Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, teistas 2013 m. spalio 9 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidedant ją vienerių metų laikotarpiui, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, o būtent:

jis, 2019 m. liepos 23 d., 19 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), likus 150 metrų iki kelio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. S. priklausantį automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės girtumas, t. y. alkotesterio Alcotest 6810, Nr. ARFM 0422, patikros sertifikatas Nr. 0968218, pagalba nustatytas 1,84 promilių girtumas (kai pritaikius ±1,7% techninės priemonės paklaidą, jam, t.y. T. S., nustatytas 1,81 promilių girtumas).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, gynėjui sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2019 m. liepos 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, T. S. atžvilgiu už tai, kad jis vairavo transporto priemonę – automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilės neblaivumas (b. l. 6-7).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. S. teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina vienas kitą ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl jų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam pareikštus kaltinimus. T. S. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, parodė, kad 2019 m. liepos 23 d., 19 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), likus (duomenys neskelbtini) iki kelio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. S. priklausantį automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas, pritaikius ±1,7% techninės priemonės paklaidą, nustatytas 1,81 promilių girtumas. T. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas girtumo būsenos, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis T. S. teistas (b. l. 76-77), tačiau teistumas išnykęs, kas laikoma, kad tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika žala nepadaryta. Administracine tvarka per paskutinius penkis metus baustas du kartus, tačiau nenustatyta, jog nusižengimai būtų padaryti esant neblaivumo būsenos, nelaikytini šiurščiais, baudos sumokėtos (b. l. 66-67). Kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitas byloje duomenų nėra. Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios padarytą veiką ir kaltinamojo asmenybę, patvirtina esant visas įstatymo numatytas sąlygas kaltinamąjį T. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. T. S. yra jauno amžiaus, užsiima individualia veikla (b. l. 68), Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės miesto seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, jog dėl T. S. nusiskundimų nėra gauta, šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos grupę (b. l. 166).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, T. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant A. S.. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo, laiduotojos asmenybes apibūdinančius duomenis, nustatytinas laidavimo terminas – vieneri metai šeši mėnesiai, neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

T. S., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam T. S. nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

Baudžiamojo poveikio priemonės pradžia skaičiuotina nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – skyrimo dienos, tai yra, nuo 2019 m. liepos 23 d. (b. l. 95-97).

Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje, apimančiame ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, numatytais pagrindais, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, T. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nustatant įstatyme numatyto įmokos dydį nežymiai didesnį nei minimalus sankcijoje numatytas dydis (BK 71 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.), nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

T. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis A. S. nuosavybės teise priklausančia transporto priemone OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tėvas leisdavo juo naudotis savo reikmėms. Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra T. S. tėvas. Automobiliu OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam, kuris registruotas jo vardu, savo sūnui naudotis jis leido. Apie tai, kad sūnus tą automobilį vairavo būdamas neblaivus jis sužinojo būdamas ligoninėje (b. l. 57-58). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. S. žinojo apie jo transporto priemonės vairavimą neblaivaus asmens, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskacija negali būti taikoma. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nors minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujnatis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2018 m. sausio 16 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, jam šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. T. S., taip pat jo šeimos nariai, patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šios teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamojo interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam T. S. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 23 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 90-92) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, jam įsiteisėjus vairuotojo T. S. pažymėjimas Nr. R0827247, esantis byloje, perduotinas VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam T. S. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 23 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 95-97) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra, automobilis OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, užvedimo raktelis, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui (b. l. 60-61, 62), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. S. ar jo įgaliotam asmeniui.

Civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje skirtas nebuvo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato patirtas proceso išlaidas už priverstinį transporto priemonės automobilio OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimą (b. l. 27), T. S. atlygino (b. l. 39).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniai, 307-308 straipsniai, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, T. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti T. S. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo skyrimo dienos – 2019 m. liepos 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo T. S. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra, automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį, registracijos liudijimą, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. S. ar jo įgaliotam asmeniui.

Išaiškinti T. S., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. S., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.