Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam M. D., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl 2008 m. liepos 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo. BK 64 str. 1 ir 39 d. tvarka prie neatliktos 12 metų 2 mėnesių 7 d. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2006 m. lapkričio 27 d. Kauno Apygardos teismo nuosprendžiu pridėta nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 15 metų 2 mėn. laisvės atėmimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. pripažintas kaltu ir nuteistas A. R., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių

Aprašomoji dalis

nustato:

M. D. nuteistas už tai, kad, laisvės atėmimo bausmės atlikimo Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose – atvirtojoje kolonijoje, metu, 2008 m. vasario 10 d. 10.30 val., iš nuteistojo A. R. neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, ją laikė ir gabeno su tikslu parduoti.

Skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Pripažindamas apeliantą M. D. kaltu, teismas, nors bylą išnagrinėjo visapusiškai ir pagrįstai apelianto veiką kvalifikavo pagal BK 260 str. 1 d., bet nuosprendį surašė prieštaringai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendžio surašymo, teismo padarytų išvadų ir bausmės skyrimo motyvavimo reikalavimus, įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrįsdamas nei veikos kvalifikavimo, nei bausmės skyrimo, todėl nuosprendis keičiamas.

Nuosprendžiu konstatuota, kad, 2008 m. vasario 10 d., laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, t.y. Pravieniškių 2-iuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, apeliantas M. D. iš nuteistojo A. R. neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, ją neteisėtai laikė ir gabeno su tikslu parduoti, tačiau nuosprendžio aprašomoji dalis rodo, jog veika pagal BK 260 str. 1 d. kvalifikuota tik dėl įgijimo ir gabenimo, tad šioje dalyje nuosprendis taisytinas.

Duomenys byloje rodo, kad apeliantas M. D. neigia žinojęs, jog jo nešamame pakete yra psichotropinė medžiaga, o pasak nuteistojo A. R. parodymų, apeliantui apie nešamo paketo turinį, jis pasakė, prašydamas paketą nunešti ir parduoti bei pažadėdamas už šią paslaugą su juo atsiskaityti. Šį įvykį mačiusių asmenų ar girdėjusių apelianto ir nuteistojo A. R. pokalbius apie psichotropinę medžiagą, nėra ir nuteistojo A. R. parodymų apie tai, kad jis apelianto prašė į baudos izoliatorių nunešti būtent psichotropinę ar narkotinę medžiagą, liudytojų parodymai nepatvirtina. Baudžiamieji įstatymai ir Europos Sąjungos teisė grįsti apkaltinamąjį nuosprendį bendrininko parodymais leidžia tik tuomet, kai bendrininko duodamus parodymus patvirtina ir kiti faktiniai duomenys byloje. Šiuo konkrečiu atveju tokiais kitais bendrininko A. R. parodymus grindžiančiais įrodymais yra paties apelianto veiksmai. M. D., įkalinimo įstaigoje atlikdamas bausmę ir dirbdamas joje santechniku, galėjo laisvai patekti į baudos izoliatoriaus zoną. Jis gerai žinojo, kad teisės į baudos izoliatoriaus zoną įnešti draudžiamus daiktus bei jais joje prekiauti ar juos perdavinėti, jis neturėjo. Apelianto veiksmai, slepiant savo rūbuose A. R. jam duotą paketą, akivaizdžiai patvirtina tai, kad apeliantas žinojo ir suprato, jog iš nuteistojo A. R. jis gavo ir į baudos izoliatorių neša draudžiamą daiktą. Tokią išvadą daryti leidžia tai, kad apeliantas M. D. iš nuteistojo A. R. gautą paketą tuoj pat paslėpė savo rūbuose ir, klausiamas pareigūnų ar, įeidamas į izoliatoriaus zoną jis nesineša uždraustų daiktų, atsakė neigiamai, o, nutarus jį iškratyti ir liepus išsirengti, liudytojų S. N. ir V. K. teigimu, staigiu rankos judesiu jis neštą paketą išmetė. Neginčytina, kad net ir sutikus su tuo, jog apeliantas sako tiesą ir nuteistasis A. R. apeliantui M. D. įduoto nunešti paketo turinio nepasakė, apelianto veikos nusikalstamumas nedingsta. Nes tokiu atveju, apeliantas M. D. sutikdamas nunešti ir perduoti bei nešdamas ir ketindamas perduoti jam žinomai draudžiamą daiktą (paketą), faktiškai sutiko su bet kokiu neteisėtai nešamo paketo turiniu. Vadinasi, specialisto išvados aktu nustačius, jog apelianto neštame pakete buvo 0,589 gr. psichotropinės medžiagos - metamfetamino, jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas bei nuteistas pagrįstai.

BK 260 str. 1 d. dispozicijoje atsakomybė numatyta už daugelį alternatyvių veikų. Apeliantas yra pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą su tikslu parduoti.

