Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-485/2015

Teisėjas: Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00105-2014-5

2015 m. balandžio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Nomedai Vilimavičienei, Jūratei Vaitkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, Juozui Bagdonavičiui, nuteistajam V. K., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d. 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str.5 d., 2 p., bausmė subendrinta apėmimo būdu su 2014 03 19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bauda ir paskirta galutinė subendrinta - 20 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2014 01 22 iki 2014 01 24 bei pagal 2014 03 19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį sulaikyme išbūta viena diena, t.y., 2014 03 04.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. už tai, kad jis, neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent, 2014 m. sausio 22 d., laikotarpiu iki 12 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, prie savęs, striukės kišenėje, laikė suktinę su 0,7415 g. tabako ir kanapių mišiniu, kuriame esančiuose kanapėse delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija ne mažesnė kaip 5,2%, bei automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viduje, kairės pusės durelių daiktadėžėje, popieriaus lape 0,6207 g. tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių mišinį, kuriame esančiose kanapėse delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra ne mažesnė kaip 0,7%, kol 2014 m. sausio 22 d., 12.02 val., J. B. g., kelkraštyje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu viso 1,3622 g. tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių mišinio, kurį surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja neprieštaravo apeliacinio skundo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apylinkės teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik prokuroras, iš kurio apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis dalyvavimo nusikalstamos veikos, dėl kurios V. K. pripažintas kaltu, padaryme, įrodymų įvertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio neginčija. Skunde prokuroras nesutinka tik su nuteistajam V. K. paskirtos bausmės bendrinimu su kitu nuosprendžiu paskirta bausme ir teigia, kad teismas, bendrindamas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str., patikrinusi nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme išsakytus paaiškinimus dėl prokuroro apeliacinio skundo, laiko, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų bendrinant nuteistajam V. K. paskirtas bausmes yra pagrįsti. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai subendrino bausmes ir paskyrė neteisingą bausmę, todėl nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p., 2 p. ). Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 str. 1 ir 3 dalių, 65 str. 2 d. pagrindu bendrinama su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu.

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, V. K. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. 30 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinat vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Ši bausmė, remiantis BK 63 str. 5 d. 2 p. subendrinta apėmimo būdu su 2014-03-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už BK 227 str. 2 d. paskirta ir neatlikta bausme – bauda ir paskirta galutinė subendrinta 20 parų arešto bausmė.

BK 63 str. numatyta, kad bendrinant bausmes skiriama griežtesnė bausmė, kuri gali apimti švelnesnę bausmę (BK 63 str. 2 d.) arba prie kurios yra pridedama švelnesnė bausmė (BK 63 str. 3 ir 4 d.).

Vadinasi, bendrinant V. K. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 259 str. 2 d. su Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 str. 2 d. paskirta bausme, turėjo būti pirmiausia vadovaujamasi BK 42 str. 1 d. numatytų bausmių sąrašu, kuriame už nusikaltimo padarymą galimos skirti bausmės yra išdėstytos nuo švelniausios (viešųjų teisių atėmimo) iki griežčiausios (laisvės atėmimo iki gyvos galvos). Bauda (BK 42 str.1 d. 4 p.) yra švelnesnė bausmė nei arešto bausmė (BK 42 str. 1 d. 6 p.). Tai reiškia, kad bendrinant bausmes arešto bausmė turi būti skiriama ir bendrinamas su bauda. Tačiau BK 65 str. 2 d. nustatyta, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Vadinasi, V. K. skirtos bausmės – už BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta arešto bausmė ir pagal BK 227 str. 2 d. paskirta bauda – negalėjo būti bendrinama baudą pakeičiant arešto bausme, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas taikęs apėmimo būdą bendrindamas V. K. paskirtas bausmes – baudą ir areštą. V. K., atsižvelgiant į BK 63 straipsnio 3 d. ir BK 65 str. 2 d. įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, turėjo būti taikytas visiškas bausmių sudėjimas – tai yra prie 20 parų arešto bausmės pridėta švelnesnė bausmė – bauda (bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme).

Be to, sutiktina su prokuroro argumentu, kad apylinkės teismo bausmių subendrinimas šiuo atveju taip pat prieštarauja BK 63 str. 6 d. nuostatoms, teigiančioms, kad bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, Marijampolės ir Alytaus rajono apylinkės teismų nuosprendžiais buvo paskirtos skirtingos bausmės rūšys: už BK 259 str. 2 d. (baudžiamąjį nusižengimą) – paskirta griežtesnė bausmė rūšis – areštas, už BK 227 str. 2 d. (apysunkį nusikaltimą) – paskirta švelnesnė bausmė rūšis – bauda. Apylinkės teismas, subendrindamas šias bausmes apėmimo būdu, t.y. skirdamas bausmę už baudžiamąjį nusižengimą ja apėmė už apysunkį nusikaltimą paskirtą bausmę. Tokiu būdu nuteistasis iš esmės išvengtų atsakomybės už padarytą apysunkį nusikaltimą, kas prieštarautų BK 41 str. numatytai bausmės paskirčiai.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į nuteistajam V. K. skirtos subendrintos bausmės laiką pakartotinai įskaitė pagal 2014-03-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-03-04 02.40 val. iki 2014-03-04 16.55 val. (vieną dieną), nes šis sulaikymo laikas jau buvo įskaitytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskiriant bausmę.

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2014 m. kovo 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 227 str. 2 d. ir jam paskirta 3510 litų bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2340 litų bauda. Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. „a“ pp., į paskirtą bausmę buvo įskaityta laikiname sulaikyme išbūta viena diena (2013-03-04) ir V. K. paskirta galutinė bausmė – 2080 litų bauda. 2014 m. rugsėjo 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. ir jam buvo paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d. į bausmės laiką buvo įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-01-22 iki 2014-01-24 bei pagal 2014-03-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį sulaikyme išbūtas laikas (2014-03-04 diena). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog V. K. išbūtas laikinajame sulaikyme laikas, t.y. 2014-03-04, jau buvo įskaitytas į jam Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę, todėl pakartotinis šios laikino sulaikymo dienos įskaitymas į galutinę subendrintą bausmę, paskirtą Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra nepagrįstas ir naikintinas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam V. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeisti:

V. K. 20 parų arešto bausmės subendrinimą su 2014 m. kovo 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda, pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą panaikinti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, V. K. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-03-19 nuosprendžiu V. K. pagal BK 272 straipsnio 2 dalį paskirta ir neatlikta bausme – bauda, ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti 20 parų arešto bausmę ir 16 MGL (2080 Lt) (602,56 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti V. K. sulaikyme išbūto laiko nuo 2014 m. kovo 4 d. 02.40 val. iki 2014 m. kovo 4 d. 16.55 val. (vienos dienos) įskaitymą į jam skirtos bausmės laiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 71,45 Eur, iš nuteistojo V. K. nepriteisti.