- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-870-318-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- P. J.
- Nukentėjusysis
- N. J.
- Kategorijos
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-870/2010 m.
2010 m. rugsėjo 17 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. (P. J.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, ir uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse.
N. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš P. J. priteista 500 Lt N. J. naudai, kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 2 d. apie 18.30 val. savo namuose, esančiuose Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), grasindamas savo žmonai N. J. užmušti, pasmaugti arba atiduoti į psichiatrinę ligoninę, surišo virve rankas, numetė ant lovos, bandė suduoti kelis kartus ranka, sudavė į dešinės kojos blauzdą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas rankose ir dešinėje blauzdoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji N. J. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti civilinio ieškinio dalyje ir priteisti iš P. J. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tvirtina, jog dėl P. J. nusikalstamų veiksmų ji patyrė didelę moralinę žalą – jai buvo gėda vaikščioti su mėlynėmis, užverktomis akimis, vengė bendravimo su kaimynais, bendradarbiais. Be to sumažėjo jos savigarbos jausmas, atsirado baimė būti namie, nemiga, nuolat turi gerti raminančius vaistus. Nukentėjusioji pažymi, jog nuolatinis vyro priekabiavimas ir smurtas jos atžvilgiu yra ypač skaudūs, nes 37 bendro jų gyvenimo metus ji aukojosi šeimai, rūpinosi vyru ir augino vaikus, atsisakė karjeros.
Apeliantė tvirtina, jog apylinkės teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, realiai neįvertino tikrųjų P. J. gaunamų pajamų, savo išvadą, jog pastarasis gauna mažas pajamas, padarė remdamasis tik paties nuteistojo parodymais.
Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistasis P. J. ir jo gynėjas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios N. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusioji N. J. P. J. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo bei paskirtos bausmės neginčija. Kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai P. J. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. bei paskyrė teisingą bausmę. Tačiau apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai išsprendė nukentėjusiosios N. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).
Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.).
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai N. J. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nepakankamai įvertino neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus.
Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog dėl P. J. nusikalstamų tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta jo sutuoktinės nukentėjusiosios N. J. sveikata. Taigi fizinį smurtą nuteistasis panaudojo prieš fiziškai silpnesnę savo sutuoktinę ir dviejų jo vaikų motiną, kuri ilgus jų bendro gyvenimo metus puoselėjo šeimos židinį. Todėl akivaizdu, kad dėl tokio savo gyvenimo partnerio elgesio jos atžvilgiu nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir stiprius dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą, būdama sužalota namuose, prarado saugumo jausmą.
P. J. nusikalstamais veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta ir nėra duomenų apie N. J. padarytų sužalojimų liekamuosius reiškinius, tačiau šios aplinkybės nepaneigia nukentėjusiosios patirtų dvasinių išgyvenimų stiprumo. Nors byloje nėra tokių duomenų, kad nukentėjusioji kam nors rodė jai padarytus sužalojimus ar juos matė aplinkiniai, tačiau vien pats sužalojimų padarymo faktas pirmiau aptartomis aplinkybėmis bei bandymas nuslėpti tai nuo aplinkinių nebuvo nukentėjusiajai nė kiek moraliai lengvesnis. Įvertinusi pirmiau aptartas nustatytas nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo N. J. priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per menka. Todėl apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keistinas, neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai N. J. didintinas iki 1500 Lt. Ši suma, kolegijos nuomone, yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui, pavojingumo laipsniui ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nukentėjusiosios N. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje:
iš P. J. N. J. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1500 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.