Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2834-392/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-10-09
Bylos Nr.: 2A-2834-392/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-04257-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Danutė Kutrienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas: A. D.
Atsakovas: L. D.

Kategorijos

75.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2834-392/2013Proceso Nr. 2-03-3-04257-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 75.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2013 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4151-155/2013 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei L. D. ir atsakovės L. D. priešieškinį ieškovui A. D. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. D. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) tarp ieškovo A. D. ir atsakovės L. D. 1997-10-30 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 2741) nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus J. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; 3) priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui J. D. 4.600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2011-08-31 bei išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės; 4) priteisti atsakovei kaip asmeninę nuosavybę butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 137.000 Lt; 5) priteisti ieškovui kaip asmeninę nuosavybę lengvąjį automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė 1.000 Lt; 6) priteisti atsakovei iš ieškovo 9.223,50 Lt piniginę kompensaciją už jam priklausančio turto pagerinimą, įpareigojant kompensaciją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7) priteisti ieškovui iš atsakovės 68.500 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią ieškovo turto dalį, įpareigojant kompensaciją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti dabartines pavardes; 9) priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad pirmaisiais santuokos metais santuokinis gyvenimas klostėsi įprastai, tačiau vėliau išaiškėjo, jog atsakovė yra jam neištikima. Tai pasitvirtino apie 2009 m. spalio mėn., kai atsakovė, prisidengdama tuo, jog vyksta dirbti į Jungtinę Karalystę, išvyko ten pas kitą vyrą, su kuriuo šiandien ir gyvena. Atsakovė paliko ne tik ieškovą, bet ir sūnų, kuris šiuo metu gyvena kartu su ieškovu. Atsakovė neremia ne tik ieškovo kaip sutuoktinio, bet ir netinkamai rūpinasi sūnumi, mokėdama po 200 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui, o tai yra akivaizdžiai yra per maža suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 500 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui, taip pat 4.600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2011-08-31 (23 mėn. x 200 Lt), o sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, nes ir šiuo metu sūnus gyvena su juo. Ieškovas taip pat nurodė, kad santuokos metu jis su atsakove įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei lengvąjį automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas butas priteistinas atsakovei, įpareigojant ją sumokėti ieškovui 68.500 Lt kompensaciją už jam priklausančią ½ dalį buto. Lengvasis automobilis priteistinas ieškovui. Be to, santuokos metu ūkio būdu buvo vykdomi ieškovui priklausančio sodo namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbai, todėl atsakovei turėtų būti kompensuoti 9.223,50 Lt investicijų į šio turto pagerinimą (t. II, b.l. 122-125).

Atsakovė L. D. pareikštu patikslintu priešieškiniu teismo prašė: 1) santuoką tarp ieškovo A. D. ir atsakovės L. D., sudarytą 1997-10-30 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2741), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę D.; 3) nepilnamečio sūnaus J. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. D. po 350 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės; 5) sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 6) ieškovui asmenines nuosavybės teise priteisti lengvąjį automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė 1.000 Lt, taip pat 72/100 dalis nurodyto sodo pastato ir 1/2 dalį garažo; 7) atsakovei priteisti 28/100 dalis sodo pastato ir 1/2 dalį garažo; 8) atsakovei iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ji, kaip rūpestinga sutuoktinė ir motina, netekusi darbo Lietuvoje, tam, kad padėtų išlaikyti šeimą, 2009 m. spalio mėn. išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę. Iki išvykimo ir kurį laiką jau išvykus santykiai tarp sutuoktinių buvo normalūs. Sutuoktiniai, būdami supratingi, vienas kitą stengėsi palaikyti moraliai. Todėl ieškovo kaltinimai, kad neva atsakovė susirado kitą vyrą, su kuriuo gyvena, neatitinka tikrovės. Su jokiu vyru ji negyveno ir negyvena, savo sutuoktinio ir sūnaus nepaliko. Atsakovei išvykus dirbti į Jungtinę Karalystę, jos ryšiai su šeima nenutrūko. Santuoka iširo praėjus metams po atsakovės išvykimo, kuomet ji 2010-02-22 gavo sutuoktinio pasiūlymą nutraukti santuoką bendru sutarimu, kas buvo jai labai netikėta ir skaudu. Atsakovės nuomone, jos santuoka su ieškovu iširo, nes išsiskyrė požiūriai į gyvenimo vertybes, vaikų auklėjimo būdus, išryškėjo skirtingi charakterių bruožai, abu nepakankamai dėjo pastangų santuokai išsaugoti, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį skiria 400 Lt ir daugiau, neskaitant perkamų ir į Lietuvą siunčiamų drabužių ir avalynės bei kitų sūnui reikalingų daiktų. 2011 m. vasarą sūnus kartu su atsakove ilsėjosi Ispanijoje, ji už savo lėšas pirko kelionę ir lėktuvo bilietus. Be to, sūnus atvyksta pas atsakovę į Jungtinę Karalystę ir tuomet būna jos išlaikomas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti iš jos sūnui išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovė neprieštaravo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, nes sūnus lanko mokyklą Lietuvoje, nėra pagrindo jį perkelti į kitą šalį, atitraukti nuo jo draugų, įprastos aplinkos. Atsakovė taip pat nurodė, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, naudojant santuokoje įgytas lėšas, abiejų sutuoktinių darbą ir pastangas, buvo pastatyti sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Į sodo namo statybą įdėtos bendros lėšos sudaro 56,60 proc. visų statinio statybai panaudotų lėšų. Sodo namas ir garažas įregistruoti jau santuokos metu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovė prašė sodo namą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovui priteisiant 72/100 dalis namo vertės, atsakovei – 28/100 dalis. Garažas dalintinas lygiomis dalimis. Atsakovė taip pat nurodė, kad prieš sudarant santuoką bendrosios dalinės nuosavybės teise šalys po ½ dalį įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas nedalintinas, nes įgytas asmeninės nuosavybės teise (t. II, b.l. 24-29, 115-118).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-26 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė tarp ieškovo A. D. ir atsakovės L. D. sudarytą santuoką, įregistruotą 1997-10-30 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2741), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyti nepilnamečio sūnaus J. D. gyvenamąją vietą su ieškovu. Priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 400 Lt, pradedant mokėti nuo 2011-09-01 iki 2012-12-31, ir po 500 Lt, pradedant mokėti nuo 2013-01-01 periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Priteisto išlaikymo tvarkytoju paskirti ieškovą. Atmesti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui priteisimo. Ieškovui palikti automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad 55,7 proc. sodo namo su priestatu, esančio (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių (ieškovo ir atsakovės) nuosavybė, o 44,3 proc. asmeninė ieškovo nuosavybė. Priteisti ieškovui sodo namą su priestatu. Priteisti iš ieškovo 39.825,50 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančio sodo namo su priestatu nuosavybės dalį ir 500 Lt už tenkančio automobilio nuosavybės dalį, iš viso iš ieškovo atsakovei priteisti 40.325,50 Lt kompensaciją už ieškovui paskirtą didesnės vertės turtą. Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokoje turėtas pavardes – D., D. (t. II, b.l. 194-202).

