Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, skirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 82 straipsniu, 92 straipsnio 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, skirta 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinės įstaigose ar organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, paskirtas elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

2) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 284 straipsnį, skirta 6 mėnesių laisvė atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 8 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, į bausmės laiką įskaityta pagal 2014 m. spalio 8 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė - auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigotas tęsti mokslą arba dirbti ir būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei uždrausta be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmę atlikęs 2018 m. rugsėjo 28 d.,

3) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo ir pradėti dirbti arba mokytis, nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 27 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2018 m. lapkričio 20 d., apie 00:35 val., viešoje vietoje - individualiai įmonei „Šuldcom“ priklausančios kavinės „Pas draugą“, esančios (duomenys neskelbtini), koridoriuje, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams, matant pašaliniams asmenims, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, dėl chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. T. - tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, tuo jam padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, nosies kaulų lūžį ir viršutinio žandikaulio sinuso lūžį kairėje, tuo nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo J. T. sveikatą iš chuliganiškų paskatų bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais veiksmais M. B. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teismo posėdyje kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pilnai pripažino, nurodė, kad gailisi. Sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 20 d. atvažiavo į Visaginą, su J. S. buvo pas jos mamą, vartojo alkoholį, trise išgėrė gal litrą, tada nuėjo į barą „Pas draugą“, išgėrė 300 ml degtinės, alaus, prisigėrė ir toliau nieko neatsimena. Kitą dieną atsikėlė, ryte draugės mama perskaitė internete apie įvykį bare ir paklausė jo, negi jis tai padarė. Pas jį ant rankų nebuvo jokių muštynių pėdsakų, krumpliai buvo sveiki, nenubrozdinti. Tyrėjas jam parodė vaizdo įrašą, atpažino jame save, vaizdo įraše matė, kaip jis išeidinėjo iš baro, kai grįžinėjo, ėjo nukentėjusysis, dėl vaizdo įrašo jam klausimų nekyla. Nukentėjusiojo iki to įvykio nepažinojo. Viskas įvyko dėl to, kad buvo išgėręs, jam negalima gerti. Profesionaliai nesportuoja, sportuoja savarankiškai, padaužo kriaušę. Palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsiprašė nukentėjusiojo, civilinį ieškinį pripažino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išvardijant byloje esančius įrodymus.

2018 m. lapkričio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. Š. (S. Š.) savanoriškai pateikė kompiuterinę laikmeną, kurioje vaizdo įrašas iš kavinės - baro „Pas draugą“ (1 tomas, b. l. 82 - 84).

2018 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota S. Š. pateiktos kompiuterinės laikmenos apžiūra. Kompiuterinėje laikmenoje esančiame vaizdo įraše fiksuotas kavinės „Pas draugą“ vaizdas nuo 2018-11-20 00 val. 16 min. 57 sek. iki 2018-11-20 01 val. 58 min. 47 sek. Ikiteisminiam tyrimui yra reikšmingi ir su juo susiję trys asmenys: vyras apie 20 metų amžiaus, tamsios spalvos plaukų, vidutinio ūgio, lieso kūno sudėjimo, vilkintis žydros spalvos striukę su galvos apdangalu, juodos spalvos marškinėlius su baltais užrašais, pilkos spalvos džinsus, avintis sportinius juodos spalvos batelius su baltomis juostelėmis, ant šio vyro kairės rankos ir nugaros yra matoma didelė tatuiruotė, protokole vadinamas „asmuo1“; šalia šio vyro buvusi moteris, protokole vadinama „asmuo2“; įvykio metu nukentėjęs vyras, protokole vadinamas „asmuo3“. Matyti, kad yra fiksuojamas vaizdas esantis kavinėje „Pas draugą“ viduje. 2018 m. lapkričio 20 d. 00 val. 16 min. 35 sek. į kavinę kartu su dviem moterimis ir vyru ateina „asmuo3“. Prie gretimoje eilėje esančio staliuko sėdi „asmuo1“ su dviem vyrais ir prie jo stovi „asmuo2“. 00 val. 34 min. 00 sek. „asmuo1“ ir „asmuo2“ išeina iš kavinės į lauką. 00 val. 36 min. 06 sek. „asmuo3“ atsistoja ir eina link kavinės išėjimo. Tuo metu į kavinę užeina „asmuo1“, pamatęs išeinant „asmuo3“ apsisuka ir eina iš paskos. „Asmuo3“ užeina į koridorių ir prieina prie tualeto durų, kurios nėra filmuojamos. „Asmuo1“ staigiai ateina į koridorių prie tualeto, kur stovi „asmuo3“. 00 val. 38 min. 00 sek. į šį koridorių ateina dar vienas vyras. Tuo metu yra matoma, kaip „asmuo1“ mosikuoja rankomis. „Asmuo3“ iš koridoriaus į kavinę išveda kartu prie staliuko sėdėjęs vyras. Prie „asmuo3“ prieina kartu su juo į kavinę atėjusi moteris. Į koridorių, kuriame buvo „asmuo1“ ir „asmuo2“, ateina baro darbuotoja. Tada ji prieina prie „asmuo3“, atneša jam servetėlių, „asmuo3“ laiko nuleidęs galvą, prie nosies glaudžia popierines servetėles (1 tomas, b. l. 85 - 89).

