Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), moksleivis, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., 10 p., 138 str. 2 d. 1 p., 165 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2008-07-17 apie 02 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai, be jokio pagrindo neteisėtai atvirai, prieš savininko valią įsibrovė į D. U. butą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau aštuonių kartų sudavė smūgius peiliu nukentėjusiajai D. U. į galvą, krūtinę, kairią ranką bei pažastį, tuo jai padarė pjautines žaizdas kairiame skruoste, kairėje plaštakoje, aklas durtines- pjautines žaizdas kairės krūties srityje, kairėje pažastyje, kairiame dilbyje, kairiame žaste su kairio vidurinio nervo pažeidimu, kairio dvigalvio žasto raumens pažeidimu, kairės žastinės arterijos bei kairės spindulinės arterijos pažeidimu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Tokiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamas vaikas, numatytas LR BK 165 str. 1d., LR BK 135 str. 2d. 8p.

Be to, jis tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, ypatingai įžūliai, iš chuliganiškų paskatų užpuolė lovoje gulintį A. S. ir tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius peiliu nukentėjusiajam A. S. į galvą, kaklą bei kairį petį, tuo jam padarė durtines-pjautines žaizdas galvoje, kaklo ir kairio peties srityje, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Tokiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2d. 8p.

Be to, jis tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, tyčia, mažametės M. K. , gim. 2000 m. akivaizdoje suduodamas pastarosios močiutei D. U. ir sesers draugui A. S. daugybinius smūgius peiliu į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas daugybines durtines - pjautines, gausiai kraujuojančias, žaizdas ir šiais savo veiksmais sukeldamas itin žiaurius -mažametės psichiką traumuojančius vaizdinius, padarė jai traumuojantį jos psichiką poveikį, pasireiškusį laikinu psichikos sutrikimu - potrauminio streso sutrikimu, kuo nesunkiai susargdino mažametę, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138str. 2d. 1p.

Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino, tačiau parodė, kad jis žudyti nenorėjo ir paaiškino, kad jis 2008-07-17 apie 2 val. nakties atėjo į šalia esantį namą, ėjo į bet kurį aukštą, į bet kurį butą. Ieškojo vaikinukų, nes buvo užpultas prie namų esančios parduotuvėlės. Buvo atimta jo telefono kortelė, apsimušė. Grįžęs namo, pastebėjo, kad telefone nėra atminties kortelės, dėl ko supyko. Pasiėmė peilį ir išėjo keršyti. Jam trūko kantrybė, nes tame name gyvenantys žmonės prie jo priekabiavo ir tai vyko nuo 7 klasės. Užlipęs į antrą namo aukštą, paskambino į kažkokio buto duris. Nežinojo, kas gyvena tame bute, anksčiau čia niekada nesilankė. Duris atidarė moteris, apie kažką šnekėjo, bet ką, nepamena. Gal koks nors jos žodis jį išprovokavo, todėl jai dūrė. Ji gynėsi, rėkė. Po to moteris sukniubo prie durų. Jis norėjo išeiti, bet išgirdo bute triukšmą. Tada jis įėjo į butą, pamatė lovoje gulintį A. S. , jį užpuolė, kelis kartus dūrė peiliu ir pasišalino iš buto, o peilį išmetė. Mažos mergaitės nematė, įeidamas į butą matė merginą. Tuo metu nesuprato, kad nuo tokių dūrių galėjo įvykti mirtis. Dabar tik supranta. Ta moteris jį užgauliojo, ją matė pirmą kartą. Kaltinamasis prieš geras 2 val. buvo gėręs, bet apsvaigęs nesijautė. Buvo išgėręs du butelius 5 proc. stiprumo alaus, alkoholis galėjo turėti įtakos. Anksčiau gėrė daug ir mažai jam reikėjo. Toks alkoholio kiekis įtakos elgesiui neturėdavo. Tų asmenų, kurie jį skriaudė, nežino, nepažįsta. Dėl kaltinimo nužudymu jis nesutinka. Sutinka dėl U. sužalojimo, negali nurodyti ieškinio dydžio, atlygins, kokį skirs teismas. Tų žmonių buvo terorizuojamas nuo 7 klasės. Užpultas buvo , buvo sumuštas. Nešiojo ilgus plaukus, dažė paakius, nes norėjo išsiskirti.

