- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-59-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09293-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- J. D.
- Ieškovas
- Z. K., S. J. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 2.3.2.12Savininko teisių gynimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. K., S. J. K. patikslintą ieškinį atsakovui J. D., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centro Kauno filialui, notarei O. M., dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: panaikinti atsakovo J. D., 2014-04-14 Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1; panaikinti 2014-04-14 Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu atliktą statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; panaikinti 2014-04-23 Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 1319; pripažinti J. S. K. ir Z. K., statinio – šiltnamio, statytojais; priteisti ieškovų naudai iš atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu (t. 2, b. l. 22-28):
Ieškinį tenkino iš dalies.Panaikino atsakovo J. D. 2014-04-14 Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1; bei jos pagrindu atliktą statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją;Panaikino 2014-04-23 Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 1319. Pripažino Z. K., statinio – šiltnamio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytoja.Priteisė iš atsakovo J. D. 443,12 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 41,71 Eur žyminio mokesčio ieškovės Z. K. naudai.Priteisė iš atsakovo J. D. 19,40 Eur pašto išlaidų valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas darė išvadą, kad reikalavimas panaikinti atsakovo 2014-04-14 Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 yra pagrįstas. Ginčo objektas, šiltnamis pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, yra priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, VIII dalies „Rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“ 33 punktą, numatyta, kad „Tuo atveju, kai I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, privaloma turėti rašytinius susitarimus: 33.1. žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams; 33.2. besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti arčiau sklypų ribos, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato). Atsakovas pildydamas deklaraciją nepateikė visų privalomų dokumentų, t. y. žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Teismas darė išvadą, kad šis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti atsakovo J. D., 2014-04-14 Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, kadangi nebuvo pateikti pagrindiniai, privalomi statybą leidžiantys dokumentai. Teismas laikė, kad registruojant daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą nebuvo laikomasi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje įvardijamų, juridinius faktus patvirtinančių įrodymų pateikimo, kas sąlygojo nepagrįstą teisinės registracijos atlikimą į šiltnamį, atsakovo tėvo, E. D. vardu, o vėliau ir atsakovo J. D. vardu. Teismas darė išvadą, jog šio ginčo objekto – šiltnamio statytoju yra Z. K., kaip ir nekilnojamojo turto bei žemės sklypo savininkė, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Neginčijamai nustatyta, kad ieškovės tėvams sutikus, ant jiems suteikto žemės sklypo, (kurį vėliau, žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo Z. K. ir J. D.) ieškovams sutarus, iš bendrų santuokinių lėšų, ieškovo J. S. K. fiziniu darbu, buvo pastatytas šiltnamis, kuris daugiau kaip 30 metų nebuvo registruotas. Atsakovas į ginčo šiltnamį pretenzijas ėmė reikšti tik kilus ginčui dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių. Esant galiojančiam tarp šalių pasirašytam susitarimui bei žemės sklypo planui, neginčijamai nustatyta, kad ginčo objektas – šiltnamis yra ieškovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, kuris pastatytas už jų asmenines lėšas, ūkio būdu, pačių ieškovų rankomis. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, R. J. M. parodymus laikė nuosekliais. Teismas pažymėjo, kad byloje skundžiamas ne VĮ Registrų centro sprendimas, kurio pagrindu atlikta teisinė registracija, o prašoma panaikinti atsakovo 2014-04-14 Deklaraciją apie statybos užbaigimą. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 443,12 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Atsakovas (apeliantas) J. D. apeliaciniu skundu prašo( t. 2, b. l. 71-75, 86-87):