Įgijimu įstatymas laiko įvairiausius veiksmus, tokius, kaip pirkimas, mainymas, ėmimas skolon, gavimas dovanų, pasisavinimas radus ir t.t., kuriais kaltininkas gauna narkotines ar psichotropines medžiagas ir įgyja galimybę jomis disponuoti savo nuožiūra. Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad, pasak nuteistojo A. R., jis psichotropinę medžiagą apeliantui davė tik josios nunešimui ir pardavimui, o pasak apelianto, jis šią medžiagą iš A. R. gavo tik josios nunešimui ir perdavimui. Akivaizdu, kad apeliantas M. D. pats savo nuožiūra iš nuteistojo A. R. gauta psichotropine medžiaga disponuoti negalėjo. Vadinasi, jis jos ir neįgijo. Akivaizdu, kad šioje dalyje M. D. veiksmuose psichotropinės medžiagos įgijimo nėra, todėl psichotropinės medžiagos – 0,589 g. metamfetamino įgijimas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies, šalinamas.

Laikymu įstatymas laiko bet kokį faktinį psichotropinės medžiagos turėjimą, nepriklausomai nuo laiko, kiekio ar jų buvimo vietos. Laikymas yra trunkamoji veika ir atsakomybę užtraukia nuo psichotropinės medžiagos atsiradimo pas asmenį pradžios, o pasibaigia tam asmeniui jų realiai netekus. Šiuo konkrečiu atveju laikymas pasireiškė kaip atskiras savarankiškas veiksmas ir truko jis nuo psichotropinės medžiagos gavimo momento iki josios iš jo paėmimo momento, tad apelianto veiksmuose psichotropinės medžiagos laikymas konstatuotas pagrįstai.

Gabenimu įstatymas laiko psichotropinės medžiagos perkėlimą iš vienos vietos į kitą. Atsakomybei už psichotropinės medžiagos gabenimą reikšmės neturi, ar gabentos psichotropinės medžiagos buvo pristatytos į vietą, ar tik pradėtos gabenti. Vadinasi, ir psichotropinės medžiagos gabenimas apelianto veiksmuose konstatuotas pagrįstai.

Apelianto parodymai dėl turėtų atlikti veiksmų, į baudos izoliatorių įnešus psichotropinę medžiagą, nepastovūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė turėjęs įneštą paketą kažkam perduoti ( b.l. 26-27, 34-35), o duodamas parodymus teisme, pradžioje nurodė turėjęs juos parduoti, o po to, kad turėjęs juos tik kažkam perduoti (b.l. 117). Nuteistojo A. R. teigimu, apeliantas psichotropinę medžiagą turėjo nunešti į baudos izoliatorių ir parduoti. Faktinių duomenų, grindžiančių tokius nuteistojo A. R. parodymus, byloje nėra. Bendrininko parodymais, kurių kiti faktiniai duomenys byloje nepatvirtina, remti apkaltinamąjį nuosprendį, draudžia įstatymas. BK 260 str. 1 d. atsakomybę numato ne tik už tikslą psichotropinę medžiagą parduoti, bet ir už tikslą kitaip ją platinti. Tikslas psichotropinę medžiagą perduoti kitam asmeniui akivaizdžiai patvirtina tikslą į kitokį josios platinimą. Vadinasi, faktiniams duomenims nepatvirtinus nuteistojo A, R. parodymų dėl apelianto pareigos psichotropinę medžiagą parduoti, apelianto M. D. veiksmai išlieka nusikalstami. Kartu išlieka ir ta pati nusikalstamos veikos kvalifikacija, nes apelianto laikytos ir gabentos psichotropinės medžiagos kiekis buvo didesnis nei 0,2 g, bet mažesnis nei 20 g ir atitiko nedidelį kiekį (1 sąrašas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kieko nustatymo rekomendacijos), todėl apeliantui nuosprendžio aprašomojoje dalyje nuosprendžiu konstatuotas tikslas laikytą ir gabentą nedidelio kiekio psichotropinę medžiagą parduoti, keičiamas į tikslą kitaip ją platinti, paliekant veikos kvalifikavimą pagal BK 260 str. 1 d..

Sumažėjus apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos apimčiai, t.y. nelikus neteisėto nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo, jam už nusikalstamos veikos padarymą paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė mažintina iki 2 (dvejų) metų (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo. Nuosprendžio priėmimo dienai apelianto neatlikta bausmė pagal 2006 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį buvo 12 metų 2 mėnesiai ir 7 dienos. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką apeliantas padarė laisvės bausmės atlikimo metu, tad paliekama teismo nustatyta bausmių bendrinimo tvarka BK 64 str. 1 ir 3 d. tvarka bausmes iš dalies sudedant.

Skundo teiginiai dėl vienų pataisos namų pakeitimo kitais, apeliacinės instancijos teismo kompetencijai nepriskirti. Jie nagrinėjami Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka, tad paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono Apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendį dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, pakeisti:

Nuteistajam M. D. pagal BK 260 str. 1 d. paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo.

BK 64 str. 1 ir 3 dalių tvarka prie neatliktos 12 (dvylikos) metų 2 (dvejų) mėnesių 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės, skirtos 2006 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti psichotropinės medžiagos – 0,589 g. metamfetamino įgijimą,

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nuosprendžiu konstatuotą tikslą laikytą ir gabentą psichotropinę medžiagą parduoti, pakeisti tikslu į kitokį josios platinimą, paliekant veikos BK 260 str. 1 d. kvalifikaciją.

Skundo teiginius dėl pataisos namų pakeitimo kitais pataisos namais, palikti nenagrinėtus.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.