Teismas nurodė, kad ieškovas atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo grindžia tuo, jog ji buvo neištikima, nelojali, paliko šeimą, išvyko gyventi į užsienį. Tačiau atsakovės buvimo vieta, jos gyvenamoji vieta ieškovui buvo žinoma. Šis faktas liudija, kad atsakovė nepaliko be žinios savo sutuoktinio, išvykusi gyventi į užsienį informavo savo šeimą apie buvimo vietą. Ieškovas, išvykus atsakovei, neinicijavo santuokos nutraukimo proceso. Ieškinys paduotas tik suėjus dvejiems metams po atsakovės išvykimo. Tai rodo, kad santuokos iširimo priežastis nebuvo tai, jog atsakovė paliko šeimą. Atsakovės įvardyta išvykimo priežastis yra nesusijusi su šeimos palikimu. Ji nurodė, kad išvyko į užsienį tam, kad galėtų padėti išlaikyti šeimą, nes Lietuvoje neturėjo darbo, pajamų pragyvenimui. Iš pažymos apie asmens įdarbinimus matyti, kad atsakovė nedirbo, jos sukurta individuali įmonė išvykimo į užsienį dienai buvo likviduojama. Todėl teismas atsakovės įvardytą išvykimo priežastį laikė pagrįsta. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo pateiktos fotonuotraukos patikimai neįrodo atsakovės neištikimybės. Faktas, kad atsakovė dalyvauja renginiuose, atostogauja kartu su savo vaikais ir asmeniu, iš kurio nuomoja būstą, nepatvirtina atsakovės neištikimybės. Tai, kad atsakovė išvyko gyventi į užsienį ne todėl, jog paliko šeimą, ar nelojaliai elgėsi, ar buvo neištikima, patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Atsakovė ne tik informavo ieškovą apie savo buvimo vietą, ji pervesdavo šeimai pinigus, bendravo su šeima, taigi jos santykiai su šeima nėra nutrūkę taip, kad galima būtų pripažinti, jog atsakovė paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina. Teismas pažymėjo, kad iki atsakovės išvykimo į sutuoktinių santykiai nebuvo geri. Tai patvirtino abi ginčo šalys, nurodydamos, kad siekė nutraukti santuoką bendru susitarimu, tačiau nesusitarus dėl turto dalinimo santuokos nutraukimo procedūra buvo atidedama vėlesniam laikui. Teismas nesutiko ir su tuo, kad atsakovė kalta dėl santuokos iširimo, nes materialiai neremia ieškovo. Ieškovas yra darbingo amžiaus, įgalus, jis pilnai gali ir privalo apsirūpinti pats. Pažymėjo, kad abiem sutuoktiniams tai antra santuoka, kurios jie nesiekė išsaugoti, nesiekė darnos šeimoje, nebuvo pakankamai rūpestingi, atidūs, lojalūs. Neįrodžius atsakovės kaltės ir atsižvelgus į bylos aplinkybes, sprendė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas taip pat sprendė, kad nustačius ginčo šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, bus užtikrinama vaiko teisė į pastovią, įprastą gyvenamąją aplinką, į nusistovėjusią mokymosi vietą, į susiformavusias laisvalaikio praleidimo bei bendravimo gyvenamoje aplinkoje formas. Tuo tarpu tiek ieškovo, tiek atsakovės įvardytas išlaikymo sūnui dydis, kuris ne didesnis už minimalią mėnesio algą, patvirtina, kad sūnaus poreikiams užtikrinti pakanka išlaikymo, lygaus minimalios algos dydžiui, atitinkamai iki 2013 m. 800 Lt per mėnesį, o po 2013 m. po 1.000 Lt per mėnesį. Abiejų šalių turtinė padėtis neleidžia vaikui skirti didesnio už minimalią mėnesio algą išlaikymo, tačiau abiejų šalių turtinė padėtis leidžia mokėti minimalų išlaikymą lygiomis dalimis. Atsakovė, išvykusi į užsienį, teikė materialinį išlaikymą sūnui, šis išlaikymas buvo teikiamas įvairia forma, todėl išlaikymo įsiskolinimas vaikui nepriteistinas. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo šalių vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). ½ dalis šio buto nuosavybės teise įregistruota ieškovo vardu ir ½ dalis įregistruota atsakovės vardu. Šio buto pirkimo aplinkybės, pirkimo atitinkamomis dalimis faktas, nuosavybės įregistravimas kiekvienos iš šalių turimos nuosavybės dalies bute atžvilgiu patvirtina, kad butas įgytas ne kaip šeimos turtas, ne bendrąja jungtine nuosavybe. Tai yra asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė, kuri nėra sutuoktinių turto dalinimo objektu. Duomenų, kad dėl nurodyto buto valdymo ar naudojimo tarp šalių kiltų ginčai, byloje nėra. Tuo tarpu patenkinus ieškovo reikalavimą išmokėti jam kompensaciją už jam priklausančią buto dalį, o atsakovei palikti visą butą, būtų pažeidžiami ginčo šalių sūnaus interesai, nes nusistovėjusi sūnaus gyvenamoji vieta yra šiame bute. Tarp šalių nesant ginčo, kad santuokos metu buvo įgytas automobilis FORD MONDEO, kurį šalys įvertino 1.000 Lt suma ir sutiko, jog šis automobilis būtų padalintas paskiriant jį ieškovui, teismas tokį reikalavimą tenkino, o atsakovei nusprendė priteisti 500 Lt kompensaciją už jai tenkančią automobilio dalį. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo vardu yra registruotas žemės sklypas ir sodo pastatas su priestatu (garažu), esatys (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas. Žemės sklype esantis sodo pastatas su priestatu įregistruoti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu 2008-10-15. Liudytojų parodymai ir šalių paaiškinimai, išduoto leidimo kolektyvinio sodo namelio statybai data rodo, kad sodo pastatas su priestatu buvo pradėtas statyti iki ginčo šalių santuokos, kad po santuokos sudarymo buvo tęsiami statybos darbai. Teismas, vadovaudamasis byloje esančia eksperto išvada, nustatė, kad iki santuokos sudarymo (1997-10-30) buvo pastatyta 44,3 proc. sodo pastato su priestatu. 2008-10-24 įregistruotas 100 proc. baigtumas. Vadinasi, santuokos metu buvo pastatyta 55,7 proc. sodo pastato su priestatu ir ši dalis turto laikytina bendrąja jungtine nuosavybe, kuri dalintina tarp ginčo šalių lygiomis dalimis, t. y. po 27,85 proc. Atitinkamai sodo pastato su priestatu dalis, tenkanti ieškovui, sudaro 72,15 proc. (44,3 proc. pastatyti iki santuokos + 27,85 proc. pastatyti santuokos metu), o atsakovės dalis sudaro 27,85 proc. Kadangi atsakovei tenka mažesnė nurodyto turto dalis, siekiant galutinai išspręsti bendros jungtinės nuosavybės padalinimą, bei atsižvelgiant į tai, kad neįmanomas realus turto padalinimas, nes turtas nedalintinas, teismas nusprendė sodo pastatą su priestatu palikti ieškovui, o atsakovei už jai tenkančią nuosavybės dalį iš ieškovo priteisti 39.825,50 Lt kompensaciją (143.000 Lt turto vertė x 27,85 proc.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. D. teismo prašo pakeisti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-26 sprendimo, t. y. 1) tarp ieškovo A. D. ir atsakovės L. D. 1997-10-30 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 2741) nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui J. D. 4.600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2011-08-31 bei išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės; 3) priteisti atsakovei kaip asmeninę nuosavybę butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 137.000 Lt, o ieškovui iš atsakovės priteisti 68.500 Lt kompensaciją už jo buto dalį, įpareigojant kompensaciją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti atsakovei iš ieškovo 8.843,41 Lt piniginę kompensaciją už jam priklausančio turto pagerinimą, įpareigojant kompensaciją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje palikti teismo sprendimą nepakeistu. Ieškovas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje apklausti specialistę M. K. (t. III, b.l. 4-7).