Nukentėjusysis A. S. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad jis nepažinojo R. A. . Tame bute (duomenys neskelbtini) buvo svečiuose, atvažiavo pas draugę V.. Buvo truputį išgėręs, nuėjo miegoti apie 24 val. Miegant pajuto dūrį, pakilo iš lovos. Lovoj gulėdamas pajuto dūrį, prabudau ir atsikėlė nuo lovos. Susigrūmė su kaltinamuoju, besigrumdami išbėgo į koridorių. Juto, kad duria, viskas labai greitai įvyko. Po dūrių jis pabėgo. Dūrė kaltinamasis. Nukentėjusysis palaiko ieškinį – 5000 lt., prašo priteisti. A. S. parodė, kad jis negynė D. U. . Kai jis pakilo iš lovos, U. buvo sužalota. Kaltinamasis pabėgo. Peilio net nepastebėjo. Kas kvietė GMP, policiją, A. S. negali pasakyti. Nukentėjusysis parodė, kad bute buvo mergaitė - ji buvo išsigandusi, šaukė, verkė. Abu susigrūmė, tamsu buvo. Susigrūmė, sužalojo nukentėjusįjį ir kaltinamasis pabėgo. Kai jie grūmėsi, D. U. koridoriuje sėdėjo ant grindų, R. A. peržengė ją ir pabėgo.

Nukentėjusioji D. U. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2008-07-16 vakare buvo namuose, žiūrėjo filmą. A. S. . Nukentėjusioji atsigulė su anūke M.. Išgirdo beldimą į duris, ir atidariusi duris pamatė nepažįstamą vaikiną. Jis ieškojo A., sakė, kad A. gėrė su nukentėjusiosios vyru ir dabar laksto aplink bendrabutį su peiliu rankose. Tada paklausė, kur jos vyras. Moteris atsakė, kad nėra. Tada jis pasakė „tau šakės“ ir iš karto dūrė moteriai peiliu į krūtinę, širdies sritį. Moteris gynėsi kaire ranka, į ją daugiausiai pataikė, taip pat pataikė į petį, kitas kūno vietas. Taikėsi perpjauti kaklą. Nukentėjusioji pradėjau šaukti A.. Tada atėjusysis nubėgo į kambarį. Moteris neatsimena, ar pati susmuko, ar jis ją pastūmė. Sąmonės nebuvo praradusi. Jei ne S., būtų mirusi. Kaltinamasis jai keletą smūgių smogė. Po sužalojimo pro ją prabėgo basos kojos, po to su batais. Pirma A. S. išbėgo, po to kaltinamasis. Tada ji pasislėpė už kitų durų. Laiku buvo suteikta medicininė pagalba, ligoninėje prabuvo savaitę. Nukentėjusioji pareiškė ieškinį, kad turtinę žalą sudaro 1096 Lt, advokato išlaidos – 2360 lt. Neturtinė žala – 60 000 lt. Kaltinamasis, atidarius duris, moterį nustūmė ir pateko į butą. Jo neleido į vidų, gynėsi tarpdury. Prieš nelaimę moteris nedirbo, turėjo invalidumą. Yra medicininiai dokumentai. Mergaitės atmintis suprastėjo. Po mėnesio nuo įvykio jo tėvai davė 2000 Lt. ir pasakė, kad dar duos, jeigu reikės. Vėliau davė dar 1000 Lt ir 100 Lt. Viso davė – 3100 Lt. Moteris parodė, kad ji nevaldo kairės rankos, ji buvo sužalota. Jai reikalinga priežiūra, nemiega, tapo irzli, pastoviai vartoja vaistus. Psichologinės pasekmės nepraėjo.

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad tą naktį ji nakvojo pas močiutę D. U. . Tuo metu nemiegojo, kai įsibrovė nepažįstamasis. Jis buvo ilgais plaukais, pasidažęs akis. Tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis būna prie namo, žaidžia krepšinį. Tuo metu ją saugojo sesė V.. Mergaitė labai išsigando. Matė, kaip užpuolikas užšoko ant A. ir dūrė. A. pašoko nuo lovos ir su juo susigrūmė. Po to užpuolikas pabėgo.

