- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- 2-4747-937/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44763-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Pareiškėjas
- B. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š., R. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. Š., R. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. Š. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio (sugyventinio) A. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti ¼ dalį 2 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodo, jog su savo vyru A. Š. kartu gyveno nuo 1967-04-30 iki jo mirties (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota civiline tvarka 1967-04-30, Vilniuje. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta, tačiau pareiškėja ir A. Š. ir toliau gyveno kaip vyras ir žmona, vedė bendrą ūkį. Nurodo, kad jiems (duomenys neskelbtini)gimė sūnus A. Š., (duomenys neskelbtini)gimė dukra R. Š.. Nurodo, jog po vyro mirties liko nekilnojamojo turto – ¼ dalis 2 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog niekas iš įstatyminių įpėdinių į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo neužvesta. Nurodo, jog pareiškėja palikimą, atsiradusį po jos vyro ir sugyventinio A. Š. mirties, priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodo, jog nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo pareiškėja kartu su savo vyru gyveno minėtame bute, jame gyvena iki šiol, turtu rūpinasi kaip savo, moka komunalinius mokesčius ir pan.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu prašo pareiškimo netenkinti. Nurodo, jog iš Hipotekos registro matyti, jog palikėjas A. Š. buvo sudaręs testamentą. Taip pat nurodo, jog 2000-09-14 palikėjas ir pareiškėja nutraukė santuoką, todėl pareiškėja nepripažįstama įpėdine pagal įstatymą, ji neturi teisės priimti palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Š. (b. l. 13). Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo matyti, jog pareiškėja ir A. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Iš šio dokumento taip pat matyti, kad santuoka tarp B. Š. ir A. Š. nutraukta (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto CM skyriuje, santuokos nutraukimo įrašas Nr. 1244 (b.l. 14). Alfredui ir B. Š. gimė vaikai – 1969-02-25 A. Š., 1971-05-03 R. Š. (b.l. 15, 16). Iš Testamento registro duomenų matyti, kad 2008-04-08 A. Š. sudarė testamentą (b.l. 9), registre nėra įregistruotų pagal palikėjo (testatoriaus) palikimo prėmimo faktų. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-11-23 išrašo matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė A. Š. (b.l. 17).
Pareiškėja B. Š. pareiškimu prašo nustatyti, kad ji po buvusio sutuoktinio (sugyventinio) A. Š. mirties (2011-06-08) priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti ¼ dalį 2 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini)
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Todėl nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui tam tikrus teisinius padarinius.
Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). CK 5.13 straipsnis nustato, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra); su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio; jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais; jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo; nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo matyti, jog pareiškėja B. Š. ir A. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), kad santuoka tarp B. Š. ir A. Š. nutraukta (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto CM skyriuje, santuokos nutraukimo įrašas Nr. 1244 (b.l. 14).
Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja, nutraukus su palikėju santuoką (duomenys neskelbtini), negali būti įpėdiniu ir negalėjo paveldėti palikėjo turto pagal įstatymą. Teismas pažymi, jog prašomo juridinio fakto – palikimo priėmimo fakto, pradėjus turtą valdyti – nustatymas, siekiant įgyvendinti teisę į turto paveldėjimą (palikimą), pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių. Įvertinus tai, kad pareiškėja nepatenka į įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjo mirties atsiradusį palikimą, ratą, spręstina, kad pareiškėja neturi ir subjetinės teisės į pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinimą.
Vadovaujantis išdėstytu, pareiškėjos B. Š. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos B. Š. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.