2018 m. gruodžio 6 d. – 2018 m. gruodžio 7 d., atlikus M. B. apklausą ir apklausos metu paaiškėjus papildomoms aplinkybėms, atlikta pakartotinė vaizdo įrašo iš kavinės - baro „Pas draugą“ apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad prie stalo priešais barą sėdi J. S., įtariamasis M. B. ir dar du vaikinai. Prie kito staliuko atsisėda kompanija iš kelių vaikinų ir dviejų merginų, joje yra nukentėjusysis J. T.. Neužilgo iš koridoriaus ateina D. P., kuris atsisėda prie staliuko, prie kurio sėdi M. B. su kitais asmenimis. Nukentėjusysis pradeda rodyti necenzūrinius gestus, kažką šaukia. M. B. ir J. S. atkreipia dėmesį į nukentėjusįjį. Įtariamasis atsikelia ir išeina į koridorių, Julija nubėga paskui jį. D. P. ir nukentėjusysis sėdi savo vietose. Vaizdo įraše matyti, kaip Julija ir įtariamasis stumdosi koridoriuje. Nukentėjusysis pakyla iš savo vietos ir eina link išėjimo. Tuo metu įtariamasis įeina į salę, pamato link išėjimo einantį nukentėjusįjį, staigiai apsisuka ir eina paskui jį link išėjimo. Julija taip pat eina į salę, prasilenkia su nukentėjusiuoju tarpduryje, praleidžia jį išeiti, o pati pastumia įtariamąjį rankomis į krūtinę, bet jis ją nuo savęs nustumia ir nueina paskui nukentėjusįjį. Pagal lankytojų reakciją matyti, kad koridoriuje vyksta konfliktas, nes lankytojai iš savo vietų žiūri į koridorių, juokiasi, komentuoja. Matosi, kaip Julija stovi iš už nugaros apkabinusi įtariamąjį per liemenį ir rankas, įtariamasis užsimoja rankomis, pagal šešėlius koridoriuje ant durų matyti, kad vyksta kažkoks judesys rankomis ir kojomis, D. P. atsisuka į salę ir kompanijai, su kuria atėjo nukentėjusysis, kažką pasako, Julija ramina įtariamąjį, jis kažką jai aiškina. Nukentėjusysis įeina į baro salę palenkęs galvą ir stipriai svirduliuodamas. Paskui jį ateina vaikinas iš jo kompanijos, prieina mergina. Padavėja atneša nukentėjusiajam servetėlę (1 tomas, b. l. 90 - 93).

2018 m. gruodžio 10 d. VšĮ „Visagino ligoninė“ rašte užfiksuotais duomenimis, J. T. gydėsi VšĮ „Visagino ligoninė“ Chirurgijos skyriuje, jam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, maksiliarinio sinuso lūžis kairėje (1 tomas, b. l. 100).

2019 m. vasario 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G454/2019(01) užfiksuotais duomenimis, J. T. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio sinuso lūžis kairėje, padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos (2018-11-20). Nustatyti sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio sinuso lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 2 - ais trauminiais poveikiais (1 tomas, b. l. 108 - 110).

