Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Sušinskienės ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjui G. G. ir jo atstovui advokatui Rimantui Simaičiui bei atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Austėjai Kurapkaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl sankcijų dydžio pareiškėjo skunde nurodoma, kad Metodikos 13.1. punkte įtvirtina nuostata, jog „už to paties reikalavimo pažeidimą ankstesniais metais taikytos sankcijos dydis padidinamas tris kartus“ bei Metodikos 13¹ p. įtvirtinta nuostata, kad „netyčinis reikalavimo pažeidimas, jei ankstesniais metais buvo nustatytas tyčinis to pateis reikalavimo pažeidimas, laikomas pakartotiniu netyčiniu reikalavimų pažeidimu, už kurį taikomos Metodikos 13.1. punkte nustatytos sankcijos“, pareiškėjo manymu, prasilenkia su nurodytuose ES reglamentuose, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 ir 3 p. įtvirtintais proporcingumo ir objektyvumo kriterijais, inter alia būtinybe visais atvejais įvertinti reikalavimų nesilaikymo lygį, mastą, pastovumą bei kartojimąsi, kas reiškia, jog padaryti teisės pažeidimai visuomet turi būti įvertinti individualizuotai bei adekvačiai. Pareiškėjo teigimu, iš Metodikos teisinio reglamentavimo turinio visiškai neaišku, kokiais motyvais ir dėl kokių priežasčių Metodikos 13.1. ir 13¹ p. įtvirtintas už to paties reikalavimo pažeidimą ankstesniais metais nustatytos sankcijos padidinimas būtent iki 3 kartų. Pažymėjo ir tai, jog nustatant sankcijos padidinimą iki 3 kartų už pakartotinį netyčinį to paties reikalavimo pažeidimą, Metodikoje visiškai nėra jokių kriterijų, kurie leistų sankcijos apskaičiavimą bei padidinimą diferencijuoti kartais, pavyzdžiui, padidinti tik 1,5 ar 2 kartus, priklausomai nuo pažeidimų lygio, masto bei pastovumo. Pareiškėjo manymu, toks neaiškus ir nediferencijuotas reguliavimas ne tik kad prasilenkia su ES reglamentuose bei Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 ir 3 p. įtvirtintais objektyvumo ir proporcingumo kriterijais, tačiau prieštarauja ir konstituciniam teisinės valstybės principui, reiškiančiam, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas bei teisiškai pagrįstas. Atitinkamai toks sankcijų mechanizmas prasilenkia ir su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. įtvirtinta fundamentalia baudų skyrimo principu, draudžiančia taikyti neadekvačias ir žiaurias bausmes už padarytus teisės pažeidimus.

