Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja J. K. su 2015 m. rugsėjo 17 d. skundu, kuri vėliau patikslino (toliau skundas ir patikslinti skundai kartu įvardijami skundu), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. KP-1057(10.6.1) (toliau – ir 2015 m. birželio 29 d. sprendimas); 2) panaikinti Agentūros 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. KP-1302(10.6.1) (toliau – ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas); 3) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 31N-K-1385-1524-1045; 4) įpareigoti Agentūrą tenkinti pareiškėjos 2015 m. birželio 1 d. ir 2015 m. liepos 3 d. prašymus bei pratęsti projekto įgyvendinimo terminą.J. K. paaiškino, kad Agentūra 2015 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. KP- 1057(10.6.1) neskyrė paramos jos projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ (paramos reg. Nr. 2GR-KP-14-1-004374-PR001) (toliau – Projektas). Buvo padaryta išvada, kad pareiškėjos neatliktų darbų 2014 m. lapkričio 11 d. Agentūrai pateiktoje paramos paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisykles (toliau – Paraiška) pateiktą sąmatą kiekis sudarė daugiau nei 20 procentų. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. KP-1302(10.6.1) netenkino J. K. 2015 m. liepos 3 d. prašymo pratęsti Projekto darbų baigimo terminą. Atsakovas konstatavo, kad teikdama Paraišką, pareiškėja žinojo savo sveikatos sutrikimus ir galėjo juos numatyti. J. K. nurodytus Agentūros sprendimus apskundė Ministerijai, kuri 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 31N-K-1385-1524-1045 jos skundą atmetė.Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. birželio 29 d. sprendimas buvo priimtas remiantis 2015 m. birželio 1 d.–2015 m. birželio 2 d. atliktos patikros vietoje (toliau – ir Patikra), kurios metu buvo nustatyti faktiškai neatlikti darbai ir jų kiekis procentais, rezultatais. J. K. nuomone, Patikra buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi nebuvo organizuojama pakartotinė patikra vietoje, dalyvaujant savivaldybės administracijos specialistui, o pareiškėja ir jos atstovas apie pakartotinę patikrą nebuvo informuoti. Atsižvelgusi į tai, kad Ministerija nurodytų aplinkybių netyrė, J. K. prašė teismo posėdyje kaip liudytojus apklausti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiąjį specialistą A. G. ir jos įgaliotą atstovą A. K..Pareiškėja pažymėjo, kad prašymuose ir skunduose nurodė, jog Patikros metu nebuvo atlikti visi pagal Projektą numatyti darbai, tačiau sprendimas neskirti jai paramos buvo priimtas neįvertinus aplinkybės, kad šie darbai nebuvo atlikti dėl J. K. ir jos atstovo ligos. Paaiškino, kad Projektą pradėjo vykdyti 2014 m. lapkričio 15 d., tačiau vykdant melioracijos griovių priežiūros darbus, 2015 m. kovo 3 d. staiga pablogėjo pareiškėjos sveikata, todėl įgyvendinti Projektą ji įgaliojo atstovą, tačiau ir jis dėl sveikatos problemų iki 2015 m. gegužės 25 d. negalėjo pabaigti Projekto darbų. J. K. 2015 m. gegužės 5 d. vėl susirgo ir dėl kelio sąnario skausmų negalėjo judėti. Kadangi jos atstovas taip pat sirgo, o pareiškėja nerado asmens, kuris galėtų tęsti Projekto darbus, dalis darbų liko neatlikta. Nei savo, nei atstovo ligų J. K., teikdama Paraišką, negalėjo numatyti ir šios aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjos valios. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja kreipėsi į Agentūrą ir prašė terminą Projektui įgyvendinti pratęsti bei pateikė dokumentus, patvirtinančius aplinkybes dėl pablogėjusios savo bei įgalioto asmens sveikatos.J. K. akcentavo, kad nei Agentūra, nei Ministerija nenurodė jokių argumentų, kodėl pratęsus Projekto įgyvendinimo terminą, ji negalėtų pasiekti Projekte nustatytų tikslų ir tolesnis Projekto įgyvendinimas būtų neefektyvus.Teismo posėdyje pareiškėja J. K. bei jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjos atstovas sutiko, kad dalis darbų nebuvo atlikta, tačiau teigė, kad iki 2015 m. gegužės 15 d. nebuvo atlikta ne 50 procentų, o apie 10 procentų darbų. Akcentavo, kad Agentūros ir Ministerijos sprendimai buvo priimti remiantis specialisto A. G. išvadomis, tačiau šis specialistas patikrinime nedalyvavo. Pažymėjo, kad pareiškėjos atstovas sirgo nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. J. K. nurodė, kad jai buvo atliekama operacija ir ji sirgo iki 2016 m. sausio 25 d.