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1114-800/2015 bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų Z. K. ir S. J. K. ieškinį J. D. pilna apimtimi.Priimti papildomus įrodymus.Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
Motyvuose nurodė, kad sprendimas priimtas netinkamai taikant ir aiškinant materialines ir procesines teisės normas. Ginčo statinys – šiltnamis pastatytas prieš 30 metų, šiltnamio statybos metu valda (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y, visi statiniai, nuosavybės teise priklausė E. D. (mir. (duomenys neskelbtini)), todėl niekas be E. D. neturėjo teisės nei statyti, nei įgyti nuosavybės teisę į statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Tik vienintelis E. D. turėjo teisę užstatyti jam suteiktą žemės sklypą. Ieškovai painioja faktinės ginčo aplinkybės, kas akivaizdžiai parodo, jog jie patys nestatė šio šiltnamio. Kadangi ginčo statinys pastatytas prieš 30 metų, todėl turi būti taikomos tuo metu galiojusios teisės normos. Pagal 1964 m. CK nuostatas nuosavybės teisė į bet kokios rūšies daiktą galėjo būti įgyjama pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo, ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, arba sukuriant šį daiktą. Nuosavybės teisė į ginčo statinį buvo įgyta jį sukuriant - pastatant, o vienintelis turintis teisę statyti statinius sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, bei įgyti nuosavybės teisę į juos žemės ginčo statinio pastatymo laikotarpiu (apie 1984-1985 m.) buvo E. D.. Šiltnamis negalėjo būti savarankiškas sandorio objektas, o gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, priklausinys. 2014-04-14 Deklaracijoje apie statybos užbaigimą statytoju yra nurodomas E. D. ir būtent jo vardu yra atlikta pirminė statinio – šiltnamio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija. Pildant deklaraciją apie statybos užbaigimą nereikėjo nei atsakovės Z. K., nei abiejų atsakovų Z. K. ir J. S. K. sutikimo. Nei liudytoja L. I., nei A. Š. negalėjo patvirtinti, kad ginčo šiltnamį statė būtent ieškovas J. S. K.. Laikraščio „Kauno diena“ Nr. 111 (12595) išleisto 1988 m. gegužės 12 d., straipsnis skirtas E. D., patvirtina, kad net išėjęs į pensiją, jis toliau dirbo, kas paneigia ieškovų teiginius apie silpną jo sveikatą. Aplinkybė, kad E. D. tam tikrą laiką nesinaudojo šiltnamiu nesudaro prielaidos teigti, jog jis nebuvo šio ginčo šiltnamio savininkas. Ieškovai nepateikė į bylą jokio dokumento, patvirtinančio, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąją turtą ieškovams buvo perleista notariškai patvirtinta sutartimi. Ieškovai neprašo jų pripažinti ginčo statinio savininkais pagal CPK 444 str. Tenkindamas ieškinį iš dalies teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas abiejų ieškovų, kuriuos atstovavo ta pati atstovė.
Atsiliepimas
Ieškovai G. V. (Z. K. teisių perėmėja) ir J. S. K. atsiliepimuose prašo atsakovo J. D. apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 78-80, 112-113).