Pasak pareiškėjo, Metodikos 13.1. bei 13¹ p. nustatytas neaiškus ir nesuprantamas reguliavimas leido susiklostyti tokiai situacijai, kai Skundžiamu sprendimu Pareiškėjui buvo pritaikyta net 63 proc. išmokos sumažinimo baudinė sankcija, ją apskaičiuojant pagal 2010 m. kovo 15 d. Sprendime nustatytą 21 proc. sankciją bei padauginant ankstesnį sankcijos procentinį dydį iš 3 kartų. Pareiškėjo manymu, tokio dydžio bauda yra ne tik neproporcinga, paskirta visiškai neįvertinus pažeidimo lygio, masto bei pastovumo, t. y. jo neindividualizavus, bet ir prieštarauja kitoms vidinėms Metodikos nuostatoms (9., 9.1. 12., 13.2. bei 15 p.). Remiantis Metodikos 13¹ p., ankstesniais metais padaryto tyčinio reikalavimo pažeidimo pakartotinis netyčinis padarymas yra laikomas pakartotiniu netyčiniu pažeidimu, todėl sankcijos apskaičiavimui taikomos 13.1. punkte esančios taisyklės, kurios taikomos ir padarius pakartotinį netyčinį pažeidimą. Metodikos 9., 9.1., 12. p. nurodo, jog už netyčinį reikalavimų pažeidimą, ar pavieniui, ar juos bendrai susumavus, visais atvejais gali būti taikoma maksimali 5 proc. dydžio sankcija. Vadinasi, tuo atveju, jeigu nustatomas pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas, pagal Metodikos 13.1, punktą maksimali sankcija gali būti ne daugiau kaip 15 proc. apimtimi paramos dydžio sumažinimas. Be to, pažymėjo, jog Metodikos 13.2. p. bei 15. p. apskritai nustato maksimalią 15 proc. dydžio sankciją už bet kokius netyčinius reikalavimų pažeidimus, o tais atvejais, kai sankcija galimai viršija 15 proc. ribą, toks reikalavimų pažeidimas jau turi būti kvalifikuojamas kaip tyčinis. Esant tokiai situacijai ir neaiškiam teisniam reguliavimai, Skundžiamu sprendimu skiriant sankciją, pareiškėjo manymu, Atsakovas privalėjo vadovautis viešojoje teisėje bei teismų praktikoje visuotiniai pripažintu principu in dubio pro reo, reiškiančiu jog visi teisinio reguliavimo ar faktinių aplinkybių neaiškumai turi būti aiškinami asmens, kurio atžvilgiu yra taikoma sankcija, naudai, todėl Pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti skiriama didesnė nei 15 proc. dydžio sankcija.

Teigia, jog tokia neteisėta ir neproporcinga sankcija pritaikyta todėl, jog Metodika 13¹ p. buvo papildyta tik 2011 m. rugsėjo 15 d., kai, tuo tarpu, pati Metodika buvo priimta dar 2009 m. gegužės 4 d. Atkreipė dėmesį, kad Skundžiamame sprendime nustatytas GAAB nustatytų reikalavimų pažeidimai padaryti dar negaliojant ginčijamam Metodikos 13¹ punktui, todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikoma ta Metodikos redakcija, kuri galiojo dar iki Metodikos 2011 m. rugsėjo 15 d. papildymo nauju 13¹ p.

Esant pagrįstų abejonių dėl Metodikos ir joje nustatytų sankcijų bei Atsakovo teisės jas taikyti teisėtumo, prašo teismo kreiptis su prašymu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad tuo metu, kai pareiškėjas atliko Skundžiamame sprendime nustatytą GAAB 1.6 p. nustatytų reikalavimų pažeidimą, dar negaliojo ginčijamas Metodikos 13¹ punktas, nurodė, kad Agentūra neturi galimybės nustatyti tikslaus GAAB reikalavimų pažeidimo pareiškėjų deklaruotuose plotuose pradžios momento, dėl to laikoma, kad GAAB reikalavimų pažeidimai yra padaryti jų užfiksavimo momentu ir pareiškėjų atžvilgiu taikoma būtent pažeidimo užfiksavimo momentu galiojanti Metodikos redakcija. Pagal 2009 m. Paraišką Pareiškėjo deklaruotuose plotuose pažeidimai buvo nustatyti 2009 m. spalio 26 d. - 2009 m. spalio 28 d. patikros metu, dėl to 2010 m. kovo 15 d. sprendime buvo nurodyta ir Pareiškėjui sankcijos taikytos pagal pažeidimo nustatymo metu galiojusią Metodikos redakciją. Taip pat Sprendime buvo nurodyta ir Pareiškėjui sankcijos pritaikytos pagal Patikrų metu galiojusią Metodikos redakciją, kurioje nurodytas 13¹ punktas.