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Žemės ūkio ministerijos procesinę padėtį iš trečiojo suinteresuoto asmens pakeisti į atsakovo.Atsakovas paaiškino, kad J. K. Projektu įsipareigojo iki 2015 m. gegužės 15 d. sutvarkyti 7,32 km melioracijos griovių ir 6,9 ha melioracijos griovių šlaitų. Minėtiems darbams atlikti pareiškėja prašė 14 331,85 Eur (49 485 Lt) paramos. J. K. Agentūrai 2015 m. gegužės 15 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad darbai atlikti. Atsakovas, atlikęs Patikrą, nustatė, kad nebuvo atlikti krūmų, medžių, augalijos, augančių ant melioracijos šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbai, augalijos išvalymo darbai, drenažo žiočių ir latakų išvalymo ir sutvarkymo darbai, kurie buvo nurodyti sąmatoje. Apie atlikus Patikrą nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota Agentūros 2015 m. birželio 4 d. pranešimu Nr. S-VP-0161905. Atsakovas pažymėjo, kad J. K. įgaliotas asmuo A. K. apie planuojamą Patikrą buvo informuotas prieš dvi valandas, joje dalyvavo bei Patikros ataskaitoje pasirašė. Agentūra apie Patikros rezultatus taip pat informavo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, kuris 2015 m. birželio 4 d. rašte Nr. SD-105 nurodė, kokie darbai neatlikti, bei apskaičiavo, kad iš viso pagal Projektą neatlikta 48,3 procento darbų.Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos įgaliotas atstovas 2015 m. birželio 1 d. jam pateikė raštą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. ūmiai sirgo, todėl negalėjo laiku užbaigti pradėtų darbų, ir pridėjo medicininius dokumentus. Jis taip pat nurodė, kad rangovai pateikė melagingą informaciją, jog darbai bus tinkamai įvykdyti iki termino pabaigos bei prašė pratęsti terminą darbams užbaigti. Agentūra, atsižvelgusi į tai, kad atlikus Patikrinimą, buvo nustatyti neatitikimai (neatlikta daugiau nei 20 procentų numatytų darbų kiekių verčių), 2015 m. birželio 29 d. sprendimu nusprendė J. K. neskirti paramos pagal Paraišką.Atsakovas nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. raštu Nr. KP-1058(10.6.1) pareiškėjos įgaliotą asmenį informavo, jog nesutinka pratęsti termino neatliktiems darbams atlikti, tačiau jis šio rašto teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, o 2015 m. liepos 8 d. pateikė dar vieną prašymą dėl termino pratęsimo bei prie jo pridėjo medicininius dokumentus. Agentūra J. K. pateikė 2015 m. liepos 24 d. raštą Nr. KP-1146(10.6.1), kuriame prašė nurodyti, kokia liga ir kiek laiko ji sirgo, bei nurodyti aplinkybes, turėjusias įtakos Projekto neįgyvendinimui. Pareiškėja 2015 m. liepos 29 d. atsakovui pateikė medicininius dokumentus, tačiau jų nepaaiškino. Išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, Agentūra 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendime nurodė, kad J. K., 2014 m. lapkričio 11 d. teikdama Paraišką, jau žinojo apie savo sveikatos sutrikimus ir galėjo juos numatyti, bei pažymėjo, kad įsipareigojimai pagal Paraišką yra taikomi ne įgaliotam asmeniui, o pareiškėjai, be to, įgaliotas asmuo nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. turėjo galimybę iki galo sutvarkyti J. K. melioracijos griovius.Atsakovas pažymėjo, kad pakartotinė patikra vietoje nebuvo atliekama, o Agentūros sprendimai buvo priimti remiantis Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto A. G. pateiktais duomenimis, kuriais ji neturėjo pagrindo abejoti.Atsakovas akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja, o ne jos atstovas prisiėmė įsipareigojimus dėl Paraiškoje nurodytų darbų tinkamo atlikimo, tik ji turi teisę remtis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Nors J. K. teigė, kad ieškojo asmens, kuris galėtų tęsti Projekto darbus, bet nerado, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų ji nepateikė, o vadovautis vien jos žodiniais paaiškinimais negalima. Agentūros nuomone, pareiškėja neįrodė, kad jos skunde nurodytos aplinkybės turėtų būti laikomos force majeure aplinkybėmis ir kurių ji negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti.Atsakovas sutiko, kad J. K. pateikti medicininiai dokumentai patvirtina sveikatos