Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir E. R. W. pareiškimą dėl įpareigojimo įtraukti į apskaitą gimimą ir santuoką, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020-03-10 išvadą Nr. A133-813/20(2.4.1.27-AD21) ir 2020-02-08 išvadą Nr. A133-467/20(3.3.2.26-AD21); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos santuoką įrašant jai pavardę „(duomenys neskelbtini)“ ir įtraukti į apskaitą pareiškėjos sūnaus gimimą į apskaitą, įrašant vaikui pavardę „(duomenys neskelbtini)“.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai sudarė santuoką. 2020-02-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – Vilniaus CMS) pateikė išvadą Nr. A133-467/20(3.3.2.26-AD21), kuria nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo įtraukti į apskaitą pareiškėjos santuokos į apskaitą, įrašant pareiškėjai pavardę (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gimė vaikas A. P. W. 2020-03-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą Nr. A133-813/20(2.4.1.27-AD21), kuria nusprendė netenkinti Pareiškėjos prašymo įtraukti į apskaitą pareiškėjos sūnaus gimimą į apskaitą, įrašant vaikui pavardę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nesutinka su skundžiamomis Vilniaus miesto CMS išvadomis, nes skundžiamos išvados pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos teises ir teisėtus interesus.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant arba rašytinio proceso tvarka, pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nenurodė nei aplinkybių, nei motyvų, kurie kliudytų tenkinti pareiškimą.

Išvadą duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog lietuvių kalboje nėra raidės W, todėl keistina raide V, tačiau atsižvelgiant į visuomenės poreikius, galimos išimtys, santuoką sudarius su užsieniečiu ar turint vaikų su užsieniečiu. Prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį, bylos ypatingąja teisenos tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai civilinio proceso kodekse nurodoma kitaip. Pagal CPK 515 straipsnį, pareiškimas dėl civilinės būklės akto įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo, pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka. Pagal PCK 3 straipsnio 1 dalį, teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys prašo bylą nagrinėti arba rašytinio proceso tvarka, arba jų atstovams nedalyvaujant, dėl to pareiškimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 514 straipsnio 2 dalį, teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir (duomenys neskelbtini) jiems (duomenys neskelbtini) gimė vaikas.

Pareiškėja prašė Vilniaus CMS įtraukti į apskaitą pareiškėjos santuoką, įrašant pareiškėjai pavardę (duomenys neskelbtini) ir įtraukti į apskaitą pareiškėjos sūnaus gimimą į apskaitą, įrašant vaikui pavardę (duomenys neskelbtini). Vilniaus CMS išvadomis atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis). Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.281 straipsnį, civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 1999-10-21 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis pripažintina, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), konstatuota, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV ) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018-10-14 sprendime Nr. C-353/06, ESTT konstatavo, jog Europos Bendrijos steigimo sutarties 18 straipsnis draudžia vienos valstybės narės valdžios institucijoms, taikant nacionalinę teisę, atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo gyvena, suteiktą ir įregistruotą jo pavardę, jeigu jis, kaip ir tėvai, turi tik pirmosios valstybės narės pilietybę. Šioje byloje prejudicinis sprendimas buvo priimtas nagrinėjant bylą dėl Nybiulio miesto civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymo pripažinti pareiškėjų S. G. bei D. P. sūnaus Danijoje nustatytą ir įregistruotą pavardę bei įrašyti jį į civilinės būklės aktų registrą. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad valstybėje narėje pilietis yra priverstas turėti kitokią pavardę nei tą, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja užsienyje sudarė santuoką su užsienio piliečiu ir užsienyje jiems gimė vaikas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, savo išvada atsisakė pakeisti pareiškėjos ir jos vaiko pavardę ir joje įrašyti „w“ raides. Įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pripažintina, jog toks atsisakymas pakeisti pareiškėjos ir jos vaiko pavardę ir į pareiškėjos pasirinkta vyro pavarde sukelia pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, bei patvirtinant šeimos giminystės ryšius. Draudimas įrašyti pavardę su „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėja patiria dėl sulietuvintos jos pavardės. Be to, teismas sprendžia, kad atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti nepatogumų ateityje galimai susiduriant su problemomis susilaukus vaikų, registruojant jų gimimą, įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Taip pat, toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą bei asmens teisę į vardą (Lietuvos Respublikos CK 2.20 straipsnis). Nenustatyta, jog „w“ raidžių rašymas varduose ir pavardėse galėtų taip pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, kad tuo būtų pažeistas viešasis interesas. Pažymėtina, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadoje nurodė, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant „w“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes pasirinkusių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei šalių argumentus darytina išvada, kad nenukrypus nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo ir atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymą, tai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams bei sudarytų sąlygas kilti reikšmingoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjai dėl įrašytų skirtingų pareiškėjos šeimos narių pavardžių. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir yra tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikintini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020-03-10 išvadą Nr. A133-813/20(2.4.1.27-AD21) ir 2020-02-08 išvadą Nr. A133-467/20 (3.3.2.26-AD21).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką įrašant pareiškėjai pavardę (duomenys neskelbtini) ir įtraukti į apskaitą pareiškėjos sūnaus A. P. W., gim. (duomenys neskelbtini), gimimą į apskaitą, įrašant vaikui pavardę (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.