Liudytoja V. A. parodė, kad sūnus nebuvo linkęs nusikalsti. Jos įsitikinimu, jis buvo depresuotas. Nuo 17 m. pastebėjo, kad vartoja alkoholį, bet ne dažnai. Išgėrusio sūnaus elgesio nukrypimų nepastebėjo. 2008-07-16 sūnus iš namų išėjo 22 val., grįžo ryte apie 4 val., girdėjo, kai grįžo. Kitą dieną atvažiavo policija ir jį sulaikė. Pasigedo namuose peilio. Sūnus skųsdavosi, kad kito namo gyventojai jį užgauliojo, pyko ant jų. Prieš tą įvykį pastebėjo, kad sūnus sutrikęs. Vieną kartą jo neišleido iš namų, nes buvo išgėręs, keistai elgėsi. Mokykloje jis gerai nesimokė. Liudytoja nebuvo pastebėjusi, kad sūnus turėjo problemų dėl alkoholio, jis bendravo su vaikinais. Šiaip uždaras buvo. Mano, kad tokį jo elgesį daug lėmė kompiuteriniai žaidimai. Kreipėsi į psichologus kelis kartus, pagalbos nesulaukė. Sūnus buvo uždaras, galvojo, kad jį kas nors nuskriaudė. Elgesys pasikeitė, klimpo į depresiją. Nesiskųsdavo, tik sakė bendrabučio gyventojai kabinėjosi. Su 12 metų broliu sutardavo.

Liudytojas R. A. parodė, kad nuo 14 metų vyko priekabiavimas prie sūnaus, todėl ir lėmė tokį jo elgesį. A. siautėjo mokykloje, sakė peiliais grasino. Kieme pastoviai tokie dalykai vyko, ne kartą pats aiškinosi. Sūnus buvo lėtas, keistokas, neidavo iš namų, prie kompiuterio tik sėdėdavo. 16 d. buvo namuose, vakare vėlai išėjo iš namų, kada grįžo, nematė, negirdėjo. Teisme girdėjo, kad sūnus buvo užpultas, jo telefonas sudaužytas, kortelė išimta – tiksliai iš kur apie tai girdėjo, negali pasakyti. 2008-07-16 3 val. veržėsi kažkokie vaikinai pas juos į butą, norėjo grąžinti telefono kortelę. Prašė pakviesti R. (taip vadino sūnų). Liudytojai nedavė kortelės, prašė įžūliai, kad sūnus išeitų. Tik uždaręs duris liudytojas pamatė, kad namuose nėra. Sūnus išgerdavo alaus. Nepastebėjo, kad sūnus nešiotųsi peilį. Sūnaus elgesys pasikeitė nuo 7 klasės dėl mokyklos, nes kabinėjosi prie jo, peiliais jam grasino.

Liudytoja V. K. parodė, kad ji gyvena pas močiutę bute, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykį sunkiai atsimena. Į svečius buvo atvykęs jos draugas A. S. . Išgėrė sidro, tačiau nebuvo apgirtęs. Nuėjo miegoti apie 24 val. Dar buvo atėjusi sesuo M. K. ir miegojo pas močiutę. Močiutė apie 2 val. nakties šaukėsi pagalbos „A., gelbėk“, liudytoja prabudo. Matė, kad į butą buvo įsiveržęs nepažįstamas vaikinas. Buvo toks vaizdas, kad močiutę tas vaikinas muša. Tada ji nubėgo uždengti savo kūnu sesę. Nuo triukšmo prabudo A. S. , tada užpuolikas puolė A. S. . Liudytoja nematė, kaip A. S. grūmėsi su užpuoliku. Jie išėjo į laiptinę. Koridoriuje rado kruviną močiutę. Netrukus sugrįžo A. S. , jis taip pat buvo kruvinas. Liudytoja užpuoliką įsidėmėjo, jo buvo padažytos akys, pusilgiai plaukai. A. S. turbūt gynė močiutę, bet ji pati nematė. Matė, kaip užpuolikas šoko į lovą ant A. S. . Liudytoja savo kūnu uždengė sesę. Pirma buvo sužalota močiutė, A. S. gulėjo. Močiutė suriko „A., gelbėk“ ir tada ji peršoko į kitą lovą uždengti sesę, o užpuolikas šoko ant A. S. į lovą. A. S. buvo užpultas lovoje.

