Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininku, nuo 2011-09-01 iki 2011-09-05 leido A. R. nelegaliai dirbti vadybininke, tuo pažeidė 2002-06-04 Lietuvos Respublikos Darbo kodekso Nr. IX-926 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. D. pripažintas kaltu dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, jam skirta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Teismų praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t .y., nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, bei darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius – darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, o taip pat nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad teismai ne kartą yra konstatavę, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė jais pagrįstą išvadą, kad A. R. dirbo A. D. vadovaujamoje įmonėje, susitarusi su juo atlikti tam tikros apimties darbą už sutartą atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. D. kaltės, išklausė tiek jo paties, tiek liudytojų paaiškinimus, taip pat, teismo posėdyje apklausė suformuluotą kaltinimą patvirtinusius asmenis, tai paneigia apelianto motyvus, kad apylinkės teismas nesiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Atmestini ir apelianto argumentai, jog apylinkės teismas nenustatė, kad A. R. buvo pradėjusi dirbti nelegaliai, kadangi apylinkės teismas skundžiamame nutarime aiškiai nurodė, kad šis faktas buvo nustatytas ir kad A. D. kaltę dėl šio pažeidimo padarymo patvirtina byloje esanti medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas, A. R. prašymas dėl nelegalaus darbo, A. R. paaiškinimas, jos darbo sutartis, J. Č. paaiškinimas bei kiti įrodymai.

Kad A. D. neleido dirbti A. R., nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, to administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė pats A. D.. Šiuos jo teiginius paneigia nustatytos aplinkybės, jog A. R. rytais pasiimdavo prekes iš ofiso, o jas pardavus gautus pinigus atiduodavo darbdaviui (A. D.). Iš to seka, kad A. D. nedavus leidimo dirbti, A. R. niekaip nebūtų galėjusi pasiimti iš jo įmonės prekių. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, net jeigu darbdavys nurodo, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes norėta išbandyti darbuotoją, ar darbuotojui norint išbandyti darbą, prieš tai vis tiek turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje turi būti nurodytas išbandymo laikotarpis. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu.

Neaišku, kuo remiantis, apeliantas sprendžia, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą, nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes, padarė proceso pažeidimus. Šių savo skunde nurodytų aplinkybių apeliantas nedetalizuoja, todėl skundą nagrinėjantis teismas jas laiko deklaratyviomis, nurodytomis siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kaip jau buvo minėta, iš visos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad reikšmingos bylai aplinkybės buvo tiriamos, o tai, kad apylinkės teismas priėmė apeliantui nepalankų nutarimą, kuris neatitiko jo interesų, dar nereiškia, kad byla buvo ištirta netinkamai ar pažeidžiant proceso normas.

Taigi, byloje nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai ir byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Paskirtoji nuobauda individualizuota tinkamai, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutarė:

palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimą nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.