sutrikimus, tačiau dokumentuose nėra duomenų apie tai, kokią įtaką jos fizinei būklei darė diagnozuotos ligos nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. Agentūros nuomone, įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, negalima vienareikšmiai teigti, kad dėl pareiškėjai diagnozuotų ligų ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl žinodama, jog negalės laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalėjo apie tai informuoti atsakovą. Be to, J. K. sveikatos sutrikimai nebuvo tokie išskirtiniai, kurių prieš Paraiškos pateikimą ji negalėjo žinoti ar numatyti. Agentūra pažymėjo, kad sutvarkyti melioracijos griovius ir šlaitus pareiškėja galėjo nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2015 m. gegužės 15 d., jai buvo suteiktas pakankamas laiko tarpas darbams atlikti. Jeigu J. K. manė, kad jos sveikatos būklė nėra tinkama įsipareigojimams vykdyti, ji galėjo Paraiškos neteikti.Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad pareiškėja įsipareigojo Projektą įgyvendinti per 6 mėnesius, o 2015 m. gegužės 15 d. rašte atsakovui nurodė, kad visi darbai yra atlikti. Agentūros atstovai, nuvykę atlikti Projekto įgyvendinimo patikrinimo, nustatė, kad darbai nebuvo atlikti, todėl į Patikrą pakvietė Rokiškio rajono savivaldybės administracijos specialistą A. G., kuris įvertino, kokią Projekto dalį J. K. įgyvendino. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos specialistas A. G. nustatė, jog pareiškėja įvykdė apie 50 procentų Projekto darbų. Pažymėjo, kad Agentūra pareiškėjos prašymuose nurodytas aplinkybes dėl pablogėjusios sveikatos vertino kaip nereikšmingas. Iš J. K. pateiktų medicininių duomenų atsakovas nustatė, kad ji įvairiomis ligomis sirgo ir iki 2014 m. lapkričio 15 d., todėl vykdydama Projektą, galėjo numatyti aplinkybes, susijusias su pablogėjusia sveikata.Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.Ministerija savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas. Papildomai paaiškino, kad Agentūra 2014 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. KP-2163(10.6.1) ją informavo, jog patvirtino J. K. paramos gavėja ir skyrė jai 14 331,85 Eur (49 485 Lt) paramos sumą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti Patikros metu nustatytais neatitikimais. Akcentavo, kad su Patikros rezultatais buvo supažindintas ir Patikros ataskaitoje pasirašė pareiškėjos įgaliotas asmuo A. K. bei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas A. G.. Pažymėjo, kad pareiškėja įsipareigojo Projektą įgyvendinti iki 2015 m. gegužės 15 d., tačiau prašymą pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą Agentūrai pateikė tik 2015 m. liepos 8 d.Teismo posėdyje liudytojas A. K. paaiškino, kad 2015 m. gegužės mėnesį iš Agentūros gavo pranešimą, kuriame ši institucija jį įpareigojo informuoti, ar darbai baigiami. Atsakydamas į šį raštą, A. K. nurodė, kad darbai yra baigti. Liudytojas paaiškino, kad iki 2015 m. gegužės 15 d. liko neatlikti kai kurie smulkūs darbai. Teigė, kad 2015 m. birželio 1 d. susitiko su Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu A. G., kuriam nurodė, kokie darbai liko neatlikti, bei prašė dėl jo ligos pratęsti terminą Projektui įgyvendinti. Paaiškino, kad jam buvo nustatytas 45 procentų darbingumas. A. K. pažymėjo, kad patikrinime nedalyvavo, tik pasirašė jo ataskaitą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas J. K. skundą, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei netinkamai interpretavo faktines aplinkybes, kurios yra itin svarbios, siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Teismas sprendime plečiamai aiškino ir taikė ligos bei ilgalaikio profesinio nedarbingumo sąvokas ir vien šiuo aspektu rėmėsi priimdamas pareiškėjai palankų sprendimą. Atsakovas paaiškina, kad teismas, nagrinėdamas ginčą, turėjo vadovautis ne Reglamentu (EB) Nr. 817/2004, kuris yra taikomas Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 metų priemonėms, tačiau Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. reglamentu (EB) Nr. 1974/2006, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1974/2006), kuris yra skirtas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėms. Būtent tokia ir yra priemonė, kurioje dalyvauja