- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-13
- Bylos Nr.
- 2K-668/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Albinas Sirvydis, Lidija Liucija Žilienė (pran.)
- Nuteistasis
- T. P., M. B., I. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Albino Sirvydžio ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. P. (I. P.) ir M. B. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo, apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal prokuratūros apeliacinį skundą, panaikintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendis, kuriuo I. P. ir M. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir priimtas naujas nuosprendis – I. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant I. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. M. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei tęsti mokslą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistųjų I. P. ir M. B. bei jų gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistųjų kasacinius skundus patenkinti iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu I. P. ir M. B. nuteisti už tai, kad, veikdami grupe su R. K., 2005 m. birželio 4 d., apie 18.00 val., Jonavos r., (duomenys neskelbtini), nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos – I. P. suduodamas vieną smūgį kumščiu E. G. į veidą, R. K. – metaliniu strypu ne mažiau kaip 10 smūgių į kojas ir nugaros sritį, padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1–ojo danties lūžimą, kairės pusės 2–ojo danties panirimą, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kairio kelio sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą; be to, veikdami bendrininkų grupe, I. P., M. B. ir R. K. panaudodami fizinę prievartą prieš A. J. (I. P. suduodamas vieną smūgį kumščiu jam į veidą, R. K. – kumščiu du smūgius į nugaros sritį ir penkis smūgius kumščiu į veidą, M. B. – vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę), padarė nukentėjusiajam veido sumušimą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimu bei kairio peties nubrozdinimu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš E. G. ir A. J. reikalavo grąžinti pagrobtą R. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“; tokiais veiksmais I. P. ir M. B. savavališkai vykdė savo tariamą teisę vykdyti teisingumą ir padarė didelės žalos nukentėjusiųjų E. G. ir A. J. teisėms bei teisėtiems interesams.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis I. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendį.
Kasatorius I. P. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytomis teismo išvadomis, nes, jo manymu, jos neatitinka bylos aplinkybių, nuosprendyje neteisingai buvo vertinami įrodymai, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį.
Skunde nurodoma, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Tačiau teismas I. P. kaltę dėl dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką grindė tik nukentėjusiųjų E. G., A. J. bei liudytojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, visiškai nemotyvuodamas, kodėl atmetami ir tinkamai nevertinami jų parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat E. G. parodymai, duoti 2005 m. birželio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusysis E. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bei liudytojas A. J., apklaustas teisme, nukentėjusiojo A. J. parodymų, kad I. P prieš jį naudojo smurtą, nepatvirtino, jų nepatvirtina ir kiti įrodymai. Taip pat teismas negalėjo vadovautis ir A. J. parodymais dėl smurto prieš E. G. panaudojimo, nes šie parodymai gauti ne BPK nustatyta tvarka, be to, tokių parodymų nepatvirtino ir pats nukentėjusysis E. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Toks įrodymų vertinimas prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms ir tai, kasatoriaus nuomone, yra esminis BPK pažeidimas.
Šalies argumentai
Kasatorius I. P. teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ne įrodymais, o prokuratūros skunde surašytais teiginiais, kurie prieštarauja įrodymams, ištirtiems bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendį.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikaltimą. Ši išvada nepagrįsta įrodymais, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje.
Šalies argumentai
Kasatorius M. B. nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas išskirtinai tik nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat nuosprendyje visiškai nevertinami ir nepateikiami motyvai, dėl kokių priežasčių atmetami E. G. (kuris nepatvirtino, kad prieš nukentėjusįjį A. J. jis naudojo smurtą) ir liudytojo A. J. (kuris nepatvirtino, kad jis prieš abu nukentėjusiuosius naudojo smurtą) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatą reikalaujama, jog teismas nuosprendį grįstų tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė tik remdamasis nukentėjusiojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Šis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas kelis kartus, jo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys tarpusavyje ir kitiems įrodymams. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai. Kasatoriaus nuomone, teismas, taip vertindamas įrodymus, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis grįstas prokuratūros skundo teiginiais, kurie prieštarauja įrodymams, ištirtiems pirmosios instancijos teisme, todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas. Pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą nuosprendį ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų I. P. ir M. B. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 25 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 331 straipsnio) pažeidimo, padaryto nagrinėjant bylą šioje instancijoje.
