Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovui D. L., jo atstovui advokatui Robertui Ivanauskui, atsakovui I. K. (I. K.), jo atstovui advokatui Vytui Ramanauskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovui I. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas I. K. 2008 m. lapkričio 5 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl minėto preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę ne paskoliniai, o jungtinės veiklos teisiniai santykiai, ginčo sutartimi šalys nenumatė galimybės, kad atsakovas grąžins ieškovui iš jo gautus pinigus ir dar mokės palūkanas, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti grąžinti pinigus, už kuriuos atsakovas nupirko žemės sklypus, kaip tai numatyta sutartyje. Atsakovas taip pat nurodė, kad laikinai negali perrašyti ieškovui jam tenkančios žemės dalies, nes visi žemės sklypai yra įkeisti bankui, o bankas, pasikeitus rinkos sąlygoms ir nukritus žemės vertei, atsisako panaikinti hipoteką nors daliai sklypų. Atsakovas nesutiko ir su ieškovo reikalavimu priteisti 30 000 Lt pagal vekselį, nurodydamas, jog minėtos sumos iš ieškovo negavo. Teigė, kad vekselį ieškovui išdavė, nes ieškovas žadėjo per tris dienas po vekselio išdavimo perduoti atsakovui 30 000 Lt sumą jo daliai tenkančioms išlaidoms, susijusioms su žemės sklypų paskirties pakeitimu ir komunikacijų įvedimu, padengti, kaip tai numatyta ginčo sutarties 4 ir 10 punktuose. Kadangi ieškovas dar nebuvo minėtos žemės savininku, jis pageidavo prieš perduodamas pinigus gauti iš atsakovo vekselį, todėl, atsakovo teigimu, vekselyje nurodytos pinigų sumos sumokėjimo terminas ir buvo numatytas iki planuojamos žemės sklypų paskirties pakeitimo dienos. Tačiau, gavęs vekselį, žadėtos pinigų sumos atsakovui ieškovas neperdavė, o atsakovas manė, jog vekselis yra negaliojantis. Be to, atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė vekselio atsakovui apmokėti per įstatyme nustatytą terminą, todėl neteko reikalavimo teisės.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu minėtą 2008 m. spalio 15 d. preliminarų sprendimą pakeitė: priteisė ieškovui iš atsakovo 126 840,15 Lt bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylos dalį dėl 30 000 Lt pagal 2007 m. gruodžio 12 d. paprastąjį vekselį priteisimo nutraukė, o likusią ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009-10-05 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą pakeitė. Panaikino teismo sprendimo dalį, kuria nutraukta byla pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovui I. K. dėl 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) priteisimo pagal 2007 m. gruodžio 12 d. paprastąjį vekselį ir bylą šioje dalyje perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-06 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-05 nutarties dalį dėl vekselio paliko nepakeistą.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovas vekselio neginčijo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Atsakovas nepagrįstai iškėlė 3 vekselio pateikimo versijas: jog buvo ieškovui reikalinga banko paskola; nežino kodėl išrašė vekselį ir kad turėjo duoti pinigus už kažkokias komunikacijas.

Atsakovas I. K. teismo posėdyje parodė, kad jis kažkada akcijas ieškovui buvo perdavęs neatlygintinai, tai ieškovas akcijas ir jam perdavė neatlygintinai, tai buvo žodinė sutartis, o vekselis buvo dalis kitų santykių, t.y. dėl žemės pirkimo.

Preliminarus sprendimas dalyje dėl skolos pagal vekselį priteisimo paliktinas nepakeistas.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d. (toliau tekste – ĮPVĮ). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 p., 77 str. 2 p.).