Liudytojas R. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Toje pačioje laiptinėje ir aukšte gyvena D. U. . 2008-07-17 apie 2 val. kažkas paskambino į duris. Jas pravėrė ir pamatė kaltinamąjį. Jis ieškojo S.. Aprėkė, kad jis taip vėlai atėjo ir užtrenkė duris. Pas jį nepastebėjo jokio peilio, jis stovėjo truputį šonu, vieną ranką buvo paslėpęs už nugaros, galbūt toje rankoje ką nors ir turėjo. Liudytojui atrodė, kad jis apsvaigęs. Kai užtrenkė duris, po 5 ar 10 minučių išgirdo, kad kieme netoli jo buto lango kažkas prabėgo garsiai ūbaudamas. Ryte sužinojo, kad buvo užpulta ir subadyta peiliu kaimynė D. U. ir dar vienas vaikinas, kuris miegojo pas kaimynę. Kaimynai užpuoliką apibūdino, kaip vaikiną, kuris naktį buvo užėjęs pas liudytoją į butą.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis yra D. U. kaimynas. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2008-07-17 apie 2 val. nakties jį prikėlė A. S. , podukros V. K. draugas. A. S. pranešė, kad juos užpuolė. Jis buvo kruvinas, sužalotas, išsigandęs. Tada liudytojas nubėgo į D. U. butą. Tame bute dar miegojo podukra V. K. ir liudytojo dukra M. K. . Pamatė sužalotą D. U. , moteris dar sąmonę turėjo. Iškvietė GMP ir policiją. Mažametė dukra M. K. patyrė traumą. Atsirado pasekmės, kurios trukdo mokslui. Gydėsi sanatorijoj. Liudytojui A. S. sakė, kad užpuolė gulintį lovoj kažkoks vaikinas.

MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3416/08(02) užfiksuota, jog D. U. konstatuota pjautinės žaizdos kairiame skruoste, kairėje plaštakoje; aklos durtinės - pjautinės žaizdos kairės krūties srityje, kairėje pažastyje, kairiame dilbyje, kairiame žaste su kairio vidurinio nervo pažeidimu, kairio dvigalvio žasto raumens pažeidimu, kairės žastinės arterijos bei kairės spindulinės arterijos pažeidimu. Sužalojimai padaryti aštriu pjaunančiu daiktu paveikus kairį skruostą, bei kairę plaštaką, aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu paveikus kairę krūtį, kairę pažastį, kairį žastą, kairį dilbį. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2008-07-17. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai griuvimui ar trauminiam poveikiui kietu buku daiktu nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti padaryti D. U. esant įvairiose padėtyse, trauminiam poveikiams esant į kairę kūno pusę. Sužalojimas dėl aklos durtinės - pjautinės žaizdos kairiame žaste su kairės žastinės arterijos pažeidimu vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 70-71).

MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3068/08(02) užfiksuota, jog A. S. konstatuota durtinės - pjautinės žaizdos galvoje, kairio peties srityje, kaklo srityje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu ir galėjo būti padaryti 2008-07-17. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Durtinės - pjautinės žaizdos galvoje, kairio peties srityje, kaklo srityje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., b. l. 79-80).

2008-07-18 MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. T-N320/08(02) konstatuota, kad R. A. šlapime opijatų, amfetaminų, kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta (mėginio paėmimo data: 2008-07-17 d. 18.25 val.) (1 t., b. l. 110).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš D. U. buto, adresu (duomenys neskelbtini) paimta paklodės dalis su avalynės pėdsakais. Šie pėdsakai su avalyne, paimta iš kaltinamojo R. A. , išsiųsti trasologiniam tyrimui. Kauno m. VPK KP KTT specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1531 konstatuota, kad du avalynės pėdsakai, palikti ant paklodės fragmento, išimti įvykio vietos apžiūros metu, dėl 2008-07-17 A. S. ir D. U. sužalojimo, adresu (duomenys neskelbtini), tinka avalynės rūšinės priklausomybės nustatymui. Pėdsakai palikti ant paklodės fragmento sutampa su dešinės kojos bato, paimto iš įtariamojo R. A. padu, pagal bendrus ir individualius požymius ir sąlygoje tikimiausią išvadą, kad pėdsakai palikti dešinės kojos bato, paimto iš įtariamojo R. A. , padu (1 t., b. l. 89).