Ieškovas nurodė, kad teismas, konstatuodamas, jog ginčo šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, visiškai nepasisakė, kuo pasireiškė ieškovo kaltė. Sprendime tik nurodoma, kad ieškovo pateiktos fotonuotraukos, kadangi jos nėra intymios, nelaikytinos kaip įrodymas dėl atsakovės neištikimybės fakto, be to, atsakovės pagrindinis tikslas išvykti iš Lietuvos buvo užsidirbti. Ieškovas mano, kad teismas šiuo atveju pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Visos fotonuotraukos yra iš atsakovės albumo, o nuotraukas atsiuntė tiek pati, tiek vaikai. Su kitu vyru, Ž. S., atsakovė pradėjo bendrauti anoniminių alkoholikų draugijos susibūrimuose, ką patvirtina ir fotonuotraukos, darytos esant Šventojoje, bei pačios atsakovės patvirtinimas, kad ji gyvena, nuomoja namą iš minėto vyro, nors teismui jokios nuomos sutarties nepateikė. Be to, teismas net nesigilino, dėl kokių priežasčių atsakovė išvyko, tik pasikliovė atsakovės parodymais, jog, neva, uždirbti, nors iki tol ji turėjo apmokamą darbą ir teismas Sodros duomenų bazėje tai galėjo lengvai patikrinti. Ieškovo teigimu, nelaikytinas tinkamas atsakovės elgesys skirti savo sūnui kas mėnesį po 200 Lt, nors Jungtinėje Karalystėje ji uždirbdavo kelis kartus daugiau nei ieškovas. Suprantama, kad buvus ekonominei situacijai 2009 m. atsakovė turėjo teisę išvykti dirbti į kitą valstybę, tačiau dėl to negali nukentėti šeimos santykiai ir tai nesuteikia atsakovei teisės kaltinti ieškovo dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės. Taigi, vertinant tai, kad atsakovė su Ž. S. bendrauti pradėjo dar 2007 m. ar net ankstesniais metais, kad kartu išvyko į užsienį, kartu gyvena, atostogauja, o santuoka nėra nutraukta, teismas turėjo konstatuoti, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą būti lojalia kito sutuoktinio atžvilgiu, o įrodymai dėl neištikimybės yra gauti teisėtu būdu. Ieškovo teigimu, teismas be jokio pagrindo išskaidė ginčo šalių sūnui priteisiamo išlaikymo dydį į 400 Lt ir 500 Lt sumas, vertindamas tik minimalius poreikius ir neatsižvelgdamas į pačios atsakovės pripažinimą, kad vaiko poreikiams reikia skirti 1.000 Lt. Todėl, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko poreikių, teismas turėjo priteisti šalių sūnui išlaikymą po 500 Lt nuo bylos iškėlimo. Ieškovo manymu, tai, kad atsakovė per metus pasiima savaitei sūnų ir nusiveža į poilsinę ekskursiją, nelaikytina ženkliu prisidėjimu prie sūnaus išlaikymo. Teismui nepateikta įrodymų, kad atsakovė remtų sūnų kitais būdais. Byloje nėra nustatyta, kad tarp šalių būtų sutarta, jog sūnui bus teikiamas išlaikymas po 200 Lt, nes kiti 200 Lt, kuriuos atsakovė pervesdavo, buvo skirti jai tenkančio turto daliai išlaikyti. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ginčo šalių sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2011-09-01. Ieškovas paaiškino, kad santuokos metu ginčo šalys įgijo tokį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 137.000 Lt, bei lengvąjį automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė vertė 1.000 Lt. Santuokos metu taip pat buvo vykdomi ieškovui nuosavybės teise priklausančio sodo namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbai. Pagal 2013-03-07 atliktą vertinimą sodo namo vertė yra 142.000 Lt, garažo 1.000 Lt. Pagal atsakovės prašymą teisme buvo atlikta ekspertizė, kuri nustatė, kiek ūkio būdu buvo investuota į nurodytą turtą iki 2011-08-31. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad iki 1997-10-30 į nurodytą turtą investuota 73.780 Lt, o nuo minėtos datos iki 2011-08-31 – 18.069 Lt. Viso buvo investuota 92.389 Lt. Taigi, jei būtų laikoma, kad 92.389 Lt yra 100 proc., tai bendrų investicijų procentas yra 19,56. Ieškovo manymu, teismas turėjo nukrypti nuo lygių turto dalių principo dėl vaiko poreikių, dėl to, kad sodo namo ir garažo atsidalinti natūra nėra galimybės, taip pat įvertinant atsakovės elgesį šeimos narių atžvilgiu, ir atsakovei priteisti 1/3 bendrų investicijų, t. y. 6.45 proc. Apskaičiuojant nuo vidutinės turto vertės tai sudarytų 9.223,50 Lt. Byloje atlikta ekspertizė buvo su akivaizdžiais netikslumais ir nepagrįstai įrašytais darbais, priskirtais laikotarpiui nuo santuokos įregistravimo momento, todėl ieškovo iniciatyva buvo atlikta ekspertizės analizė, pateiktas paskaičiavimas darbų ir medžiagų, kurie buvo vykdomi ūkio būdu. Ieškovas nesutiko su teismo išvada, jog rangos būdu ir ūkio būdu atliktų