Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. L. ieškinį dėl avanso išieškojimo ir nuostolių atlyginimo atsakovui UAB „S. L.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui UAB „S. L.“ ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 4 dalyje nustatyta tvarka, t.y. kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Šiuo nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai pakartotinai buvo išsiųsti atsakovui 2016-10-25 atsakovo registruotos buveinės adresu (G. V. g. 5-45, Vilnius) ir laikomi įteikti 2016-11-04. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-10-15 ieškovas su atsakovu sudarė sutartį, kurios pagrindu atsakovas už 2900 EUR sumą įsipareigojo iki 2015-11-15 pagaminti ir perduoti ieškovui 7 vnt. vienvėrių ir 1 vnt. pusantrinių durų, jas sumontuojant ieškovo namuose adresu Vilniaus g. 18, Putiniškių km. Sutarties vykdymui užtikrinti ieškovas sumokėjo atsakovui 2000 EUR sumą (b.l. 6). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas pradėjo darbus atlikinėti, tačiau dalis durų buvo įrengta su akivaizdžiais defektais, o kitų durų įrengimas iš viso nebaigtas. 2016-07-12 ieškovas siuntė atsakovui pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, prašant pašalinti defektus ir pabaigti darbus (b.l. 9). 2016-07-27 atsakovui išsiųstas pranešimas dėl sutarties nutraukimo, kuriuo LR CK 6.218 str. pagrindu ieškovas nutraukė vienašališkai 2015-10-15 sutartį su atsakovu (b.l. 10). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs šį vienašališką ieškovo sutarties nutraukimą, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo (CPK 178 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, užsakytos duris buvo gaminamos ir turėjo būti įrengtos ieškovui kaip fiziniam asmeniui, ieškovo asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti (ieškovo namuose adresu Vilniaus g. 18, Putiniškių kaime). Ieškovui duris gamino įmonė UAB “Stop linija”, užsiimanti baldų, durų gamyba. Šių požymių visuma leidžia konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė vartojimo rangos santykiai, kuriuos reguliuoja CK 6.672 – 6.680 straipsniai. CK 6.672 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vartojimo rangos sutarčiai taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Vartojimo rangos teisiniame reguliavime yra įtvirtinta daugiau nuostatų užsakovui, kaip silpnesniajai šaliai, suteikiančių papildomų garantijų ir teisių, o rangovui nustatytos platesnio turinio pareigos. Užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas pasireiškia tuo, kad vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas, be to yra silpnesnis už jį ekonomiškai, tai objektyviai apriboja jo galimybes pasirinkti tinkamiausią rangovą, spręsti dėl jo kompetencijos. Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai ne tik paties rangovo, bet ir užsakovo interesus, sudaryti. Vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančius atsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą (CK 6.674 str.1d.). Tokiu atveju, jeigu rangovas šios pareigos nevykdo, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus, jeigu dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 str. 2d.). Šiuo nagrinėjamu ieškovas nurodė, kad atsakovas dalį darbų atliko nekokybiškai, užsakovas tokių atliktų darbų rezultato nenorėjo, pateikė teismui fotonuotraukas (b.l. 12-22), o kita dalis durų net nebuvo įrengta. 2016-07-27 ieškovas nutraukė vienašališkai sutartį su atsakovu.

CK 6.680 straipsnyje nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja vartotojo teises, kol jis nėra priėmęs darbo rezultato. Vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą avansą (CK 6.363 str. 8 d.).

Ieškovas nepriėmė atsakovo atliktų darbų, atsakovas neįrodinėjo byloje aplinkybių, kad ieškovui sutartyje numatytas duris pagamino laiku ir be defektų.

Pažymėtina, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto (durų) trūkumai gali būti pagrindu vartotojui nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Ieškovo pasirinktas gynybos būdas - nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principu. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1-2 d., 6.200 str., 6.256 str. sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, laikoma, kad ieškovas pagrįstai nutraukė vartojimo rangos sutartį su atsakovu, bei yra pagrindas priteisti ieškovui sumokėtą atsakovui 2000 EUR avansą.

LR CK 6.363 str. 9 d. numatyta, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 220 EUR nuostolių dėl defektinių durų demontavimo ir išvežimo, kai pats atsakovas šių durų per protingą laikotarpį nepasiėmė, pateikė teismui įrodymus dėl tokių darbų kainos (b.l. 8). Ieškovas siuntė atsakovui 2016-07-12, 2016-07-27 pranešimus dėl durų defektų šalinimo ir sutarties nutraukimo, informuojant, jog šalių sutartis yra nutraukta, tačiau šių jau sumontuotų defektinių durų atsakovas iš ieškovo namo nepasiima ir nedemontuoja, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes ir atsakovui neginčijant šių aplinkybių, yra pagrindas ieškovui priteisti 220 EUR nuostolių atlyginimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo netesybas – 2610 EUR delspinigių dėl sutarties neįvykdymo. Šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad laiku nepagaminus produkcijos, pažeidėjas kitai sutarties šaliai moka 0,5 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Vykdytojas buvo įsipareigojęs ieškovui pagaminti produkciją iki 2015 m. lapkričio 15 d., to laiku nepadarius, ieškovas paskaičiavo atsakovui delspinigius už 180 dienų, kas sudaro 2610 EUR sumą.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą ir nuo to momento, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Pagal CK 6.73 str. netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą ir teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustato, kad teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, ypač tuo atveju, jeigu viena iš sutarties šalių yra vartotojas. Nagrinėjamu atveju, vertinant prašomų priteisti delspinigių dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad sutarties šalys nėra lygios teisinio santykio dalyvės (ieškovas yra vartotojas, o atsakovas - verslininkas, galintis ir turintis pareigą numatyti prisiimamų įsipareigojimų pasekmes, jam keliami aukštesni reikalavimai ir didesnė susitarimų rizika), į pagrindinės skolos ir prašomų priteisti netesybų santykį, į delspinigių normą (0,5 proc.), delspinigių skaičiavimo laikotarpį (180 dienos), ilgą prievolės nevykdymo laikotarpį (nuo 2015-11-15 iki sutarties nutraukimo 2016-09-05, šalių elgesį prievolės egzistavimo metu (atsakovas bylos duomenimis nerodė pastangų pašalinti defektus (nerodė pastangų su ieškovu dėl prievolės įvykdymo), byloje elgėsi pasyviai, neteikė atsiliepimo į ieškinį, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju delspinigiai negali būti mažinami. Dėl to, iš atsakovo priteistina ieškovui iš viso 2610 EUR delspinigių suma.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (4830 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos 145 EUR bylinėjimosi išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį (b.l. 5). Kitų įrodymų apie kitas galimas patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas nepateikė (CPK 93 str. 1 d.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01) (LR CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str., 285 – 288 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 2000 EUR (du tūkstančiai eurų) sumokėto avanso, 2610 EUR (du tūkstančiai šeši šimtai dešimt eurų) delspinigių, 220 EUR (du šimtus dvidešimt eurų) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4830 EUR sumą nuo 2016 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 145 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.