Asmens parodymų atpažinti protokole užfiksuota, jog D. U. , V. K. , M. K. kaltinamąjį R. A. atpažino kaip asmenį, kuris įsiveržęs į butą subadė peiliu D. U. ir A. S. . R. B. R. A. atpažino kaip asmenį, kuris 2008-07-17 apie 2.00 vai. buvo užėjęs pas jį į butą (l t., b.l. 125-136).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-31 nurodyta, kad M. K. , atsižvelgiant į jos emocinę būseną įvykio metu, galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus; atsižvelgiant į tai bei amžiaus tarpsnio ypatumus, jos parodymai apie įvykį gali stokoti nuoseklumo, tikslumo, tuo labiau, kad įvykis buvo prieš ilgą laiko tarpą (2008 07 17). M. K. nebūdingos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus. Šiuo metu M. K. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Po nagrinėjamo baudžiamojoje byloje įvykio (2008 07 17) vaikų psichiatro M. K. buvo konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas -potrauminio streso sutrikimas, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su baudžiamojoje byloje nagrinėjamu įvykiu, t. y. išsivystė dėl įvykio psichotraumuojančio poveikio M. K. psichikai. M. K. konstatuotas potrauminio streso sutrikimas -psichikos surikimas užtruko ilgiau nei 10 dienų, vertinamas kaip praeinantis, pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių „ 7.1 punktą, sutrikimas prilyginamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui (2 t., b. l. 188-191).

MRU TMI Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 456/08 (01) nurodyta, kad D. U. kraujyje rastas antigenas A, būdingas A(II) grupei. A. S. kraujas yra A(II) grupės. R. A. kraujas yra B(III) grupės. Nuoplovose nuo lovos, nuo slenksčio, nuo durų, nuo sienos laiptinėje, ant D. U. marškinėlių yra D. U. kraujas su 99,999999999% tikimybe. Ant pagalvės užvalkalo yra A. S. kraujas su 99,999999999% tikimybe (3 t., b. l. 2-16).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino ir paaiškino nusikaltimo aplinkybes. Kaltinamojo paaiškintos įvykio aplinkybės sutampa su nukentėjusiųjų ir liudytojų duotais parodymais. Kaltinamasis patvirtino, kad atidarius buto duris, jis įsiveržė į butą ir pradėjo peiliu žaloti nukentėjusiąją D. U. . Užgirdęs dar bute kito vyriškio balsą, jis nubėgo į kitą kambarį ir puolė peiliu žaloti lovoje gulintį nukentėjusįjį A. S. . Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusieji. Taip pat ir liudytoja V. K. patvirtino tas pačias esmines įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog byloje pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas R. A. pripažinti kaltu dėl LR BK 135 str. 2 d. 8 p., 138 str. 2 d. 8 p., 138 str. 2 d. 1 p., 165 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Kaltinimai R. A. buvo pateikti dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., 10 p., 138 str. 2 d. 1 p., 165 str. 1 d. padarymo. Nagrinėjant bylą teisme dėl pateiktų kaltinimų, R. A. inkriminuoto pasikėsinimo tyčia nužudyti D. U. dėl chuliganiškų paskatų ir pasikėsinimo tyčia nužudyti A. S. dėl jo tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo nenustatyta. Kaltinimai dėl paminėtų R. A. inkriminuojamų veikų nepasitvirtino, nes nenustatyta nusikalstamų veikų sudėtis. Išnagrinėjus bylą teisme ir ištyrus joje esančius įrodymus, matyti, jog pasikėsinimo nužudyti D. U. nebuvo. Nebuvo subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, būtinų siekiant inkriminuoti nusikalstamą veiką pagal BK 129 str. 2 d. 8. – nenustatyta kaltė – tyčia, tikslas, kad R. A. norėjo to ir siekė nužudyti D. U. ..

Taip pat nenustatytas pasikėsinimas tyčia nužudyti dėl jo tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo A. S. . Nebuvo nustatyti visi subjektyviosios pusės požymiai, būtini siekiant inkriminuoti nusikalstamą veiką pagal BK 129 str. 2 d. 10 p. – nenustatyti subjektyvieji požymiai – tyčia, tikslas nužudyti A. S. dėl jo tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis pats nustojo žaloti nukentėjusiąją D. U. . Taip pat nėra nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. būtų apgynęs nukentėjusiąją D. U. . Pats nukentėjusysis A. S. buvo užpultas gulintis lovoje.

