeidė KET, iš kelkraščio įvažiavo į važiuojamąją kelio dalį, nepraleido nukentėjusiojo automobilio ir su juo susidūrė. Pareigūnas M. B. padarė išvadą, kad A. J. lenkė automobilių koloną važiuodamas kelkraščiu, tačiau byloje jokių duomenų, kad A. J. chuliganiškai vairavo, nėra. Pažymėjo, kad KET nedraudžia sustoti kelkraštyje ir iš jo pajudėti. Kadangi byloje nėra nustatytos A. J. chuliganiškos paskatos, prašo šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną A. J. nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. J. skundas tenkintinas iš dalies.
A. J. subendrinta administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET.
KET taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET taisyklių 125 punktas draudžia transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti. 104 punkte nustatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Sprendžiant asmenų, kaltų dėl eismo įvykio atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, kokias konkrečias specialias jo elgesį reglamentuojančias taisykles šis asmuo pažeidė. Vertinant KET pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).
Skundą pateikęs A. J. kaltę neigia, tvirtina, kad eismo įvykio metu jo automobilis stovėjo, o eismo įvykį tyčia sukėlė Opel Signum automobilį vairavęs D. G.. Pripažįsta ketinęs iš kelkraščio rikiuotis į pirmą eismo juostą, šiek tiek į kelio važiuojamąją dalį buvo įvažiavęs laukė, kol jį praleis kitos transporto priemonės. Kelkraščiu kitų automobilių nelenkė, buvo tik trumpam sustojęs, o D. G. tyčia pasuko vairą į dešinę ir kliudė jo, A. J., vairuojamą automobilį. Nukentėjusysis D. G. šiuos A. J. parodymus neigia, tvirtindamas, kad įvykio metu važiavo tiesiai, pirma eismo juosta. A. J. jį lenkė iš dešinės, tai yra iš kelkraščio, ir susidūrė su jo vairuojamu automobiliu.
Nors abu nagrinėjamo eismo dalyviai pateikė skirtingas eismo įvykio dalyvių manevrų versijas, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą matyti, kad byloje esantys parodymai patvirtina ne A. J., o D. G. nurodomas aplinkybes.
Byloje esanti eismo įvykio schema ir nuotraukos, kuriose matyti automobilių apgadinimai (b.l. 16, 17, 72-77), taip pat patvirtina D. G. parodymus apie tai, kad A. J., iš kelkraščio įvažiuodamas į kelią, kliudė jo automobilį. Pagal automobilių išsidėstymą kelyje akivaizdžiai matyti, kad D. G. vairuojamas automobilis stovi savo eismo juostoje, o A. J. vairuojamas automobilis iš kelkraščio išvažiavęs į kairę pusę, išlindęs į pirmą eismo juostą. Šie duomenys nepatvirtina A. J. nurodytų argumentų apie tai, kad D. G. kaltas dėl šio autoįvykio. Šiame kontekste labai svarbu pažymėti ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus abiejų automobilių apgadinimus (Nissan Terrano automobiliui apgadintos priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas, Opel Signum automobiliui apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys, b.l. 17), kurie akivaizdžiai paneigia A. J. parodymus.
Taigi, nukentėjusysis D. G. nagrinėjamo įvykio metu judėjo savo eismo juostoje ir jokių manevrų į kelkraštį nedarė. Bylos duomenys akivaizdžiai liudija, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. darė manevrą nuo kelkraščio į kairę pusę, į kelią, kur judėjo D. G. vairuojamas automobilis Opel Signum. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. B. parodė, kad jam atvykus į įvykio vietą, eismo įvykio dalyviai D. G. ir A. J. dėl kaltės susitarė, A. J. kaltę pripažino, sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją.
Taigi, nagrinėjamą eismo įvykį tiesioginiu priežastiniu ryšiu lėmė A. J. veiksmai, kadangi būtent jis netinkamai įvertino situaciją kelyje ir priėmė sprendimą atlikti manevrą, neįsitikinęs jo saugumu.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. J. 2019-06-19, 18.44 val., magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė), Klaipėdos r. sav., 3,00 km, vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš kelkraščio į kelią, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepraleido transporto priemonės, važiuojančios pirma eismo juosta ta pačia kryptimi ir su ja susidūrė, taip pažeisdamas KET 9, 18 ir 104 punkto reikalavimus. Toks A. J. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą.
Skundą pateikusiam A. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta ir už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – automobilių kolonos lenkimą draudžiamoje vietoje, tai yra kelkraštyje.
Administracinio nusižengimo protokolą A. J. surašęs pareigūnas M. B. nagrinėjamo įvykio nematė, paaiškino, kad susipažinęs su asmenų paaiškinimais, kita bylos medžiaga, padarė išvadą, kad A. J., važiuodamas kelkraščiu, lenkė iš dešinės pusės važiuojančių automobilių koloną, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams. D. G. parodė nematęs kelkraščiu važiuojančio automobilio, nurodė, kad A. J. automobilį pastebėjo prieš pat susidūrimą.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Teismo nuomone, iš byloje esančių įrodymų negalima padaryti kategoriškos išvados, kad nagrinėjamo įvykio metu skundą pateikęs A. J., važiuodamas kelkraščiu, lenkė iš dešinės pusės važiuojančių automobilių koloną, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, esminius nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius prieštaravimus, kurių jau negalima pašalinti procesinėmis priemonėmis, remiantis teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, o abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daroma išvada, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad A. J. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Šiuo konkrečiu atveju A. J. atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį negalima.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundžiamas 2019-08-13 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10422-2019 dalyje dėl A. J. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį panaikintinas ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. A. J. paliktina galioti administracinė nuobauda, paskirta už teisės pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, A. J. asmenybę, konstatuotina, jog jam už teisės pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda - 60 Eur bauda, individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl pagrindo ją keisti nėra.
Įvertinus šių aplinkybių visumą, A. J. skundas tenkintinas iš dalies ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-08-13 nutarimas Nr. 30-ANR_N-10422-2019 dalyje dėl A. J. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį panaikintinas ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Taip pat panaikintina nutarimo dalis dėl nuobaudų subendrinimo. Kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, teismas
nutaria:
A. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10422-2019 dalį, kuria A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį paskirta 170 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10422-2019 dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, A. J. paskirta galutinė 170 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.