darbų vertė iš esmės nieko nesiskiria, kas realiai neatitinka tikrovės, nes ūkio būdu yra apskaitoma tik medžiagos ir tie darbai, kurių negalima atlikti nepasitelkus trečiųjų asmenų pagalbos. Rangos būdu prisideda pridėtinės išlaidos, kurios yra apie 30 proc., ką patvirtina 2013-04-15 specialisto išvada, kurios teismas nevertino. Be to, teismas sprendime pakartoja eksperto klaidą ir nurodo, kad iki 1997-10-30 sodo namo ir garažo baigtumas yra 44,3 proc., nuo 1997-10-30 iki 2009-09-01 – 56,6 proc., o nuo šios datos dar investuota 17,7 proc., kas sudarytų 118,6 proc., nors daugiau kaip 100 proc. net ir negali būti. Šių netikslumų ekspertas neišsklaidė nei teismo posėdžio metu, nei savo rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat ekspertas negalėjo teismui paaiškinti, kodėl nebuvo imtas vienodas kainų lygis, o imamas skirtingas kainų lygis atskiriems etapams, nors teismas kompensaciją priteisė pagal rinkos vertę. Ieškovas taip pat nurodė, kad aplinkybę, jog namas su garažu didžiąją apimtimi buvo užbaigtas iki 1997-10-30, patvirtina ir liudytojų parodymai, ir statybos leidimas, kuriame nurodyta, kad statyba turi būti užbaigta 1991-10-28, kas realiai ir buvo atlikta, o vėliau, po 1997-10-30, buvo pakeisti langai, stogas ir tvarkomas garažas, kas nelaikytina esminiais įdėjimais. Taip pat nepagrįstas teismo motyvas dėl nenukrypimo nuo lygių sodo namo ir garažo dalių, nors to prašė tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ieškovo teigimu, teismas butą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo priskirti atsakovei, ją įpareigojant sumokėti ieškovui 68.500 Lt kompensaciją, nes šiam butui buvo taikomas šeimos turto režimas ir ateityje dėl jo pardavimo tikėtina iškils ginčai, o atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, tai toks turto padalijimas niekaip nepažeistų vaiko interesų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovė L. D. teismo prašo ieškovo A. D. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-26 sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (t. III, b.l. 11-19). Atsakovės teigimu, teismas įvertino visas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nurodo, esą, atsakovė pripažintina kalta dėl šeimos iširimo, nes ji buvo neištikima, nelojali, paliko šeimą, išvyko gyventi į užsienį. Teismas konstatavo, kad atsakovės gyvenamoji vieta ieškovui žinoma, todėl tai liudija, kad atsakovė nepaliko be žinios savo sutuoktinio, kad išvykusi gyventi į užsienį informavo šeimą apie savo buvimo vietą. Atsakovei išvykus ieškovas du metus neinicijavo santuokos nutraukimo proceso, o tai patvirtina, kad santuokos iširimo priežastis nebuvo tai, kad atsakovė paliko šeimą. Atsakovė, kaip rūpestinga sutuoktinė ir motina, netekusi darbo Lietuvoje, tam, kad padėtų išlaikyti šeimą, 2009 m. spalio mėn. išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę. Iki išvykimo ir kurį laiką jau išvykus santykiai tarp sutuoktinių buvo normalūs, sutuoktiniai, būdami supratingi, vienas kitą stengėsi palaikyti moraliai. Todėl ieškovo kaltinimai, kad neva atsakovė susirado kitą vyrą, su kuriuo gyvena, neatitinka tikrovės. Teismas konstatavo, kad atsakovės įvardyta išvykimo į Jungtinę Karalystę priežastis yra nesusijusi su šeimos palikimu. Atsakovė iki išvykimo į užsienį nedirbo, pajamų neturėjo, jos sukurta individuali įmonė išvykimo į užsienį dienai buvo likviduojama. Todėl teismas pripažino, kad atsakovės įvardyta išvykimo priežastis, t. y. pastovaus, apmokamo darbo neturėjimas, kuris sąlygojo darbo paieškos būtinybę, yra pagrįsta. Byloje ieškovo pateiktos fotonuotraukos nėra intymios, o faktas, kad atsakovė dalyvauja renginiuose, atostogauja kartu su savo vaikais ir asmeniu, iš kurio nuomoja būstą, nepatvirtina atsakovės neištikimybės ar nelojalumo šeimai, ką pripažino ir teismas. Tai, kad atsakovė išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę ne todėl, jog paliko šeimą ar buvo neištikima, patvirtina taip pat ir ta aplinkybė, jog ieškovas buvo informuotas apie atsakovės gyvenamąją vietą, ji pervesdavo šeimai pinigus, bendravo su šeima, taigi jos santykiai su šeima nebuvo nutrūkę. Atsakovė paaiškino, kad gyvenimas santuokoje pasidarė neįmanomas ir santuoka iširo praėjus metams po atsakovės išvykimo, kuomet ji 2010-02-22 gavo sutuoktinio pasiūlymą nutraukti santuoką bendru sutarimu, kas buvo jai labai netikėta ir skaudu. Atsakovės nuomone, santuoka su ieškovu iširo, nes išsiskyrė