Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-12-05 · Civilinė byla Nr. 2-798-446/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-05
Bylos Nr.
2-798-446/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
M. R.
Atsakovas
E. S.
Išvadą teikia
Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-798-446/2011Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00679-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 5 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant ieškovei M. R.,atsakovui E. S.,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui Alfonsui Penikui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui E. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. S., gimusiam 2009 m. rugsėjo 19 d., periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės.

Atsakovas ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nesusituokę, tačiau gyvena kartu. Atsakovo atlyginimas minimalus, iš jo yra priteistas išlaikymas dukrai po 500 Lt kas mėnesį, todėl jos sūnui atsakovas lėšų visiškai nebeskiria. Ji pati šiuo metu yra bedarbė, gyvena su tėvais, kurie ją paremia materialiai, suteikia būstą. Jos materialinė padėtis yra sunki, jai vienai sunku išlaikyti sūnų. Ji įsitikinusi, kad jos sūnaus išlaikymui pakaktų 400 Lt per mėnesį, todėl prašo priteisti iš atsakovo po 200 Lt per mėnesį sūnui.

Atsakovas paaiškino, kad jis sutinka išlaikyti sūnų, tačiau tai daryti negali, nes jam nebelieka pinigų, atskaičius priteistą išlaikymą dukrai.

Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išvados matyti, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas, nes jis atitinka mažamečio vaiko interesus.

Iš gimimo liudijimo (b.l. 3) matyti, kad ieškovei ir atsakovui 2009 m. rugsėjo 19 d. gimė sūnus L. S.. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad jis sūnaus išlaikymui reguliariai neskiria lėšų, nes jo uždirbto atlyginimo nepakanka pragyvenimui ir vaikų išlaikymui.

Lietuvos Respublikos CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant nepilnamečio vaiko teisę mokytis, būti aprūpintam mokyklinėmis prekėmis, reikmenimis, žaislais, prasmingo laisvalaikio priemonėmis, daiktais. Visos šios nepilnamečio vaiko augimui, mokymuisi, lavinimuisi reikalingos priemonės dėvisi, vaikui augant, keičiantis jo poreikiams, būtina keisti tiek rūbus, tiek avalynę, tiek žaislus, mokymosi ir lavinimosi priemones. Ieškovė nurodė, kad jos sūnaus išlaikymui pakaktų 400 Lt per mėnesį. Įvertinus tą aplinkybę, kad vaikas auga, jo poreikiai didėja, atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto prekių kainas, darytina išvada, kad vaiko tinkamos aplinkos sukūrimui, reikiamos medicininės priežiūros suteikimui, jo aprūpinimui rūbais, žaislais, lavinimosi priemonėms, kad vaikas būtų saugus, normaliai augtų, būtina skirti jam minimaliai 400 Lt per mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų, nuginčijančių ieškovės nurodytą sumą, reikalingą ir būtiną, jo manymu, vaikui išlaikyti.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovės pateiktos darbo ieškančio asmens atmintinės (b.l. 30) matyti, kad ieškovė bedarbė, neturinti pastovaus pragyvenimo šaltinio. Atsakovas – jaunas, darbingas, dirbantis UAB „Autostapa“ darbininku. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. 2008 m. rugpjūčio 20 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 15-16) iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį jo dukrai G. S., gimusiai 1999 m. gruodžio 27 d., tačiau vienam vaikui teikiamas išlaikymas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti kitą vaiką. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti ieškovės vaiką, dėl to, kad jis uždirba minimalią algą ir išlaiko dukrą, pareiga išlaikyti jo sūnų tenka tik jo motinai. Tokiu būdu, sūnaus Linaro išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, ieškovės reikalaujama suma nedidelė, kuri galėtų užtikrinti tik būtiniausius mažamečio vaiko poreikius. Priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 200 Lt sūnaus išlaikymui, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, valstybei bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), kurias sudaro žyminis mokestis 72 Lt (200x12x3%=72), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 7,85 Lt (b.l. 1), išlaidos, susijusios su valstybinės teisinės pagalbos skyrimu ieškovei, - 240 Lt (b.l. 7, 22), priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 7 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnumoje.

Priteisti iš E. S., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui L. S., gimusiam 2009 m. rugsėjo 19 d., a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 (du šimtus) litų nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki sūnaus pilnametystės.

Nustatyti, kad nepilnamečio L. S. išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina M. R., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. S. 320 (tris šimtus dvidešimt) litų bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 240 (du šimtus keturiasdešimt) litų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė