Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiosios M. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2012 m. birželio 18 d. nutarimas ir R. Š. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 110 str. 6 d. nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2012-06-18 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012 m. birželio 1 d. apie 16.30 val. duomenys neskelbtini, Palangoje, namo bendro naudojimo kieme jo šuo, būdamas palaidas, t.y. be pavadėlio ir antsnukio, įkando M. P. į dešinę koją. Tuo R. Š. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. T2-50 bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 6 d.

Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2012 m. birželio 18 d. nutarimu R. Š. nubaustas pagal ATPK 110 str. 6 d. 1500 Lt dydžio bauda. Šį nutarimą R. Š. apskundė teismui.

Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu panaikino Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2012 m. birželio 18 d. nutarimą ir R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 110 str. 6 d. nutraukė motyvuodamas tuo, jog byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad R. Š. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-50 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Palangos mieste taisyklių nuostatas ir būtent dėl to padaryta žala nukentėjusiajai.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji M. P. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2012 m. birželio 18 d. nutarimą. Nurodo, jog teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neteisingai įvertino įrodymus, nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytos visos svarbios bylos išsprendimui aplinkybės, neteisingai interpretavo ir taikė teisės principus, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįsta ir naikintiną nutarimą.

ATPK 110 str. 6 d. esanti blanketinė norma numato atsakomybę už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą, padariusį žalos asmens sveikatai, padarytą asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą. R. Š. administracinėn atsakomybėn trauktas už Gyvūnų auginimo ir laikymo Palangos mieste taisyklių pažeidimą. Nutarime minimas Taisyklių 39.4 punktas, kuriame nurodyta, jog šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais, o esant būtinybei ir su antsnukiais; 39.6 punkte nurodoma, kad viešosiose vietose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, vedami sutrumpintu iki minimalaus ilgio pavadėliu, bet ne ilgesniu kaip 1 m, esant būtinybei su antsnukiu, gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės ar išgąsčio aplinkiniams žmonėms bei gyvūnams. Taisyklių 34 punktas gyvūnus Palangos mieste leidžia laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų; 36 punkte įtvirtinta savininko pareiga garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

Teismui nekilo abejonių, kad jai įkando R. Š. šuo, o teisinė atsakomybė netaikyta teisėjai nesugebėjus nustatyti, ar šuo buvęs su pavadėliu, ir neišsiaiškinus, ar jam būtinas antsnukis. Nutarime neteisingai interpretuotos ATPK 110 str. 6 d. taikymo sąlygos. Teigtina, jog gyvūnui pakenkus asmens sveikatai, automatiškai konstatuotinas Taisyklių 36 punkto pažeidimas. Žala asmens sveikatai (turtui ir kt.) nepažeidžiant taisyklių gali būti padaroma tik esant būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 ir 18 str.), pvz., kai šuo panaudojamas savigynai, šuo užpuola į privatų būstą neteisėtai patekusį įsibrovėlį ir pan. Tuo tarpu asmeniui, neatlikusiam jokių veiksmų, dėl kurių šuns savininkas patenka į būtinosios ginties situaciją, sužalojimų padarymas reiškia, kad savininkas neįvykdė reikalavimo garantuoti, jog laikomas gyvūnas nesukels grėsmės žmogaus sveikatai.

Nepagrįsta teismo abejonė dėl antsnukio reikalingumo šuniui, įkandusiam žmogui. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog R. Š. šunys kelia nepatogumus daugiabučio gyventojams, yra agresyvūs ir vidutinio ūgio. Tokių šunų vedžiojimas ar palaidas bėgiojimas daugiabučio kieme bei laiptinėje trikdo gyventojų ramybę, pažeidžia jų teisę į saugią aplinką. Įkandimo faktas parodo ir patvirtina, jog šis šuo negali būti be antsnukio, kadangi sužalojo žmogų.

Apibendrinant teigia, jog atsakomybės pagal ATPK 110 str. 6 d. taikymui užteko nutarime nustatyto fakto, jog R. Š. šuo jai įkando, tuo jo savininkui pažeidžiant Taisyklių 36 punktą, įpareigojantį garantuoti kitų asmenų saugumą nuo šuns sužalojimo, ir 39.4 ir 39.6 papunkčius, įpareigojančius vedant šunį uždėti antsnukį, nesukelti grėsmės ar išgąsčio. Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys leido vienprasmiškai konstatuoti ir pažeidimą, vedant šunį be antsnukio.

Teismas, konstatuodamas, jog byloje yra prieštaringi įrodymai apie aplinkybę, ar R. Š. šunį vedžiojo su pavadėliu, rėmėsi jo paaiškinimu, nurodė, kad šiuos teiginius patvirtino liudytojai A. T., R. A., G. V. – A., nukentėjusios teiginys „šuo tikrai buvo be pavadėlio“ vertintas kaip neįsitikinimas dėl šios aplinkybės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai (b.l. 44-45) vertintini kritiškai, kadangi jų pagalba siekiama išvengti atsakomybės. Tai patvirtina aplinkybė, jog R. Š. neigia ne tik vedęs šunį be pavadėlio, bet ir patį įkandimo faktą, neginčijamai patvirtintą 2012 m. birželio 1 d. kreipimosi dėl pasiutligės kortele (b.l. 14), kurioje medicinos specialistas užfiksavo sužalojimo pobūdį - šuns įkandimą ir birželio 1-8 dienomis taikė gydymą, bei nustatytą teismo. Nurodyta leidžia vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus kaip nepatikimus. Liudytoja A. T. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė, kas rodo jos suinteresuotumą bylos baigtimi. Liudytoja taip pat neigia teismo nustatytą įkandimo faktą, be to tvirtina šunį vedus su pavadėliu (b.l. 45). A. T. 2011 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 60N-1174472-11 yra bausta pagal ATPK 110 str. 5 d. už pažeidimą, analogišką inkriminuotą jos sutuoktiniui, kas parodo jos požiūrį į Taisyklių reikalavimų laikymąsi. Liudytojos baustumo faktas už šuns įvykdytą praeivio užpuolimą ir įkandimą taip pat patvirtina, kad sutuoktinių šunims būtinas antsnukis. Liudytojai R. A. ir G. V. – A. patvirtino iš esmės tas pačias aplinkybes, jog buvo atvykę į svečius pas R. Š., kuris su sutuoktine vedini šunį pavadėliu išėjo į parduotuvę, o jie likę name, iš terasos 30 metrų atstumu nematė, kad šuo būtų įkandęs nukentėjusiajai (b.l. 46). Vertinant liudytojų parodymus darytina išvada, jog būdami šališki teikia neteisingus parodymus, nes neigia įrodytą faktą, jog šuo įkando, todėl abejotina ir parodymu dalis dėl to, kad šuo buvo su pavadėliu. Teismas neturėjo pagrindo remtis šių asmenų, kaip suinteresuotų ir šališkų, parodymais priimdamas galutinį sprendimą byloje.

Būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, ji nuosekliai parodė įvykio aplinkybes, jog aiškinantis su R. Š. ir jo sutuoktine tarp jų lojo jų šuo ir vėliau jai įkando. Tuomet ji suriko. Patvirtino teismui, jog šuo buvo be pavadėlio (b.l. 45). Jos šaukimą girdėjo ir padarytą žaizdą matė L. M.. Liudytoja J. I. (jos dukra) sąžiningai nurodė teismui nemačiusi įvykio ir apie tai sužinojusi, kai M. P. paskambino (b.l. 45-46). Nutarime įvertinęs L. M. tyrėjui duotus parodymus ir jo atsiliepimą, teismas padarė išvadą, jog šis liudytojas nematęs įvykio nepatvirtina faktinių aplinkybių, kurios sąlygotų R. Š. atsakomybę. Liudytojas L. M. teismui pateikė rašytinį atsiliepimą, nurodydamas negalintis atvykti į bylą. Atsiliepime paaiškino, jog atvykęs atiduoti raktų pamatęs nuo J. Šliūpo gatvės kieme stovintį R. Š. šu aukšta blondine ir lakstančius šunis. Išgirdęs Jurgitos mamą sušukus: „laikykit šunį, juk kanda“,- tada išlipęs ir matęs, kaip R. Š. su žmona staiga spruko. Marytė rodžiusi koją, matėsi įkandimas (b.l. 40). Iš šio dokumento akivaizdu, jog liudytojas matė šunį ir gali parodyti, ar jis buvo su pavadėliu. Liudytojas taip pat nurodė, jog išgirdęs šauksmą apie įkandimą ir iš karto priėjęs pamatė žaizdą nuo įkandimo.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taigi, apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytoju tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (LVAT nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai (LVAT nutartis byloje Nr. N575-271/2012). Nurodyta reiškia, kad teismas privalėjo imtis priemonių iškviesti į posėdį asmenį, kuriam žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės (ATPK 276 str.). Teismas negalėjo kilusių abejonių vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nesiėmęs visų įmanomų priemonių pašalinti šioms abejonėms. Pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė visapusiškai ir objektyviai neištyręs byloje esančių įrodymų bei neįvertinęs jų pagal ATPK 257 str. nustatytas taisykles. Nors teismas pažymėjo, kad situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas nevertino ir neargumentavo, kurie iš aptartų parodymų laikytini patikimais, o kurių patikimumas ir kodėl kėlė abejonių. <...>. Teismas ne tik turėjo iškviesti ir betarpiškai apklausti liudytoją, bet manydamas, jog byloje nėra duomenų, kad R. Š. šunims reikalingas antsnukis, šalinti ir šį trūkumą, pvz., į posėdį iškviečiant ir apklausiant specialistą, kuriuo šioje byloje galėjo būti kinologas (ATPK 256 str. 2-3 d.). Apeliacinės instancijos teismui manant, jog byloje esantys įrodymai apie šuns padarytą sužalojimą nėra pakankamas pagrindas pripažinti R. Š. patraukimą atsakomybėn teisėtu, nurodyti trūkumai šalintini bylą nagrinėjant apygardos teisme (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.) arba ji grąžinama pirmosios instancijos teismui (ATPK 302¹² str. 4 p.). Išdėstyta rodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nebuvo aktyvus siekiant nustatyti bylos objektyviam išsprendimui reikalingas aplinkybes, todėl priėmė neteisingą nutarimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantė M. P. apeliaciniam teismui 2012-10-30 papildomai pateikė prašymą išreikalauti iš Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo bylą ROIK 07-11-6411821, kurioje priimtas 2011-10-18 nutarimas Nr. 60N-1174472-11, bei bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, o taip pat apklausti liudytoją L. M..

Apeliacinis teismas pažymi, jog apygardos teismui pateiktoje R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje yra pateiktas ir administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK 07-11-6411821 2011-10-11 administracinio teisės pažeidimo protokolas bei 2011-10-18 nutarimas Nr. 60N-1174472-11, todėl netikslinga papildomai išreikalauti visą administracinio teisės pažeidimo bylą ROIK 07-11-6411821.

ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nustatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju netikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi žodinio proceso tvarka bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė teismo posėdyje dalyvavo, jai buvo suteikta galimybė teikti prašymus, papildymus, duoti paaiškinimus. Kadangi įvykio aplinkybės aiškios, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių R. Š. kaltės klausimu padaryti pagrįstas išvadas, netikslinga papildomai apklausinėti liudytoją L. M. ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir atlikęs įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 6 d., sudėties.

ATPK 110 str. 6 d. inter alia nustatyta, jog gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas, padaręs žalos asmens sveikatai, padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Taigi, norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal minėtą normą, būtina įrodyti, kad: 1) buvo pažeistos gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklės; 2) dėl šio pažeidimo padaryta žala asmens sveikatai; 3) asmuo buvo baustas pagal ATPK 110 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d. ar 5 d.

R. Š. pateikdamas skundą (b.l. 3-5) apylinkės teismui bei teismo posėdžio metu (b.l. 44-45) neigė padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nurodė, jog šunį įvykio dieną jis vedžiojo be antsnukio, tačiau su pavadėliu, jis nematė, kad jo šuo būtų įkandęs nukentėjusiajai M. P.. Tokius R. Š. parodymus teismo posėdžio metu (b.l. 45) patvirtino jo sutuoktinė A. T. parodydama, jog šunį vedėsi su pavadėliu, tikrai nematė, kada ir kaip šuo įkando nukentėjusiajai. Jei šuo būtų įkandęs, jie tai iš karto būtų supratę. Liudytojai R. A. bei G. V. – A. teismo posėdžio metu (b.l. 46) parodė, jog įvykio dieną buvo atėję pas R. Š. į svečius. Kai R. Š. su žmona ėjo į parduotuvę, vienas šuo buvo lauke su pavadėliu, kitas – namuose. Šuo nukentėjusiajai neįkando, jis buvo per atstumą, kontakto tarp nukentėjusiosios ir šuns nebuvo. Šūksnių apie įkandimą taip pat negirdėjo.

Tuo tarpu nukentėjusios teikiamą versiją, kad jai įkando būtent R. Š. šuo, patvirtina liudytojos J. I. teismo posėdžio metu (b.l. 45-46) duoti parodymai, kur liudytoja parodė, jog paties įvykio ji nematė, tačiau paskambinusi mama papasakojo, kad jai įkando kaimynų šuo, klausė, ką jai daryti. Ji jai liepė važiuoti į ligoninę. Byloje esanti S. K. bendrosios praktikos gydytojo centro kreipimosi dėl pasiutligės kortelė (b.l. 14) patvirtina, jog nukentėjusioji M. P. 2012-06-01 17.00 val. kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo nustatytas dešinės kojos nugarinio paviršiaus apatinio trečdalio šuns įkandimas, žaizdos 3-0,5 cm. Nukentėjusioji M. P. teismo posėdžio metu (b.l. 45) nurodė, jog pajutusi, kad šuo jai įkando, ji suriko: „žiūrėkit šunį“. Tada atėjo kaimynas, ir ji jam parodė koją. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje esantis L. M. atsiliepimas (b.l. 41), kuriame nurodyta, jog atvykęs atiduoti raktų pamatė, kad kieme stovi R. Š. su žmona ir laksto šunys. Visi garsiai kalbėjo, šunys lojo. Jis laukė mašinoje, nes nenorėjo kištis į pokalbį. Tada išgirdo, kaip Jurgitos mama garsiai sušuko: „laikykit šunį, juk kanda“. Tada jis išlipo, ir einant link jų R. Š. su žmona spruko. Marytė rodė koją, matėsi įkandimas. Jis pasiūlė pavežti ją iki ligoninės, tačiau ji pasakė, kad nuvažiuos su dviračiu.