Nu­žu­dy­mas ga­li bū­ti pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne api­brėž­ta ty­čia, kai vei­kia­ma sie­kiant at­im­ti gy­vy­bę, ir ne­apib­rėž­ta ty­čia, kai vei­kia­ma sie­kiant, ar su­trik­dy­ti žmo­gaus svei­ka­tą, ar at­im­ti gy­vy­bę. Ne­apib­rėž­tos ty­čios at­ve­ju kal­ti­nin­kas ga­li­my­bę at­si­ras­ti įvai­riems jo pa­vo­jin­gos vei­kos pa­da­ri­niams (nu­ken­tė­ju­sio­jo svei­ka­tos su­trik­dy­mams ar net jo mir­čiai) nu­ma­to ben­drai, tų pa­da­ri­nių sa­vo są­mo­nė­je ne­de­ta­li­zuo­ja ir vie­no­dai no­ri bet ku­rio iš jų at­si­ra­di­mo. Šių ty­čios rū­šių nu­sta­ty­mas ypač svar­bus at­ri­bo­jant pa­si­kė­si­ni­mą nu­žu­dy­ti nuo ty­či­nio svei­ka­tos su­trik­dy­mo kaip pa­nau­do­to smur­to pa­da­ri­nių.

Aukščiausiojo teismo Senato nutarime dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose 6p. yra konstatuota, kad vei­ka ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip pa­si­kė­si­ni­mas nu­žu­dy­ti tik esant api­brėž­tai kal­ti­nin­ko ty­čiai at­im­ti gy­vy­bę. Ty­či­nis svei­ka­tos su­trik­dy­mas, pa­da­ry­tas esant tie­sio­gi­nei api­brėž­tai ty­čiai at­im­ti gy­vy­bę, kva­li­fi­kuo­ja­mas kaip pa­si­kė­si­ni­mas nu­žu­dy­ti pa­gal BK 22 straips­nio 1 da­lį ir 129 straips­nį, 130 ar 131 straips­nius. Taip pat kva­li­fi­kuo­ja­ma vei­ka, ne­su­kė­lu­si jo­kių pa­da­ri­nių (šo­vė ir ne­pa­tai­kė), jei ty­čia bu­vo nu­kreip­ta į ki­to žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą. Kai yra tie­sio­gi­nė ne­apib­rėž­ta ty­čia, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius – kaip nu­žu­dy­mas ar svei­ka­tos su­trik­dy­mas. Taip pat pa­gal at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius kva­li­fi­kuo­ja­ma vei­ka ir ta­da, kai nu­sta­to­ma, kad kal­ti­nin­kas vei­kė ne­tie­sio­gi­ne ty­čia.

Apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį teis­mas spren­džia at­si­žvelg­da­mas į vi­sas pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes: nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo įran­kius, bū­dą, su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų po­bū­dį, vie­tą (pvz., kai su­ža­lo­ti gy­vy­bei svar­būs or­ga­nai), nu­si­kals­ta­mų veiks­mų in­ten­sy­vu­mą ir jų nu­trau­ki­mo prie­žas­tis, kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieš nu­si­kal­ti­mą ir po jo pa­da­ry­mo ir kt. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. A. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir jo nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal atsiradusius padarinius.

Ištyrus esančius įrodymus matyti, kad yra aiškiai išreikšta kaltinamojo tyčia, padarant D. U. sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų. Nusikalstamos veikos metu buvo sunkiai sutrikdyta D. U. sveikata. Tyrimo metu nustatyta, kad užpuolikas sudavė peiliu smūgius D. U. į galvą, krūtinę, kairę ranką bei pažastį demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai.

Kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos yra aptartos 2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarime „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“ 19 p., kur yra aiškiai išdėstytos šio kvalifikuojančio požymio inkriminavimo aplinkybės – nusikalstama veika padaroma dėl chuliganiškų paskatų tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininkas savo veiksmus atlieka visai be dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudoja menkavertę dingstį. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip sunkus D. U. sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltininko panaudotas nusikaltimo padarymo įrankis (peilis) bei padarytų sužalojimų lokalizacija (dūris į galvą, krūtinę, ranką, pažastį) rodo, kad jis siekė sutrikdyti D. U. sveikatą. Šioje situacijoje panaudodamas peilį kaltininkas negalėjo nenorėti kilsiančių padarinių ir būti jiems abejingas, nes jau vien pasirinktas veikimo būdas, t. y. smūgis žalojančiu įrankiu į žmogaus kūną – į gyvybiškai svarbias kūno vietas, patvirtina, kad kaltininkas numatė, kad neišvengiamai sužalos sveikatą ir norėjo sužaloti nukentėjusiąją. Todėl asmuo, kuris darydamas nusikalstamą veiką pasirenka tokį veikimo būdą, kada sveikata bus sutrikdyta neišvengiamai ar esant pakankamai didelei tikimybei, negali būti pripažintas veikusiu netiesiogine tyčia. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui neišvengiamai bus sutrikdyta sveikata ar atimta gyvybė, tai toks asmuo veikia tiesiogine neapibrėžta tyčia. Darytina išvada, kad D. U. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas, veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Panaudotas fizinis smurtas sukėlė padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat ištyrus esančius įrodymus matyti, kad yra aiškiai išreikšta kaltinamojo tyčia, padarant A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog R. A. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, demnostruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai, be jokio pagrindo tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius peiliu nukentėjusiajam A. S. į galvą. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam A. S. sužalojimai buvo padaryti kaltinamajam veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Todėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., 10 p., yra perkvalifikuojamos į LR BK 135 str. 2 d. 8 p., BK 138 str. 2 d. 8 p.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. A. , atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: R. A. anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, jokia psichikos liga ar psichikos sutrikimais neserga. Mokyklos administracijos charakteristikoje nurodyta, kad R. A. mokėsi patenkinamai, uždaras, nebendraujantis.

R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad R. A. nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę R. A. , atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, du apysunkius nusikaltimus, vieną nesunkų nusikaltimą, todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. A. yra teisiamas pirmą kartą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, į jį charakterizuojančią medžiagą, mokosi mokykloje. Todėl jam skiriama bausmė artima vidurkiui.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 3218 Lt sumai dėl nukentėjusiosios D. U. gydymo išlaidų (t. 1, b. l. 47, 51). Kadangi R. A. kaltė dėl jo įvykdytų nusikaltimų įrodyta pilnai, iš kaltinamojo R. A. priteistina Valstybinei ligonių kasai prie SAM 3218 Lt už D. U. gydymą.

Nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo 5000 Lt sumai (t. 1, b. l. 28-29).

Nukentėjusiosios M. K. atstovė pagal įstatymą R. K. pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ( t. 2, b. l. 92-95).

Nukentėjusioji D. U. pareiškė civilinį ieškinį 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1096 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2360 Lt už advokato paslaugas (t. 2, b. l. 96-103).

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius.

Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį. Teismas įvertina ekonominio pobūdžio faktorius. Teismas įvertina tai, kad R. A. yra moksleivis, neturi savo pajamų, nes nedirba, ir todėl neturtinės žalos dydis, priteistinas M. K. atstovei pagal įstatymą R. K. , mažintinas. Priteistina 10 000 t neturtinės žalos atlyginimo. A. S. priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl aukščiau paminėto, neturtinės žalos dydis, priteistinas D. U. , mažintinas iki 40 000 Lt. Turtinės žalos atlyginimo priteistina 1096Lt. Taip pat priteistina advokato išlaidų, kurios yra 2360 Lt ir byloje pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 102).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p., 138str.2d.8p., 138str.2d.1p., 165str.1d. ir jį nubausti:

pagal LR BK 135 str. 2d. 8p. - laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 1 p. - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal LR BK 165 str. 1d. - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtosios bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir galutinę bausmę R. A. paskirti šešerius metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010-04-02. Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2008-07-17 iki 2010-04-02.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Priteisti iš R. A. 3218 Lt Valstybinei ligonių kasai prie SAM už D. U. gydymo išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš R. A. nukentėjusiajam A. S. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. A. nukentėjusiosios M. K. atstovei pagal įstatymą R. K. 10 000 t neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. A. nukentėjusiajai D. U. 40 000Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1096 turtinės žalos atlyginimo ir 2360 Lt už advokato atstovavimo paslaugas.

pagalvės užvalkalą, 4 vatos gabalėlius su dėmių nuoplovomis, R. A. juodus marškinėlius, mėlynas džinsines kelnes, D. U. kraujo pavyzdį, R. A. kraujo pavyzdį, A. S. kraujo pavyzdį, D. U. marškinėlius, kelnes, kelnaites – sunaikinti kaip beverčius.

Nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.