požiūriai į gyvenimo vertybes, vaikų auklėjimo būdus, išryškėjo skirtingi charakterių bruožai. Abu nepakankamai dėjo pastangų santuokai išsaugoti, nebuvo tolerantiški vienas kitam, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos. Taigi, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė pilnai sutiko su teismo ginčo šalių sūnui priteistu išlaikymo dydžiu. Byloje nenustatyta, jog atsakovė nuo išvykimo į Jungtinę Karalystę nusišalino nuo pareigos materialiai išlaikyti sūnų. Priešingai, atsakovė nevengė pareigos išlaikyti sūnų, ji teikė materialinį išlaikymą pinigais ir natūra, pirko sūnui rūbus, kitas jam reikalingas prekes, apmokėdavo poilsio kelionių išlaidas, keliones į Jungtinę Karalystę. Ieškovas konkliudentiniais veiksmais neprieštaravo atsakovės teiktam vaiko išlaikymo būdui, jo neginčijo iki šios bylos iškėlimo momento. Atsakovė taip pat nurodė, kad prieš sudarant santuoką 1997-06-16 bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį ginčo šalys įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas nedalintinas, nes įgytas asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovo teiginiai, esą, šį turtą būtina dalinti jo nurodomu būdu yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Ieškovo vardu taip pat yra registruotas žemės sklypas ir sodo pastatas su priestatu (garažu), esatys (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į žemės sklypą yra įregistruota iki ieškovui sudarant santuoką su atsakove, todėl žemės sklypas yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir nedalintinas. Žemės sklype esantis sodo pastatas su priestatu įregistruoti 2008-10-15. Byloje nustatyta, kad sodo pastatas su priestatu buvo pradėtas statyti iki ginčo šalių santuokos, po santuokos sudarymo buvo tęsiami statybos darbai. Šis turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, ko pasėkoje žymiai išaugo turto vertė. Teismas, vadovaudamasis eksperto išvada, pagal kurią santuokos metu buvo pastatyta 55,7 proc. sodo pastato su priestatu, nustatė, kad ši dalis turto yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalintina jiems lygiomis dalimis. Iš teisme duotų eksperto paaiškinimų seka, kad ir ūkio būdu, ir rangos būdu atliktos statybos baigtumo ir jos vertės procentinės išraiškos sutampa, abiem atvejais apskaičiavimuose yra nežymūs, neesminiai nukrypimai. Teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į mažesnę atsakovės nuosavybės dalį sodo pastate, nesant galimybės realiai padalinti pastato, siekdamas galutinai išspręsti bendros jungtinės nuosavybės padalinimą, sodo pastatą paliko ieškovui, o už atsakovei tenkančią nuosavybės dalį iš ieškovo priteisė kompensaciją. Priteistinos kompensacijos dydis atitiko atsakovės lūkesčius. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas neginčijo byloje ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, nenurodė jo suinteresuotumo, pateikė ekspertui klausimus. Ieškovas, abejodamas eksperto išvados pagrįstumu, neprašė teismo skirti pakartotinės ekspertizės, tik pateikė specialisto išvadą, kuri buvo padaryta naudojant įrodymus, kurie neatitinka byloje sukauptos medžiagos, specialistas savo išvadą padarė pasiremdamas tik eksperto išvada, kurią ekspertas patikslino raštu iki posėdžio ir paaiškino duodamas parodymus teismo posėdžio metu, todėl teismas pagrįstai nevertino ieškovo pateikto specialisto išvados.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 1997-10-30 buvo sudaryta ieškovo A. D. ir atsakovės L. D. (iki santuokos Č.) santuoka, kuri įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2741) (t. I, b.l. 35). Santuokos metu ginčo šalys susilaukė sūnaus J. D., gimusio 1997-11-27 (t. I, b.l. 6). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ginčo šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl abi šalys siekia santuokos nutraukimo.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tampa negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio (ieškovo) kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas dėl ginčo šalių santuokos iširimo kaltina atsakovę, teigdamas, jog ji paliko šeimą ir išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur palaiko artimus santykius su kitu vyru. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, kurie nepakankamai dėjo pastangų santuokai išsaugoti. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove ir konstatavo, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali.

