Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria R. B., skirta 300 Lt bauda už antstolio D. S. reikalavimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0032/02/00137.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1 Apeliantė negali būti kaltinama pirmojo antstolio reikalavimo nevykdymu, kadangi nei šio dokumento surašymo, nei jo įteikimo UAB „Satisė“ (t. y. 2012-06-05) momentu ji nėjo bendrovės direktorės pareigų.

2. Antrasis antstolio D. S. patvarkymas dėl informacijos, susijusios su vykdomu išieškojimu, pateikimo 2012-08-06 išsiųstas UAB „Satisė“ vadovei, bet įteiktas UAB „Satisė“ vyr. finansininkei J. R., kuri įteikimo momentu jau nebedirbo bendrovėje UAB „Satisė“.

3. Apeliantė apie antrąjį antstolio D. S. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0032/02/00137 faktiškai sužinojo 2012-08-30, kai antstolis nurodytą dokumentą jai persiuntė elektroniniu paštu. Antstolio D. S. patvarkymas turėjo būti įvykdytas iki 2012-09- 04 d. imtinai (LR CPK 73 str., 74 str.). Pabrėžtina, jog pastarąjį antstolio D. S. įpareigojimą apeliantė laiku ir tinkamai įvykdė 2012-09-04 išsiųsdama atsakymą.

Suinteresuotas asmuo antstolis D. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).

Byloje kilusio ginčo esmė – baudos suinteresuotam asmeniui už antstolio patvarkymo nevykdymą skyrimas.

Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 645 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. Remiantis CPK 734 straipsnio 3 dalimi už nurodytų antstolio reikalavimų nevykdymą kaltam asmeniui teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Pažymėtina, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes.

Nustatyta, kad antstolis D. S. vykdo skolos išieškojimą iš D. V. valstybės naudai. 2012 m. gegužės 30 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš minėto asmens darbo užmokesčio, nurodytas lėšas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą, kuris 2012-06-05 buvo įteiktas UAB „Satisė“ personalo vadovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po minėto nurodymo gavimo įmonė antstoliui būtų pateikusi prašomą informaciją ar nurodžiusi priežastis, dėl kurių ji tokios informacijos pateikti negali. Patvarkymas nebuvo įvykdytas, todėl 2012 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu dėl neišieškotos skolos antstolis įpareigojo UAB „Satisė“ vadovą pranešti, kodėl nevykdomas skolos išieškojimas iš skolininko, kuris įteiktas 2012-08-09 bendrovės vyr. finansininkei, tačiau antstolio reikalavimas nustatytu laiku nebuvo įvykdytas. 2012 m. rugpjūčio 30 d. antstolis pakartotinu patvarkymu el. paštu išsiuntė įpareigojimą UAB „Satisė“ vadovei pranešti, kodėl nevykdomas išieškojimas.

Apeliantė ginčydama pirmos instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą nurodo, kad apie antstolio teiktus patvarkymus jai nebuvo žinoma, nes apeliantė UAB „Satisė“ vadove išrinkta tik 2012-07-31, todėl dėl pirmojo antstolio patvarkymo nevykdymo negali būti kaltinama, o antrasis antstolio patvarkymas įteiktas įmonės darbuotojai, kuri tuo metu jau nebedirbo įmonėje.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo antstolio dokumentų įteikimo. Kaip nurodyta anksčiau, antstolis nurodymą dėl duomenų pateikimo išsiuntė UAB „Satisė“, adresu (duomenys neskelbtini), t.y. juridinio asmens juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu ir šis dokumentas buvo įteiktas įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad antstolio siųstas nurodymas UAB „Satisė“ įteiktas nepažeidžiant CPK 123 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad įmonės vadovas privalo perimti visus ankstesnius įmonės dokumentus ir toliau vykdyti įmonės veiklą, todėl bauda paskirta esamai vadovei.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad antrasis antstolio patvarkymas įteiktas ne adresatui, o UAB „Satisė“ vyr. finansininkei J. R., kuri įteikimo momentu jau nebedirbo bendrovėje UAB „Satisė“, todėl nelaikomas įteiktu tinkamai. Nors byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė tyčia ar kitaip piktnaudžiaudama nevykdė antstolės patvarkymo, tačiau tai nereiškia, kad apeliantė, kaip įmonės vadovė, gali būti atleista nuo atsakomybės už antstolio reikalavimų nevykdymą. Aktualu pažymėti, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas reglamentuoja CK 2.82 straipsnio normos. CK 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą. Be to, visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu (CK 2.49 straipsnio 3 dalis), bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8 dalis). Sisteminė šių normų analizė suponuoja išvadą, jog apeliantas, būdamas įmonės vadovas, be kitų nustatytų funkcijų, yra atsakingas ir už tinkamą korespondencijos gavimo – išsiuntimo organizavimą.

Apeliantė nurodo, kad antstoliui paštu išsiuntė atsakymą ir taip antstolio patvarkymą įvykdė, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad antstolio patvarkymas yra įvykdytas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 585 straipsniu, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Todėl nagrinėjamu atveju paskirdamas vienkartinę baudą pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantui palankesnį sprendimą nei galėjo priimti vadovaudamasis minėto straipsnio nuostatomis. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti teismo paskirtos baudos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.