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau aptartais įrodymais, pripažįsta įrodytu, kad R. Š. šuo įkando nukentėjusiajai M. P. (pažymėtina, jog šią aplinkybę pripažino nustatyta ir skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas). Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp nukentėjusiosios ir R. Š. nuolatos vyksta konfliktai ir jie yra įsisenėję, netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos neabejotinai patvirtina kreipimosi dėl pasiutligės kortelė (b.l. 14), apeliacinis teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu liudytojų A. T., R. A. bei G. V. – A. parodymus, jog nematė ir negirdėjo, kad R. Š. šuo būtų įkandęs nukentėjusiajai, apeliacinis teismas vertina kritiškai, kadangi jie prieštarauja kreipimosi dėl pasiutligės kortelėje (b.l. 14) užfiksuotiems duomenims, jog šuo nukentėjusiajai visgi įkando. Liudytojų A. T., R. A. bei G. V. – A. parodymus teismas laiko siekiu padėti R. Š. išvengti administracinės atsakomybės.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-50 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Palangos mieste taisyklių 36 punkte įtvirtinta savininko pareiga garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių sveikatai. Taisyklių 39.4. punkte nustatyta, jog šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais, o esant būtinybei ir su antsnukiu. Taisyklių 39.6 punkte nurodyta, kad viešosiose vietose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, vedami sutrumpintu iki minimalaus ilgio pavadėliu, bet ne ilgesniu kaip 1 m, esant būtinybei, su antsnukiu, gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės ar išgąsčio aplinkiniams žmonėms bei gyvūnams. Taisyklių 34 punktas gyvūnus Palangos mieste leidžia laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų, o 100 punkte nustatyta, jog gyvūnų savininkai, pažeidę Gyvūnų auginimo ir laikymo Palangos mieste taisykles, baudžiami pagal ATPK 110 str. ir 161 str.

R. Š. kategoriškai teigia, jog įvykio metu jo šuo buvo su pavadėliu. Tokius parodymus davė ir aukščiau paminėti liudytojai A. T., R. A. bei G. V. – A.. O nukentėjusioji M. P. teismo posėdžio metu (b.l. 45) negalėjo neabejodama patvirtinti, kad šuo buvo be pavadėlio, nurodė, jog mano, kad šuo buvo be pavadėlio. Tačiau net ir tuo atveju, jei tikėti R. Š. bei liudytojų A. T., R. A. bei G. V. – A. parodymais, kad įvykio metu R. Š. šuo buvo su pavadėliu, laikytina, jog pastarasis pažeidė aukščiau paminėtų Gyvūnų auginimo ir laikymo Palangos mieste taisyklių nuostatas, kadangi neužtikrino, kad jo šuo nesukeltų grėsmės kito žmogaus sveikatai. Nustačius, kad nurodytomis aplinkybėmis R. Š. šuo įkando nukentėjusiajai, pripažįstama, jog buvo būtinybė šunį vedžioti ne tik su pavadėliu, bet ir su antsnukiu.

Iš byloje esančios pažymos apie galiojančias nuobaudas (b.l. 10-12) matyti, jog R. Š. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2011 m. spalio 6 d. nutarimu buvo baustas pagal ATPK 110 str. (dalis nenurodyta) įspėjimu. Kadangi jam buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, kurią galima skirti tik pagal ATPK 110 str. 1 d., darytina išvada, jog R. Š. minėtu nutarimu anksčiau buvo nubaustas pagal ATPK 110 str. 1 d. Šios nuobaudos galiojimas nagrinėjamo įvykio metu nebuvo pasibaigęs, todėl R. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 110 str. 6 d.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog R. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 6 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2012 m. birželio 18 d. nutarimu buvo patrauktas pagrįstai, o byloje pakanka įrodymų jo kaltei pagrįsti.

Įvertinus bylos aplinkybes, faktą, kad anksčiau padaręs pažeidimą R. Š. išvadų nepadarė, jam priklausantys šunys kelią pavojų aplinkinių sveikatai, vadovaujantis ATPK nuostatomis ir teisingumo bei protingumo principais, konstatuotina, kad R. Š. pagrįstai Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2012 m. birželio 18 d. nutarimu buvo skirtas straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos baudos vidurkis.

Remiantis tuo, kas nustatyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2012 m. birželio 18 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują nutarimą:

Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2012 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. Š. skundo dėl šio nutarimo panaikinimo netenkinti.

Nutarimas neskundžiamas.