Atkreipė dėmesį ir į tai, jog Agentūrai nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas. Agentūra vykdo jai priskirtas funkcijas vadovaudamasi teisės aktais. Šiuo konkrečiu atveju Agentūra nepažeidė nė vieno teisės akto ir vadovavosi juose numatytomis nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Nustatyta, kad pareiškėjas G. G. Agentūrai 2011 m. birželio 15 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 11-1011635404-A1-1) (toliau - Paraiška), kurioje deklaravo 518,20 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 302,25 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (toliau - Programa) priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (didelio nepalankumo vietovės), 196,95 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal Programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės), 19,00 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, ir 158,00 ha plotą, už kurį mokamos atsietosios nuo gamybos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už Europos Sąjungos remiamų pasėlių plotus (tomas I, b. l. 25-36, 159-168).

Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento Patikrinimų ir priežiūros skyrius 2011 m. rugsėjo 28 d. - 2011 m. spalio 6 d. ir 2012 m. sausio 27 d. - 2012 m. sausio 31 d. Pareiškėjo valdoje atliko Paraiškoje deklaruotų plotų patikras vietoje (toliau – ir Patikros), kurių metu nustatė: kontroliniame žemės sklype Nr. 148570-6296 esančiame lauke Nr. 3, kuriame deklaruota 0,90 ha 5GP-1 (ganyklos - pievos (iki 5 m.)), nebuvo laikomasi GAAB reikalavimo ganyklas arba pievas išlaikyti geros agrarinės būklės, naudojamas gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienauti; kontroliniame žemės sklype Nr. 147571-4735, esančiame lauke Nr. 4, kuriame deklaruota 0,80 ha 5GP-1 (ganyklos - pievos (iki 5 m.)), nebuvo laikomasi šių GAAB reikalavimų: a) ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos; b) ganyklų arba pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.) (t.1, b. l. 173-183, 184-200; tomas II, b. l. 1-26.)

Apie Patikrų metu nustatytus neatitikimus pagal Paraišką Pareiškėjas informuotas Agentūros 2011 m. spalio 10 d. pranešimu apie patikrinimo vietoje rezultatus Nr. K193, prie kurio buvo pridėta ir Patikros ataskaitos Nr. 11-1011635404-D5-1 kopija (tomas I, b.l. 171-172).

Agentūra 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. BR6-1792653 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ pareiškėjui pagal 2011 m. Paraišką už deklaruotą bendrą 518,2 ha žemės sklypų plotą skyrė 221 675,66 Lt paramą pagal įgyvendinamas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones: (i) pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus; (ii) „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“; (iii) „Agrarinės aplinkosaugos išmokos”. Tuo pačiu sprendimu atsakovas pareiškėjui pritaikė 139 655,67 Lt kompleksinio paramos susiejimo sankciją ir sumažino mokėtiną paramos sumą iki 82 019,99 Lt (tomas I, b. l. 19-24).

Pareiškėjas apie Skundžiamą sprendimą buvo informuotas Agentūros 2012 m. kovo 30 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-2501 (t. 2, b. l. 28).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 15 d. pateikė Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (reg. Nr. 9-1011635404-A1-1) (tomas I, b. l. 25-36).

Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento Patikrinimų ir priežiūros skyrius 2009 m. spalio 26 d. - 2009 m. spalio 28 d. atliko Pareiškėjo 2009 m. birželio 15 d. pateiktos Paraiškos (tomas I, b.l. 99-106) patikrą vietoje (Užsakomojo patikrinimo vietoje ataskaita Nr. CC-106) (tomas I, b.l. 107-146, 147-148), kurios metu nustatė tyčinį GAAB reikalavimo (ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išsibarsčiusių piktžolių (kiečių, pelynų, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu) (toliau - GAAB5 reikalavimas) pažeidimo atvejį, už kurį Pareiškėjui pagal 2009 m. Paraišką pritaikė kompleksinio paramos susiejimo sankciją už tyčinį pažeidimą - parama buvo sumažinta 21 proc. Apie tai Pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2010 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. BR6-1359738 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (tomas I, b. l. 37-45).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Agentūros 2012 m. kovo 1 d. sprendimu.