Pažymėtina, kad byloje, be pačios atsakovės samprotavimų apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nesama jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad taip pat ir ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, kurias įvertinus būtų galima konstatuoti, jog ginčo šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ir priešingai, byloje yra ir kitų įrodymų, ne tik ieškovo paaiškinimai, kurių pagrindu galima teigti, kad labiau tikėtina, jog iš esmės savo kaip sutuoktinės pareigas pažeidė būtent atsakovė.

Byloje esančios fotonuotraukos (t. I, b.l. 195) patvirtina, kad atsakovė, jos dukra iš pirmos santuokos ir ginčo šalių sūnus iš tiesų palaiko artimus ir draugiškus santykius su kitu asmeniu, kuris, ieškovo teigimu, yra atsakovės gyvenimo draugas ir su kuriuo kartu ji gyvena Jungtinėje Karalystėje (t. I, b.l. 207-208). Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad pažįsta šį asmenį, paaiškino, kad jis yra labai geras atsakovės draugas, kad jam priklauso namas Jungtinėje Karalystėje, kuriame atsakovė nuomojasi kambarį, kad jiedu kartu su vaikais atostogavo Ispanijoje (t. I, b.l. 208-210). Tokie bylos duomenys patvirtina ieškovo teiginius, kad atsakovė su juo palaiko artimus santykius. Be to, nors atsakovė teigė, kad į Jungtinę Karalystę išvyko laikinai, siekdama tik labiau prisidėti prie visos šeimos išlaikymo ir neketino palikti šeimos, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė Jungtinėje Karalystėje susikūrė naują gyvenimą, kurio nebesieja su ieškovu, iš esmės atsakovės bendravimas tęsiasi tik su vaikais. Atsakovės teigimu, gyvenimas santuokoje pasidarė neįmanomas ir santuoka iširo praėjus metams po jos išvykimo, kuomet 2010-02-22 ji gavo ieškovo pasiūlymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu (t. II, b.l. 25), tačiau atsakovė taip ir nepaaiškino tokio pasiūlymo pateikimo priežasčių, tuo tarpu ieškovas teigė, kad tokį pasiūlymą pateikti jį paskatino žinia apie atsakovės artimus santykius su kitu vyru (t. I, b.l. 207-208).