Motyvuose nurodė, kad atsakovo argumentas, jog ieškovai painiojasi aplinkybėse, niekuo nepagrįstas. Šiltnamį, žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Kaune, statė abu ieškovai, iš kurių S. J. K., kaip šeimos vyras, daugiau prisidėjo prie šiltnamio statybos. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai A. R. Š. ir L. S. l.. Z. K. savo vyrui statant šiltnamį taip pat prisidėjo prie šiltnamio statybos bendromis lėšomis bei savo darbu. Teismas pagrįstai šiltnamio statytoju pripažino tik vieną iš ieškovų, t. y. Z. K.. Ieškovai pradėjo šiltnamį statyti 1983 metais, o pabaigė statyti 1984 metais, tačiau apeliantas, ginčydamas aplinkybę, jog šiltnamį statė ne ieškovai, o tėvas E. D., net negalėjo nurodyti, kuriais metais šiltnamis buvo statomas. Ieškovai visą laiką kartu gyveno su tėvais, todėl E. D. leido savo dukrai Z. K. ir jos vyrui J. S. K. pasistatyti šiltnamį ir jame auginti daržoves. Tuo metu, kai buvo statomas šiltnamis, šalių tėvui buvo 71 metai, todėl šiltnamio statyti jis tikrai negalėjo. Motyvas, kad šiltnamį turėjo teisę statyti tik E. D., visiškai nepagrįstas, nes žemės sklypu naudojosi visa šeima, o ne vienas šalių tėvas. Nepagrįsta, kad šiltnamiui turėjo būti išduotas statybos leidimas, kadangi STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“, priedo 1 lentelėje nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl jokie leidimai vykdyti statybos darbus nėra reikalingi. Teismas pagrįstai panaikino minėtą Deklaraciją, kurioje nurodyta – statytojas E. D., o paveldėtoju nurodytas tik vienas apeliantas, nors iš tiesų paveldėtoja yra ir ieškovė Z. K.. Apeliantas VĮ Registrų centrui pateikė kaip statybą leidžiantį dokumentą 2014-04-11 D. K. ir D. K. sutikimą, tačiau apeliantas ieškovo sutikimo nėra gavęs. Keista, jog, jo manymu, Z. K., kaip dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtės sutikimas yra nereikalingas. Taip pat neaišku, kodėl esant gyvam E. D., jis pats tuo metu nebuvo gavęs kaimynų sutikimo. Apelianto prašymas prijungti prie bylos papildomus įrodymus yra nepagrįstas, nes tokią galimybę jis turėjo I instancijos teisme, tačiau šių įrodymų teismui neteikė. Ieškovės reikalavimus teismas tenkino pilnai, už teisines paslaugas sumokėjo ieškovė, todėl teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš J. D. Z. K. naudai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys), tačiau nustatytas netinkamas materialinės teisės normų taikymas.
Apelianto prašymas priimti papildomus įrodymus (pridėtus prie apeliacinio skundo – t. 2, b. l. 47-63) atmestinas, nes šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Be to, dalis pateikiamų įrodymų yra byloje (pateikiami tie patys dokumentai – t. 2, b. l. 49-53), kitų įrodymų pateikimo būtinybės, apeliacinės instancijos teisme, apeliantas nepagrindė.
Bylos esmė – kas yra šiltnamio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – šiltnamis), statytoju (savininku).
Nustatyta, kad šiltnamis pastatytas 1983-1984 metais, E. D. (ginčo šalių tėvui) išskirtame žemės sklype, kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais. E. D. mirė (duomenys neskelbtini) metais, o jo žmona V. D. (šalių motina) mirė (duomenys neskelbtini) metais. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m. yra registruota ieškovės Z. K. ir apelianto J. D. vardu. Nuosavybės teise apeliantui priklauso 34/100 gyvenamojo namo, taip pat 34/100 dalys kitų statinių ( inžinerinių) kiemo statinių, ½ ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teisinės registracijos atlikimo pagrindas 1999-11-16 paveldėjimo teisės liudijimas. Taip pat atsakovo vardu yra užregistruota ir ½ dalis į ginčo turtą t. y. šiltnamį (įregistravimo pagrindas 2014-04-14 deklaracija apie statybos užbaigimą). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 396/600 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, o apeliantui - 204/600 dalys žemės sklypo (žemės sklypo įsigijimo pagrindas 2003-06-18 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis).
Ieškovė teigia, kad šiltnamį 1984 metais pasistatė ji su vyru, leidus tėvui E. D., todėl ji yra šiltnamio statytoja.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas, kas turėtų būti laikomas šiltnamio statytoju.
Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, sprendžiant šį ginčą (kas galėtų būti teisėtu šiltnamio statytoju ir savininku), turi būti taikomos teisės normos, kurios galiojo šiltnamio pastatymo metu, t. y. 1984 metais, o ne šiuo metu galiojančios teisės normos. Tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (1964 m. CK, Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ ir kt.), leido būti statytoju ir, pastačius objektą, įgyti į jį nuosavybės teises, tik asmenims, kuriems buvo teisėtai suteiktas žemės sklypas gyvenamojo namo su priklausiniais statybai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame pastatytas šiltnamis, 1955 m. sausio 29 d. buvos suteiktas E. D. individualinei gyvenamojo namo statybai (t. 1, b. l. 43), todėl nesant jokių duomenų, kad ieškovei šis žemės sklypas buvo teisėtai perleistas (suteiktas naudotis), nėra jokio pagrindo spręsti, jog ji galėjo tapti teisėta šiltnamio statytoja ir įgyti į jį nuosavybės teises. Pažymėtina, kad E. D. leidimas, jei toks ir buvo, statyti šiltnamį jam skirtame žemės sklype, negalėjo sukelti ieškovei lūkesčių, jog jos lėšomis pastatytas šiltnamis bus jos, o ne E. D., nuosavybė. Pastatytas šiltnamis yra gyvenamojo namo priklausinys, todėl jį ištinka pagrindinio daikto likimas (1964 m. CK 153 str. 1 d.). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovę Z. K. šiltnamio statytoja.
Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl 2014 m. balandžio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 (toliau – deklaracija) panaikinimo. Deklaracija buvo panaikinta, motyvuojant tuo, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, VIII dalies „ Rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar vardytojų sutikimai“ 33 punktą, numatyta, kad „Tuo atveju, kai I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, privaloma turėti rašytinius susitarimus: 33.1. žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams; 33.2. besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti arčiau sklypų ribos, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato), o atsakovas pildydamas deklaraciją nepateikė privalomo dokumento – žemės sklypo bendraturčių (Z. K. ir J. S. K.) sutikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pildant deklaraciją, būtinas (reikalingas) dabartinių žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Toks sutikimas reikalingas (aktualus) tuomet, kai statomas pastatas žemės sklype, kuris priklauso keliems savininkams (bendraturčiams). Nustatyta, jog žemės sklypo, kuriame 1984 m. buvo pastatytas šiltnamis, jo statybos metu, teisėtu naudotoju buvo šalių tėvas E. D., kuris turėjo teisę statyti šiltnamį. Ginčo šalys (Z. K. ir J. D.) šio žemės sklypo bendraturčiais tapo tik 2003 m. birželio 18 d., t. y. šiltnamio statybos metu žemės sklypas nepriklausė keliems bendraturčiams, todėl, siekiant įteisinti šiltnamį (pildant deklaraciją), dabartinių žemės sklypo bendraturčių sutikimo pateikti nereikia. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis tiek pirmosios insancijos teismo, tiek ieškovų pozicija dėl žemės sklypo bendraturčių sutikimo reikalingumo, įteisinant šiltnamį, gaunasi, jog, kuriai nors ginčo šaliai nepasirašius sutikimo (ieškovei arba atsakovui), šiltnamis yra neteisėta statyba ir turi būti nugriautas. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikimo 2014 m. balandžio 14 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, nes šiuo metu esančių žemės sklypo bendraturčių sutikimas, pateikiant minėtą deklaraciją, nėra reikalingas. Nesant pagrindo naikinti minėtą deklaraciją, nėra jokio pagrindo svarstyti išvestinių reikalavimų (dėl teisinės registracijos, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo) pagrįstumą (reikalingumo) bei juos tenkinti.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškinys patenkintas, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 p. 2 d., 330 str.).
Ieškinį atmetus, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, t. y. iš ieškovės G. V. (Z. K. teisių perėmėjos) priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliantui ir valstybei, o sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto panaikintina. Apeliantui priteistinas iš ieškovų jo sumokėtas žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme - 41,55 Eur (t. 2, b. l. 70), o valstybei iš ieškovų priteistina - 31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apelianto prašymas priteisti 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra atmestinas, nes šios išlaidos yra patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (2014 m. liepos 8 d. pinigų priėmimo kvitas – t. 2, b. l. 87), kuriame ir turėjo būti reiškiamas prašymas dėl šių išlaidų priteisimo, o ne apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta įrodymų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą iš dalies ir patenkinto ieškinio dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti atsakovui J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo S. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 20,77 Eur (dvidešimt eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo J. S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.