Pareiškėjas prašo panaikinti Agentūros 2012 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. BR6-1792653 dalį, kuria jo atžvilgiu pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija (tomas I, b.l. 19-24). Taigi byloje spręstinas klausimas dėl paminėto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, sprendžiant dėl G. G. reikalavimo pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris neabejotinai laikytinas individualiu administraciniu aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Iš Skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjui kompleksinio paramos susiejimo sankcija pritaikyta todėl, kad 2011 m. Paraiškos patikros vietoje metu buvo nustatyti GAAB reikalavimų pažeidimai: kontroliniame sklype Nr. 148570-6296 esančiame lauke Nr. 3, kuriame deklaruota 0,80 ha 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)), ir kontroliniame žemės sklype Nr. 147571-4735 esančiame lauke Nr. 4, kuriame deklaruota 0,90 ha 5GP-1, (ganyklos – pievos (iki 5 m.)), nesilaikyta GAAB reikalavimo ganyklas arba pievas išlaikyti geros agrarinės būklės, naudojamas gyvuliams ganyti arba ne rečiau kaip kartą per metus nušienauti. Be to, viename iš sklypo rasta sustabarėjusių piktžolių. Šiuos pažeidimus Agentūra įvertino, kaip netyčinius. Apie nustatytus pažeidimus pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. spalio 10 d. raštu Nr. K193 (tomas I, b.l. 171-172). Pareiškėjas šio pranešimo teisės aktose nustatyta tvarka neskundė. Teisminio nagrinėjimo metu ginčo dėl šių aplinkybių taip pat nekėlė. Todėl laikytina, kad ginčo dėl fakto tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad skundžiamas administracinis aktas yra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (VAĮ 8 str. 1 d.)

Pareiškėjas, sutikdamas su padarytu GAAB pažeidimu, nesutinka su jam paskirta 6 proc. dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija.

Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad 63 proc. paramos mažinimo sankcija pareiškėjui paskirta vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306, 13.1. ir 13¹ punktais. Agentūra nurodė, kad sankcija pagal 2011 m. Paraiškoje deklaruotus duomenis pritaikyta vadovaujantis paramos administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostata, kad netyčinis reikalavimo pažeidimas, jeigu ankstesniais metais buvo nustatytas tyčinis to paties reikalavimo pažeidimas, laikomas pakartotiniu netyčiniu reikalavimų pažeidimu, už kurį taikoma sankcija, - už to paties reikalavimo pažeidimą ankstesniais metais taikytos sankcijos dydis padidinimas tris kartus. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 3D-682, kuriuo Metodika buvo papildyta 13¹ punktu įsigaliojo tik nuo 2011 m. rugsėjo 18 d. (Žin., 2011, Nr. 114-5379). Todėl visiškai sutiktina su pareiškėjo nuomone, kad jo atžvilgiu ši nuostata neturėjo būti taikoma, kadangi pažeidimas buvo padarytas iki įsigaliojant Metodikos 13¹ punkto nuostatoms.

Pagal Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenomis reikalavimų aprašo, patvirtinto Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (redakcija, galiojanti nuo 2012-07-13), 1.2 punktą ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos. To paties aprašo 1.6 punkte nustatyta, kad ariamos žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, sodų ir uogynų tarpueiliuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių. Patikrinimo metu Pareiškėjo laukuose (147571-4735 ir 148570-6296) kaip tik ir buvo rasta nenušienauti ir nenuganyti plotai bei viename iš laukų (147571-4735) rasta sustabarėjusių piktžolių. Iš tokio GAAB reglamentavimo akivaizdu, kad Aprašo 1.2 punkte numatytas pažeidimas, už kurį nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo pritaikyta paramos sumažinimo sankcija, buvo padarytas iki 2011m. rugpjūčio 1 d. Sutiktina ir su pareiškėjo argumentais, kad ir Aprašo 1.6 punkte numatytas pažeidimas taip pat buvo padarytas ne vėliau, kaip 2011 m. vasarą, kadangi piktžolės išdygsta, o vėliau ir sustabarėja vasaros laiku, o ne rudenį. Šie du pažeidimai yra susiję tarpusavyje, kadangi nustatyti tame pačiame pareiškėjo kontroliniame lauke (147571-4735). Akivaizdu, kad jeigu pareiškėjas minėtą pievą būtų nušienavęs arba nuganęs iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., nebūtų likę sąlygų antrajam pažeidimui. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad abu pažeidimai yra padaryti iki Metodikos 13¹ punkto įsigaliojimo.