Aukščiau aptartos bylos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog ginčo šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovės kaltės, nes ji, išvykusi į Jungtinę Karalystę, nesiekė toliau tęsti ir išsaugoti šeimos santykių su ieškovu, Jungtinėje Karalystėje susikūrė naują gyvenimą, kurio nebesieja su ieškovu. Tokią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovės argumentai apie galimą ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, nepateikiant jokių konkrečių paaiškinimų, kuo gi pasireiškė ieškovo kaltė (t. I, b.l. 208-210). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ginčo šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įrodymų, kurie patvirtintų galimą ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, byloje nėra, atsakovė nepaaiškino, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovo kaltė, todėl konstatuoti, jog dėl santuokos iširimo kaltas ir ieškovas, teismas negalėjo.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, keistina, pripažįstant, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo

Bylos medžiaga patvirtina, kad santuokos metu ginčo šalys susilaukė sūnaus J. D., gimusio 1997-11-27 (t. I, b.l. 6), kuris gyvena su ieškovu. Atitinkamai ieškovas pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės sūnui 4.600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2011-08-31, teigdamas, jog atsakovė nurodytu laikotarpiu, gyvendama Jungtinėje Karalystėje, tik nedidele dalimi prisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo reikalavimą atmetė, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė nepakankamai prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija.

Byloje esantys įrodymai – ginčo šalių banko sąskaitų išrašai (t. I, b.l. 47-50, 90-106), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (t. I, b.l. 51), nuoseklūs ieškovės ir jos dukters paaiškinimai (t. I, b.l. 209-210, 239-241) – leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, išvykusi į Jungtinę Karalystę, teikė sūnui pakankamą išlaikymą tiek pinigais (byloje nėra ginčo, kad išlaikymo mokėjimai buvo atliekami tiesiogiai ieškovui arba perduodami per dukrą), tiek kita forma (byloje nėra ginčo, kad atsakovė pirkdavo sūnui drabužius, kitus daiktus, veždavo atostogauti, apmokėdavo buto, kuriame gyvena sūnus, išlaikymą). Tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2011-08-31 atsakovės sūnui teiktas išlaikymas buvo nepakankamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti sūnui iš atsakovės 4.600 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovas pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo taip pat prašė priteisti iš atsakovės ginčo šalių sūnui išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės. Tuo tarpu teismas nusprendė priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui po 400 Lt, pradedant mokėti nuo 2011-09-01 iki 2012-12-31, ir po 500 Lt, pradedant mokėti nuo 2013-01-01 iki sūnaus pilnametystės, kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovo teigimu, teismas be jokio pagrindo nurodytu būdu išskaidė sūnui priteisiamo išlaikymo dydį, vertindamas tik minimalius vaiko poreikius ir neatsižvelgdamas į pačios atsakovės pripažinimą, kad vaiko poreikiams reikia skirti 1.000 Lt. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovo vertinimu nesutinka.

Teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma atitinka vienos minimalios mėnesio algos dydį, t. y. laikomasi nuostatos, jog šiuo metu 1.000 Lt suma, o iki 2012-12-31 – 800 Lt suma per mėnesį yra pakankama vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, jeigu jis neturi kitų specialių poreikių. Pats ieškovas pirminiu ieškiniu, atsižvelgdamas į nurodytą taisyklę, pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 400 Lt dydžio išlaikymą sūnui (t. I, b.l. 4), vėliau šį reikalavimą padidino iki 500 Lt (t. II, b.l. 125). Tuo tarpu atsakovė bylos nagrinėjimo metu sutiko sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 350 Lt (t. II, b.l. 29, 189). Pažymėtina, kad ginčo šalys nenurodė, jog jų sūnus turi kokių nors specialių poreikių, dėl kurių jam reikėtų didesnio nei įprasta išlaikymo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minimalios algos pokyčius bylos nagrinėjimo metu, pagrįstai išskaidė ginčo šalių sūnui iš atsakovės priteisiamo periodinio išlaikymo dydį į 400 Lt ir 500 Lt sumas. Byloje nėra duomenų, kad toks teismo sprendimas neatitiktų ginčo šalių sūnaus poreikių ir ginčo šalių turtinės padėties.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo šalių sūnaus išlaikymo yra pagrįsta ir teisėta, todėl nekeistina.

Dėl sutuoktinių bendro turto padalinimo

Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo šalys iki santuokos sudarymo 1997-06-16 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu lygiomis dalimis (po ½ dalį) nuosavybės teise įgijo butą su rusiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 137.000 Lt (t. I, b.l. 9, 12-34, 68-69). Be to, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso sodo pastatas su priestatu (garažu), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 143.000 Lt (t. I, b.l. 80-82, t. II, b.l. 126-160). Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas 2013-02-11 teismo ekspertizės aktas Nr. 13-04 bei šio akto rašybos klaidų atitaisymas (t. II, b.l. 120), kuriais nustatyta, kad ginčo šalių santuokos metu buvo pastatyta 55,7 proc. nurodyto sodo pastato.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl aukščiau nurodyto turto padalijimo. Ieškovas pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti atsakovei kaip asmeninę nuosavybę nurodytą butą, o ieškovui iš atsakovės priteisti 68.500 Lt kompensaciją už jo buto dalį, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovo 8.843,41 Lt piniginę kompensaciją už jam priklausančio sodo pastato su priestatu (garažu) pagerinimą. Atsakovė, savo ruožtu, teismo prašė sodo pastatą su priestatu (garažu) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisti ieškovui kaip asmeninę nuosavybę po santuokos nutraukimo 72/100 dalis sodo pastato ir 1/2 dalį garažo, o atsakovei – 28/100 dalis sodo pastato ir 1/2 dalį garažo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad aukščiau nurodytas butas buvo įgytas iki ginčo šalių santuokos sudarymo, nusprendė nutraukiant santuoką šio turto tarp ginčo šalių nedalinti. Teismas taip pat nustatė, kad 55,7 proc. nurodyto sodo pastato su priestatu (garažu) yra bendroji jungtinė ginčo šalių nuosavybė, kuri dalintina tarp ginčo šalių, o 44,3 proc. šio turto yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Atitinkamai teismas nusprendė priteisti ieškovui sodo pastatą su priestatu (garažu), o atsakovei iš ieškovo 39.825,50 Lt kompensaciją už jai tenkančią šio turto dalį, taip pat 500 litų už ieškovui palikto automobilio dalį.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka tik iš dalies.