Dėl BPK 331 straipsnio reikalavimų laikymosi
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo M. B. ir I. P. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo jie pripažinti kaltais padarę šią nusikalstamą veiką. Tokį sprendimą kolegija priėmė konstatavusi, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus, o savo išvadas nepagrįstai grindė tik teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų duotais parodymais bei teisme pakeistais nukentėjusiojo E. G., liudytojo A. J. parodymais, atmesdamas ir tinkamai neįvertindamas nukentėjusiųjų bei liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, be jokio objektyvaus pagrindo laikydamas juos nenuosekliais ir negalinčiais būti pagrįstais įrodymais byloje. Be to, kolegija įsitikinusi, kad A. J., E. G. ir A. J. tyrimo metu duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo, t. y. jie visi trys patvirtino, kad nukentėjusiuosius mušė ir kūno sužalojimus jiems padarė R. K., I. P. ir M. B., o ne vienas R. K.
Tačiau, surašydamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio nustatytus reikalavimus. BPK 331 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Šiame straipsnyje taip pat išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui, atsižvelgiant į bylų proceso apeliacinės instancijos teisme specifiką ir įvertinus tai, kad tokiu atveju kai visas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra panaikinamas, jis visiškai nebeturi teisinės galios. Taigi tokiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, be kitų būtinų sudėtinių dalių, numatytų BPK 331 straipsnio 1 dalyje, turi būti išdėstytos visos aplinkybės, kurios turi būti išdėstytos apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį, nurodo ne tik nustatytas bylos aplinkybes, bet ir įrodymus, kurie yra pagrindas teismo išvadoms, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį, sprendė ne visus klausimus, kuriuos turėjo išspręsti, ir naujo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė ne visas aplinkybes, kurias turėjo išdėstyti, – t. y. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Naujo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti tik motyvai, kodėl šis teismas kitaip vertina byloje surinktus įrodymus (nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus), tačiau neatskleistas šių parodymų turinys: ką šie asmenys yra parodę apie įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme. Nagrinėjamoje byloje tai esminis nuosprendžio trūkumas, nes, nesant tokių duomenų, teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo lieka niekuo nepagrįsti. Be to, ir šio teismo apibendrinanti išvada dėl nukentėjusiojo E. G. bei liudytojo A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vertinimo prieštarauja bylos duomenims, esantiems šių asmenų apklausų protokoluose, nes šių asmenų parodymai atskirų apklausų metu buvo skirtingi ir prieštaringi. Tokiu atveju ir apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas, turėjo nurodyti, kuriais parodymais remiasi, o kuriuos atmeta ir kodėl, bet šių duomenų naujame nuosprendyje nėra. Toks nuosprendžio surašymas neatitinka BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, o neturintis visų būtinų sudėtinių dalių nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl dėl šio esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija atkreipia teismo dėmesį į tai, kad naikinamame apkaltinamajame teismo nuosprendyje (nustatomojoje ir aprašomojoje dalyse) padaryta išvada ir dėl asmens R. K., dėl kurio baudžiamoji byla ikiteisminio tyrimo metu buvo išskirta ir kuriam nebuvo surašytas kaltinamasis aktas, dalyvavimo kartu su I. P. ir M. B. sumušant nukentėjusiuosius E. G. ir A. J., taip iš esmės pažeidžiant ir BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Reziumuojant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinių skundų argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio trūkumų pagrįsti, todėl kasatorių prašymai tenkintini iš dalies. Pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir dėl to byla nagrinėtina iš naujo apeliacine tvarka, kasacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 25 d. nuosprendį dėl I. P. ir M. B. ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.