Nustatyta, kad 2007-12-12 ieškovas (vekselio davėjas) išdavė atsakovui vekselį (t. 1, b. l. 9). Juo jis įsipareigojo sumokėti atsakovui (vekselio turėtojui) 30 000 Lt iki 2008 m. sausio 31 d. Suėjus vekselyje nurodytam terminui, atsakovas skolos negrąžino. Teismo posėdžių metu ieškovo D. L. buvo paaiškinta, kad ieškovas perrašė atsakovui firmų UAB „Almarina“ ir UAB „Navigare“ akcijas, o I. K., užtikrindamas, kad už šių akcijų perrašymą bus sumokėta 30 000 Lt dydžio sutarta suma, 2007-12-12 pasirašė paprastąjį neprotestuojamą vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2008-01-31 d. sumokėti 30 000 Lt. Ieškovas prie ieškinio pridėjo minėtą vekselį, siekdamas rašytiniu įrodymu pagrįsti atsakovo prievolės grąžinti nurodytą piniginę sumą bei galiojančios ieškovo reikalavimo teisės atsakovui egzistavimą. Ieškovas, kaip vekselio gavėjas, turi teisę savo nuožiūra pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą – arba LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekseliu įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ne ginčo tvarka kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo vekselyje bei pateikti vekselį su vykdomuoju įrašu vykdyti antstoliui, arba teismine tvarka pateikti vekselį, kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį piniginio įsiskolinimo faktą ir prašyti teismo priteisti iš skolininko (vekselio davėjo) negrąžintą sumą. Dėl to ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo. Atsakovas teigia, kad akcijos jam buvo perduotos neatlygintinai, vekselis yra nepagrįstas ir jis ieškovui buvo reikalingas paskolai banke gauti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 1999-03-16 d. 2 straipsnio 4 dalimi, paprastąjį vekselį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą vekselio turėtojui. Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas - vienašalis sandoris. Išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims t.y. vekselio gavėjui. Vekselį išrašius, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas - vertybinis popierius. Nuo to momento jis gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje -perleidžiamas kitiems asmenims, kurie įgiję nuosavybės teises į jį, gali juo disponuoti savo nuožiūra - perleisti, įkeisti (ĮPVĮ 13, 18 straipsniai). Tokį paprastą ir platų vekselio panaudojimą užtikrina jo viešas patikimumas, o šį lemia griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. ĮPVĮ 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus -būtinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes - dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios. Šie reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio įgijėjui siekiant įsitikinti vekselio galiojimu, pakanka patikrinti įstatyme nurodytus jo rekvizitus. Kita vertus skolininkas (mokėtojas) gali ginčyti savo prievolę pagal vekselį tik remdamasis vekselio formaliais trūkumais. Taigi vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui, t. y. tik Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme griežtai apibrėžtais pagrindais. Toks vekselio teisinis reglamentavimas daro negalimą vekselio pripažinimą negaliojančiu. Pagal ĮPVĮ 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, jog „vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi, vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių“ (LAT 2007 m. spalio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-216/2007). Taip pat minėtoje nutartyje yra išaiškinta, jog „vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta“, o pasisakant dėl įrodinėjimo naštos konstatuota, jog „ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja.“ Taigi, siekdamas nuginčyti vekselį, būtent atsakovas turi pareigą patikimais įrodymais įrodyti pagrindo vekseliui išduoti nebuvimą ar jo negaliojimo pagrindą (ir netgi nepriklausomai nuo to, ar kita šalis įrodo pagrindo vekseliui išduoti buvimą ar jo galiojimo pagrindą).

Atsakovas ne tik nepateikė įrodymų, bet iš esmės ir nenurodo, kad vekselio išrašymo metu toks jo veiksmas neatitiko vidinės valios. Pažymėtina, kad minėtoje LAT nutartyje yra konstatuota, jog „...tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka asmens vidinės valios, t.y. vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį...“. Atsakovas nurodo, kad ieškovas neatlygintinai perleido jam UAB „Almatina: ir UAB „Navigare“ akcijas ir nepagrįstai teigia, kad vekselis yra išrašytas dėl šių akcijų perleidimo. Tačiau į bylą pateiktas raštelis, kuriame nurodyta, kad D. L. perduoda I. K. neatlygintinai 9 procentus UAB „Almarina“ akcijų, apie UAB „Navigare“ akcijas byloje duomenų nėra (t. 1, b. l. 169). Pažymėtina, kad iš šio raštelio negalima nustatyti kokia šių akcijų vertė, taip pat nepateikti įrodymai dėl akcijų įforminimo įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat nurodo, kad išdavė ieškovui vekselį, kadangi jis buvo ieškovui reikalingas paskolai gauti. Iš ieškovo pateiktų teismui dokumentų matyti, kad paraiškoje bankui dėl paskolos gavimo, ieškovas minėto vekselio nenurodė. Darytina išvada, kad atsakovo aiškinimas jokiais patikimais įrodymais nepagrįstas. Be to, kaip minėta, atsakovas vekselio išdavimo neginčijo nei iš karto jį išdavęs, nei iki 2008-01-31, nei iki ieškovo ieškinio pateikimo teismui 2008-10-10. Dėl paminėtų aplinkybių atmestini atsakovo argumentai dėl vekselio negaliojimo. Taip pat darytina išvada, kad atsakovas turėjo suprasti kokį dokumentą pasirašinėja ir kokios sankcijos yra numatomos. Taip pat nėra pateikiama jokių duomenų, jog atsakovas galėjo nesuprasti trumpo ir aiškaus dokumento turinio. Pasirašydamas vekselį jis turėjo apsvarstyti galimas teisines pasekmes. Jei atsakovas abejojo dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, jis turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai ir veikdamas tokiu būdu pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovas savo valia pasirašė vekselį, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos šalies interesams, kuri pagrįstai tikėjosi, jog priešingos šalies ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią.

Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Atsakovas buvo įsipareigojęs pagal minėtą vekselį sumokėti pinigus iki 2008-01-31. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas nustatytu terminu būtų įvykdęs savo įsipareigojimus, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę laiku grąžinti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Pateiktų rašytinių įrodymų pakanka ieškiniui tenkinti, todėl jis tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 30 000 Lt skolos.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-10-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 450 Lt žyminio mokesčio, 1700 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, 50 Lt išlaidų, susijusių su teismo nutarties vykdymu (CPK 88 str. 4, 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2008-10-15 preliminarų sprendimą dalyje dėl skolos pagal vekselį priteisimo palikti nepakeistą – ieškinį dėl skolos pagal 2007-12-12 vekselį tenkinti: priteisti iš atsakovo I. K. 30 000 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-10-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 450 Lt žyminio mokesčio, 1700 Lt advokato išlaidų, 50 Lt išlaidų, susijusių su teismo nutarties vykdymu, ieškovui D. L..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.