CK 3.118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutraukiant sutuoktinių santuoką turi būti padalinta sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kuria pagal bendrąją taisyklę pripažįstamas po santuokos sudarymo įgytas turtas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Tačiau būna atvejų, kai dar iki santuokos sudarymo asmenys gyvena drauge ilgą laiką, kartu tvarko ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (bendra veikla) kuria ir įgyja bendrą turtą. Toks iki santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas bendras turtas taip pat turi būti traukiamas į sutuoktinių dalintino turto balansą ir dalinamas nutraukiant santuoką. Tik tokiu būdu galima iš esmės išspręsti sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimą ir taip užkirsti galimybę ateityje kilti konfliktams tarp buvusių sutuoktinių dėl bendro turto valdymo ir disponavimo juo.

Taigi, ir nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti ginčo šalims priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimą, nepaisant to, kad šis turtas buvo įgytas iki ginčo šalių santuokos sudarymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš įsigydamos nurodytą butą ginčo šalys jau kelerius metus gyveno kartu, nurodyto buto įsigijimui buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus kitą šalims bendrai priklausiusį turtą (t. I, b.l. 70-72). Be to, buto įsigijimo metu atsakovė jau laukėsi sūnaus ir netrukus, po kelių mėnesių, buvo sudaryta ginčo šalių santuoka (t. I, b.l. 6, 35). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo šalims priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), priskirtinas bendram šeimos turtui, kuris turi būti padalintas nutraukiant ginčo šalių santuoką.

Siekiant visiškai atidalinti šalis nepaliekant susijusios nuosavybės, teisėjų kolegija tenkina ieškovo prašymą nurodytą butą asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei, įpareigojant ją išmokėti ieškovui 68.500 Lt kompensaciją už jam tenkančią buto dalį.

Tuo pačiu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 55,7 proc. 143.000 litų vertės sodo pastato su priestatu (garažu), esančio (duomenys neskelbtini), pripažintini bendrąja jungtine ginčo šalių nuosavybe, priteisiant šią turto dalį ieškovui, o atsakovei iš ieškovo - 39.825,50 Lt kompensaciją už jai tenkančią šio turto dalį. Ieškovas nepaneigė byloje esančios 2013-02-11 teismo ekspertizės akto Nr. 13-04 bei šio akto rašybos klaidų atitaisymo išvados, kuriais remiantis nustatyta, kad ginčo šalių santuokos metu buvo pastatyta 55,7 proc. nurodyto sodo pastato su priestatu (garažu). Ieškovo pateikta specialisto išvada nepaneigia didesnę įrodomąją galią byloje turinčio ekspertizės akto. Ieškovas, abejodamas pateiktu ekspertizės aktu, turėjo teisę prašyti teismo byloje skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Atitinkamai atmestinas ieškovo prašymas apklausti byloje specialistę M. K.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau nurodytu būdu išsprendus ginčo šalių bendro turto padalinimo klausimą, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas sodo pastatas su priestatu (garažu), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atitinkamai nebelieka bendro ginčo šalims priklausančio turto, dėl kurio valdymo ir disponavimo ateityje galėtų kilti konfliktai. Tuo tarpu atsakovei iš ieškovo priteistiną 39.825,50 Lt kompensaciją už jai priklausančią sodo pastato su priestatu (garažu) dalį ir 500 litų už tenkančią automobilio dalį teisėjų kolegija įskaito į ieškovui iš atsakovės priteistiną 68.500 Lt kompensaciją už jam priklausančią buto dalį, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovui likusią 28.174,50 Lt kompensacijos dalį po vieną tūkstantį penkis šimtus litų kas mėnesį pradedant 2014 metų sausio 1 diena iki priteista suma bus visiškai išmokėta.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja bylos baigties.

Abi šalys šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas. Tačiau joje nėra laimėjusios šalies, nes tiek ieškinys, tiek priešieškinis bei apeliacinis skundas yra patenkinti tik iš dalies, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos (įskaitytinos).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p. teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-26 sprendimą pakeisti sutuoktinių kaltės ir nekilnojamojo turto padalijimo bei kompensacijų už turtą priteisimo dalyse.

A. D. ir L. D. santuoką nutraukti dėl L. D. kaltės.

Šalių nekilnojamąjį turtą paskirstyti taip:

Butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti L. D.

Sodo namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priestatu-garažu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti A. D.

Įpareigoti L. D. sumokėti A. D. 28.174,50 Lt (dvidešimt aštuonių tūkstančių šimto septyniasdešimt keturių litų 50 ct) kompensaciją išmokant ją po 1.500 litų kas mėnesį pradedant 2014 metų sausio 1 diena.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjai Danutė KutrienėVilija Mikuckienė