2019 m. gegužės 20 d. apklaustas įtariamuoju M. B. kaltu prisipažino visiškai (parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka). Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. (19) kartu su Julija atvažiavo į Visaginą pasisvečiuoti pas Julijos mamą, vartojo alkoholinius gėrimus, jiems pasibaigus nuėjo į kavinę barą „Pas draugą“. Konflikto bare nelabai pamena. Jam buvo parodytas vaizdo įrašą iš baro. Tiksliai, kas vyko, nepamena, mano, kad galėjo taip būti, kad jis sudavė tam vaikinui. Kitą dieną nepastebėjo, kad ant jo rankų būtų kokie nors sužalojimai. Dėl padaryto gailisi (1 tomas, b. l. 172 – 175).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-235/2009, 2K-78/2013).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis M. B. sutrikdė viešąją tvarką, taip pat viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. T. sveikatą, t. y. įžūliu elgesiu demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, siekdamas save priešpastatyti aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, be aiškios asmeninės motyvacijos arba galimai panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – nukentėjusiojo konfliktą su J. S., J. T. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tyčia rankos kumščiu suduodamas du smūgius į veido sritį, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio sinuso lūžius. Tai, kad buvo panaudotas fizinis smurtas J. T. atžvilgiu, patvirtino ir liudytojai, kurie matė patį įvykį, t. y. J. D., kuri nurodė mačiusi, kaip kavinės koridoriuje kaltinamasis du kartus sudavė smūgius kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam, bei liudytojai, kurie apie įvykį sužinojo iš karto po jo, t. y. O. R., V. M., kurie matė, kaip į kavinės koridorių paskui nukentėjusįjį nuėjo kaltinamasis, po to nukentėjusysis grįžo į kavinės salę sumuštu veidu. Liudytojų parodymai sutampa su IĮ „Šuldcom“ pateikto kavinės „Pas draugą“ vaizdo įrašo duomenimis, iš kurių matyti, kaip kaltinamasis, pamatęs, kad nukentėjusysis eina į koridorių, apsisuka ir nueina paskui jį, po to koridoriuje vyksta konfliktas. Įvykio nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada, kurios duomenimis nukentėjusiajam J. T. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 2 - ais trauminiais poveikiais, sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio sinuso lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš IĮ „Šuldcom“ pateikto kavinės „Pas draugą“ vaizdo įrašo matyti, kad eidamas paskui nukentėjusįjį į koridorių kaltinamasis jau buvo nusiteikęs agresyviai, nes liudytoja J. S. jį ramino, bandė neleisti eiti paskui nukentėjusįjį, tačiau kaltinamasis ją nustūmė ir vis tiek nuėjo į koridorių, liudytoja J. D. nurodė, kad jau prieš tai, sėdint prie gretimų stalų, jai atrodė, kad asmenys, tarp kurių buvo kaltinamasis, norėjo sukelti konfliktą su nukentėjusiuoju. Liudytojas O. R. nurodė nematęs, jog pats nukentėjusysis keltų konfliktus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, su juo kavinėje įvykio dieną susidūrė pirmą kartą. Visa tai rodo, kad kaltinamasis iš tiesų vartojo smurtą be priežasties ir taip norėjo pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota kaip padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Vertinant kaltinamojo veiksmus, konstatuotina, jog, suduodamas smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvą, konkrečiai į veidą, normalaus protinio išsivystymo, kaip kaltinamasis teisiamajame posėdyje pats patvirtino – savarankiškai sportuojantis asmuo turėjo suvokti ir neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, t. y. kad jis, suduodamas smūgius, gali dėl to nukentėjusįjį sužaloti, tačiau galimų padarinių nukentėjusiojo sveikatai nekonkretizavo, buvo jiems abejingas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal atsiradusius padarinius – pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą – už nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis viešoje vietoje – kavinės koridoriuje, matant aplinkiniams – kavinės lankytojams (liudytoja J. D. tiesiogiai matė nukentėjusiajam suduotus smūgius, iš vaizdo įrašo matyti, kad ir kiti kavinės lankytojai atkreipė dėmesį į įvykius koridoriuje, liudytojas O. R. matė nukentėjusįjį, grįžusį sužalotu veidu) be priežasties panaudojo J. T. atžvilgiu fizinį smurtą. Taigi kaltinamasis atliko veiksmus, kurie laikytini įžūliais. Neteisėtus kaltinamojo veiksmus viešoje vietoje girdėjo ir matė liudytojai J. D., O. R., baro darbuotoja V. M.. Dėl tokių veiksmų tiek pats nukentėjusysis, tiek ir įvykį matę liudytojai neabejotinai patyrė neigiamas emocijas, kilo sumaištis, liudytoja V. M., dirbusi barmene – pardavėja, turėjo nutraukti darbą, paduoti nukentėjusiajam servetėlių kraujui nusivalyti, tokiu būdu buvo pažeista viešoji tvarka, nors į įvykio vietą ir nebuvo kviečiama policija. Kaltinamasis neabejotinai privalėjo suvokti ir suvokė, kad elgiasi itin įžūliai, savo elgesiu viešoje vietoje savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, suvokė, kad tai vieša vieta, kavinė, kur yra žmonių, tačiau nekreipdamas į tai dėmesio, tyčia elgėsi itin įžūliai ir nusikalstamai, tokiu būdu veikė tiesiogine tyčia.

Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. B. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamajame akte tokia aplinkybė nebuvo nurodyta kaip atsakomybę sunkinanti. Kaltinamojo neblaivumas veikos padarymo metu tikrintas nebuvo, taip pat, teismo vertinimu, bylos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad būtent galimai pavartotas alkoholio kiekis turėjo įtakos M. B. veiksmams.

Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta vienintelė – laisvės atėmimo bausmė, už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

M. B. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių – nesunkus sveikatos sutrikdymas esant kvalifikuojančioms aplinkybėms (BK 11 straipsnio 4 dalis), taip pat tyčinį baigtą nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie nesunkių – viešosios tvarkos sutrikdymas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarytos dėl chuliganiškų paskatų. Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas (1 tomas, b. l. 137 - 140), kaltinamasis už nusikaltimus žmogaus sveikatai teisiamas ketvirtą kartą. Administracine tvarka nebaustas (1 tomas, b. l. 135). Nedirba (1 tomas, b. l. 136), nesimoko.

Kaltinamajam ankstesniais nuosprendžiais už nusikalstamų veikų – sunkaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo - padarymą buvo skirta subendrinta dviejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kaltinamasis atliko realią laisvės atėmimo bausmę, iš pataisos įstaigos paleistas 2018 m. rugsėjo 28 d., tačiau nepraėjus dviems mėnesiams po paleidimo į laisvę kaltinamasis nusikalto pakartotinai. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. lapkričio 18 d. nusikalstamos veikos padarymo, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 20 d. vėl nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, šį kartą dėl chuliganiškų paskatų. Visos kaltinamojo praeityje bei šioje nagrinėjamoje byloje padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, tai rodo, kad kaltinamasis yra smurtauti linkusi asmenybė. Ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kuris vėliau buvo panaikintas kaltinamajam sistemingai nevykdant teismo įpareigojimų, tačiau kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Kaltinamasis, jau būdamas teistas už tapačias, smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir suvokdamas nusikalstamų veikų padarymo pasekmes, sąmoningai pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti.

Kaltinamojo pasikartojančios nusikalstamos veikos rodo, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti skyrus būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis). Kaltinamasis nedirba, nesimoko, nusikalstamas veikas padarė netrukus po paleidimo iš pataisos įstaigos, praeityje taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas nesilaikius teismo nustatytų sąlygų, todėl teismas nenustatė aplinkybių, kad bausmės tikslus būtų galima pasiekti be realaus laisvės bausmės vykdymo arba išskirtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų skirti bausmę, švelnesnę negu numato įstatymas.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad yra M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį, aplinkybes, kad atsiprašė nukentėjusiojo, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje ir BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Teismo nuomone, kaltinamajam paskirtos bausmės padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinamos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nusikalstamos veikos padarytos iki Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bei bausmės teisingumo, proporcingumo padarytai veikai principu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinama su paskirta 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 3 mėnesius laisvės atėmimo.

M. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (1 tomas, b. l. 176 - 178), naikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 233,98 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 113 - 116). Ieškinyje nurodoma, kad gydymo kaina sudaro 155,05 Eur dėl gydymo nuo 2018-11-20 iki 2018-11-23 Visagino ligoninėje, 27,12 Eur dėl otorinolaringologo konsultacijos ir tyrimų Visagino ligoninėje, 36,55 Eur dėl otorinolaringologo konsultacijos ir tyrimų VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, 36,55 Eur dėl radiologo konsultacijos ir tyrimų Visagino ligoninėje.

Žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atsirado dėl nukentėjusiojo gydymo, prašomą sumą pagrindžia gydymo paslaugų išrašas (1 tomas, b. l. 118 - 122). Iš specialisto išvados matyti, kad J. T., be kitų sužalojimų veido srityje, taip pat buvo nustatytas nosies kaulų ir žandikaulio sinuso lūžiai, todėl akivaizdu, jog nukentėjusiajam buvo būtinas radiologinis tyrimas, otorinolaringologo ir chirurgo konsultacija ir paskirtas gydymas, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą prie baudžiamosios bylos atskirame voke, palikti baudžiamojoje byloje (BK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. bausmę - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą - panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą prie baudžiamosios bylos, atskirame voke, palikti baudžiamojoje byloje.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti Panevėžio teritorinei ligonių kasai iš M. B. 233,98 Eur turtinei žalai atlyginti (žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM (Europos a. 1, LT – 03505 Vilnius, įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.