- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-803-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32457-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Kreditorius
- SĮ „Susisiekimo paslaugos“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą, suinteresuotiems asmenims antstoliui V. M., išieškotojui SĮ „Susisiekimo paslaugos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas E. G. pateikė skundą dėl antstolio V. M. veiksmų ir prašo panaikinti 2014-08-13 patvarkymą, kuriuo yra areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos, esančios Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo patvarkymu jam yra atimta teisė disponuoti lėšomis, nors tokią teisę jam numato LR Bausmių vykdymo kodeksas. Jam atimta teisė naudotis elektros prietaisais, nes negalės susimokėti už elektrą, atimta teisė išlaikyti pilnavertes higienos normas, kadangi jis negalės nusipirkti higienos priemonių.
Antstolis V. M. 2014-09-22 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0013/11/01676 su pareiškėjo skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jis vykdo skolos išieškojimą iš E. G. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Yra areštuotos skolininko sąskaitos bankuose, tačiau piniginių lėšų įplaukų iš areštuotų sąskaitų nėra. Todėl siekiant įvykdyti vykdomuosius dokumentus, 2014-08-13 patvarkymu yra areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios Alytaus pataisos namų sąskaitoje 582,46 Lt sumai. Nurodė, kad CPK 668 str. yra nurodytas turtas iš kurio negali būti išieškoma. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (93.1 p. – 93.6 p.). CPK 739 str. nurodytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Nėra draudžiama nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje, todėl 2014-08-13 priimtas patvarkymas yra teisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo E. G. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų atmetė. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad LR CPK 668 str. yra nurodytas turtas, iš kurio negali būti vykdomas išieškojimas. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (2005 m. spalio 27 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1 p. – 93.6 p.). CPK 739 str. nurodytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad galiojančios įstatymo normos nedraudžia vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad LR Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja bausmes atliekančių asmenų materialinį buitinį aprūpinimą. Šiame kodekse nustatyta, kad bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nemokamai nuteistieji aprūpinami drabužiais ir avalyne, gauna maistą, gydymą (LR Bausmių vykdymo kodekso 173 str.). Pirmos instancijos teismas, išanalizavęs galiojančius teisės aktus ir byloje nurodytas aplinkybes konstatavo, kad įstatymas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, antstolio V. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Pareiškėjas E. G. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir antstolio patvarkymus; taip pat įpareigoti antstolį nutraukti neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu bei įpareigoti antstolį ieškoti su pareiškėju kompromiso, kuris užkirstų kelią pareiškėjo teisių pažeidinėjimui. Pareiškėjas nurodo, kad nors pirmos instancijos teismas ir nurodė, kad pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnį nuteistieji aprūpinami visomis būtinomis higienos priemonėmis ir buitiniais daiktais, tačiau tai neatitinka realybės, kadangi jis per mėnesį gauna vieną gabalėlį muilo ir vieną ritinėlį tualetinio popieriaus. Toks mažas skiriamų higienos priemonių kiekis per mėnesį realiai neatitinka pareiškėjo poreikių ir žemina jo orumą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolis reikalauja iš jo sumokėti 302,44 Lt vykdymo išlaidų, tačiau nepateikė išsamios sąmatos, už kokias konkrečias išlaidas susidarė ši suma. Pareiškėjas pažymi, kad antstolis pažeidė CPK 611 straipsnį, nes antstolis pirmiausia turėjo pareiškėjui įteikti raštišką siūlymą apmokėti vykdymo išlaidas, ir tik pastarajam atsisakius, antstolis gali kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų iš skolininko išieškojimo.
Atsiliepimas
Antstolis V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Antstolis pažymėjo, kad įstatymai nedraudžia nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias Alytaus pataisos namuose. Antstolis pažymi, kad remiantis LR bausmių vykdymo kodekso 173 straipsniu, asmenims, atliekantiems bausmę įkalinimo įstaigose, yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl nėra jokio draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas. Antstolis taip pat nurodė, kad pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų, neskundė vykdymo išlaidų dydžio ir jų išieškojimo tvarkos, todėl tokio naujo reikalavimo negali kelti ir atskirajame skunde.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolio V. M. kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-22 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. T2-658-820/2009 dėl 220,02 Lt skolos ir 2011-08-25 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 1331595-8/2011 dėl 60 Lt skolos išieškojimo iš skolininko E. G. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Antstolis V. M. 2014-08-13 priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo skolininkui E. G. priklausančias pinigines lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje bei nurodė Alytaus pataisos namams skolininkui priklausančias lėšas, neviršijant 582,46 Lt sumos, pervesti į antstolio V. M. depozitinę sąskaitą. Alytaus pataisos namai 2014-08-29 pervedė 48,95 Lt.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad lėšų areštas apriboja jo teises į elementarią higieną ir galimybę naudotis elektros prietaisais, kadangi jis negali įsigyti pačių būtiniausių prekių bei sumokėti už elektros energiją bendroms reikmėms.
LR CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (instrukcijos 93.1 - 93.6 punktai). LR CPK 739 str. įtvirtintas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Pirmos instancijos teismas, išanalizavęs šiuos teisės aktus, teisingai nustatė ir pagrįstai konstatavo, jog įstatymas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, todėl antstolio veiksmai yra teisėti. Nors apeliantas teigia, jog lėšų areštas riboja jo teises į elementarią higieną ir būtiniausių poreikių patenkinimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.) nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl apelianto argumentas, jog jo minimalieji poreikiai nėra patenkinti yra nepagrįsti ir atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo proceso esmė ir tikslas yra užtikrinti realų vykdomo dokumento įvykdymą. Siekiant užtikrinti skolininko interesus ir kuo greičiau įvykdyti skolos išieškojimą, antstolis imasi įstatyme numatytų veiksmų ir taiko atitinkamas poveikio priemones. Skolininko lėšų turto areštas jau savaime yra varžančio pobūdžio, todėl normalu, kad tai sukelia pareiškėjui ir laikinus suvaržymus. Tačiau tokiu būdu skolininkas raginamas kuo greičiau įvykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su išieškotoju. Įvykdžius savo prievoles išieškotojui, skolininko lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, areštas bus panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas antstolio veiksmuose nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo, nėra tenkintinas ir atskirasis skundas - įpareigoti antstolį nutraukti vykdymo veiksmus.
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka su antstolio apskaičiuotu vykdymo išlaidų dydžiu. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas išnagrinėjo klausimą dėl pareiškėjo lėšų arešto, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, teisėtumo, tačiau pirmos instancijos teisme nebuvo keltas klausimas dėl vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas nebuvo sprendžiamas pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas jo nenagrinėja ir dėl jo plačiau nepasisako. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, gali teikti atskirą skundą.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigė, todėl tenkinti atskirojo skundo pareiškėjo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.