1993 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo Nr. I-119 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 3D-682 „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2011 m. rugsėjo 17 d., todėl įsiteisėjo ir turi būti taikomas nuo 2011 m. rugsėjo 18 d. (Žin., 2011, Nr. 114-5379).

Teisinio reguliavimo srityje galioja teisės principas lex retro non agit. Tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Konstitucinis Teismas 1998 m. kovo 25 d. nutarime yra padaręs prielaidą, kad kituose (išskyrus baudžiamumą reglamentuojančiuose) teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jeigu tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties.

Aiškindamas dėl lex retro non agit principo taikymo Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams. Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Taigi teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Teisės subjektas turi būti tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teisės aktais, galiojusias juos darant, bus laikomi teisėtais. Iš čia seka išvada, kad teisės subjektas pagrįstai gali tikėtis, kad jo veiksmai bus vertinami ir sankcijos nustatomos pagal teisės aktus galiojančius tuo metu, kai jis pažeidimą padarė, o ne kai toks pažeidimas užfiksuojamas. Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad Agentūra neturi galimybės nustatyti tikslaus GAAB reikalavimų pažeidimo pareiškėjų deklaruotuose plotuose pradžios momento, dėl to laikoma, kad GAAB reikalavimų pažeidimai yra padaryti jų užfiksavimo momentu ir pareiškėjo atžvilgiu taikoma būtent pažeidimo užfiksavimo momentu galiojanti Metodikos redakcija. Šis atsakovo argumentas vertintinas kritiškai dėl to, kad paties atsakovo pareiškėjui nustatytas terminas iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. pievas sutvarkyti pagal GAAB reikalavimus arba iki to paties termino pašalinti anksčiau padarytus pažeidimus, jeigu ir neleidžia tiksliai nustatyti pažeidimo pradžios, tačiau neabejotinai leidžia nustatyti kada toks pažeidimas laikomas padarytu. Retroaktyvus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas, neigiamai paveiktų asmens teises, todėl atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai teisinio santykio šaliai, bet kitai nepalankus. Juo labiau tai pasakytina, apie teisės taikymą atgal, kai tai nėra numatyta pačiame teisės akte.

Dėl anksčiau išsakytų motyvų padarius išvadą, kad pareiškėjas pažeidimus padarė iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., ir nustačius, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas Metodikos 13¹ punktu, kuriuo vadovaujantis pareiškėjui buvo paskirta 63 proc. dydžio paramos sumažinimo sankcija, įsigaliojo tik 2011 m. rugsėjo 18 d., spręstina, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo individualų administracinį aktą pagrįsti tinkamomis teisės aktų normomis. Netinkamas teisės normos nurodymas ir pritaikymas, nagrinėjamu atveju turėjo esminės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, t.y. pareiškėjo atžvilgiu buvo atgal pritaikytas teisės aktas pasunkinęs jo padėtį, todėl toks individualus administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Teismas pripažinęs, kad nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomas Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 13¹ punktas, sprendime dėl pareiškėjo argumentų dėl paminėtos teisės normos teisėtumo plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsniu, 127 ir 129 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškėjo G. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. BR6-1792653 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ ta apimtimi, kiek šiuo sprendimu G. G. buvo pritaikyta 139655,67 Lt (šimto trisdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt penkių Lt ir 67 ct) kompleksinio paramos susiejimo sankcija.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą` paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.