Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui D. B., su institucija, teikiančia išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš gimimo įrašo (b. l. 3) matyti, kad L. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos mama yra A. B., tėvas – D. B.. Pažyma apie šeimos gyvenamąją vietą, dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymai patvirtina, kad L. B. gyvena su mama A. B..

Ieškovė prašo nustatyti dukters L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su tuo sutinka. Mažametės L. B. socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys su motina, su kuria nuolat gyvena, neabejotinai yra stipresnis ir artimesnis nei su atskirai gyvenančiu tėvu. Teismas pripažįsta, kad L. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

Šalys pasisakė, kad dėl vaiko L. B. bendravimo su tėvu nekyla jokių ginčų, nėra prašymo nustatyti bendravimo tvarką, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą.

Ieškovė A. B. prašo priteisti iš atsakovo D. B. nepilnametės dukros L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo 2021-04-01 dienos iki dukters pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą 800 Eur už 4 mėnesius, už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2021-04-01. Atsakovas su šiais reikalavimais iš esmės sutinka. Jis pripažįsta, kad dukters neišlaiko nuo 2020 metų lapkričio mėnesio pabaigos. Sąmatoje apie išlaidas vaiko išlaikymui nurodyta, kad A. B. yra suskaičiavusi, jog vieno vaiko išlaikymui reikia 400 Eur per mėnesį (b. l. 7). Atsakovas šios sumos neginčija. Iš SODRA duomenų bazės duomenų, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos apie pajamas matyti, kad A. B. nedirba, kas mėnesį gauna šiek tiek virš 100 Eurų išmokų iš valstybės (5, 6). Išvadoje (b. l. 17-18) nurodyta, kad ieškovė gyvena močiutei A. S. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Duomenų apie tai, kad ieškovė turėtų kokio nors turto, byloje nėra. Tai įrodo, kad viena ieškovė negali išlaikyti dukters, iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas dukrai. Atsakovas D. B. nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, tik nurodė, kad anksčiau jis dirbo (duomenys neskelbtini), užsiėmė individualia veikla, dirbo miškuose, šiuo metu padeda ūkininkauti tėvams. Teismo gauti duomenys apie atsakovo D. B. darbovietes įrodo, kad 2021 metų pradžioje atsakovas vertėsi individualia veikla. Registrų pažymos įrodo, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, automobilio. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, padeda tėvams ūkininkauti, turi įgijęs profesinį išsilavinimą, todėl jis pats yra atsakingas už savo turtinę padėtį. Atsakovas įstatymu yra įpareigotas išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Byloje nenustatyta priežasčių, dėl kurių jis negalėtų teikti vaikui išlaikymą. Teismas pripažįsta, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, todėl teismas sprendžia, kad išlaikymo dydis – po 200 Eurų per mėnesį - atitinka vaiko poreikius ir tėvo galimybes. Ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat yra tenkintinas, dėl jo visiškai nekyla ginčas. Remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui, pavedama valdyti nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai A. B., su kuria nustatoma nepilnametės dukters L. gyvenamoji vieta.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei A. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 8-9), be to, ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo D. B. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 72 Eur dydžio žyminio mokesčio (200 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo; 24 Eur – už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (800 Eur x 3 procentai), 100 Eur – už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir 6,49 Eur pašto išlaidų, iš viso 202,49 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei A. B. advokatą G. L., valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, šioje byloje yra 288,00 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2021-04-01 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai L. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2021-03-31.

Nustatyti, kad A. B. uzufrukto teise valdys ir tvarkys L. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), skirtas išlaikymo lėšas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 490,49 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš jų 202,49 Eur (du šimtus du eurus 49 ct), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, o 288 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus), nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.