J. K.. Agentūra atkreipia dėmesį, kad Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 64 straipsnyje yra nustatyta, jog Reglamentas (EB) Nr. 817/2004 panaikinamas nuo 2007 m. sausio 1 d., o tai reiškia, kad teismas vadovavosi negaliojančiu teisės aktu, kuriame, kalbant apie force majeure aplinkybes (39 straipsnis), vartojami šiek tiek kitokie terminai, t. y. vartojama sąvoka „ūkininkas“, o Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnyje vartojama sąvoka „paramos gavėjas“. Atsakovo nuomone, tikėtina, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sutrukdė priimti teisėtą sprendimą.Agentūra pažymi, kad teismas, neturėdamas tam teisinio pagrindo, vertino ir pareiškėjos įgalioto asmens A. K. sveikatos būklę, ir netgi pripažino, kad šis asmuo dėl savo sveikatos būklės (nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas 2015 m. balandžio 28 d.–2015 m. gegužės 25 d. laikotarpiu) negalėjo žinoti faktinių Projekto įgyvendinimo aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. KP-2163 (10.6.1) paramos gavėja patvirtino pareiškėją J. K.. Nors Paraišką, vadovaudamasis 2014 m. spalio 7 d. įgaliojimu, pateikė A. K., tačiau įsipareigojimus pagal priemonę prisiėmė pareiškėja, o ne A. K.. Atsakovas akcentuoja, kad A. K. išduotame įgaliojime nebuvo numatyta teisė įgyvendinti Projektą už J. K., nes tai prieštarautų galiojantiems teisės aktams, priešingai, minėtame įgaliojime nurodyta, kad A. K. gali pareiškėjos vardu teikti prašymus, kitus reikalingus dokumentus, pareiškimus, sudaryti rangos sutartis su rangovais. Vadinasi, dėl prisiimtų įsipareigojimų tinkamo įvykdymo yra atsakinga išimtinai J. K. ir jeigu ji negalėtų prisiimtų įsipareigojimų įvykdyti ir nurodytų priežastis, jas Agentūra analizuotų ir priimtų sprendimą, ar šios priežastys gali būti laikomos force majeure aplinkybėmis, objektyviai sutrukdžiusiomis pareiškėjai įgyvendinti Projektą.Atsakovas akcentuoja, kad J. K. veiksmai, įgyvendinant Projektą, buvo prieštaringi ir netgi nevisai sąžiningi, kadangi pareiškėjos vardu A. K. 2015 m. gegužės 15 d. Agentūrai pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad Paraiškoje numatytus darbus atliko. Turėdama tokį dokumentą, Agentūra 2015 m. birželio 1–2 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu tikrintojas užfiksavo, kad patikros metu buvo pjaunami griovių šlaitai, išvežamos medžių šakos. Agentūra sutinka, kad nėra ginčo, jog J. K. laiku neįgyvendino Projekto, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nei pareiškėja, nei jos įgaliotas asmuo to negalėjo padaryti dėl force majeure aplinkybių.Agentūra savo poziciją dėl force majeure aplinkybių grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai paaiškina, kad Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nustatyta, jog paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo raštu praneša apie force majeure ar išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šio straipsnio reikšmės ir svarbos nagrinėjamam ginčui neanalizavo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nei J. K., nei jos įgaliotas asmuo pareiškėjos vardu Agentūrai laiku, t. y. per 10 darbo dienų, nepateikė medicininių dokumentų, kurie nenuginčijamai įrodytų iš tiesų nenumatytas, išskirtines, netikėtai užklupusias aplinkybes, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai negali būti įgyvendinti. Jeigu J. K. turėjo pagrindą manyti, kad yra ypatingų aplinkybių, dėl kurių ji negali vykyti prisiimtų įsipareigojimų, turėjo apie tai informuoti Agentūrą, tačiau ji to nepadarė. Pareiškėja jau Paraiškos pateikimo metu, tikėtina, sirgo įvairiomis tokio amžiaus žmonėms būdingomis ligomis (duomenys neskelbtini), todėl tai tik įrodo, kad ji neteikė Agentūrai įrodymų apie nutikusias force majeure aplinkybes, nes tai nėra nenugalimos jėgos aplinkybės. Tik Patikros metu nustačius pažeidimus, J. K. įgaliotas asmuo 2015 m. birželio 1 d. Agentūrai pirmą kartą pateikė įvairiausius medicininius dokumentus apie savo sveikatos būklę. Jokių medicininių dokumentų apie pareiškėjos sveikatos būklę nebuvo pateikta. Atsakovas akcentuoja, kad Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalies b punkte senatvės ligos ar tiesiog prasta sveikatos būklė nėra numatyta kaip viena iš force majeure aplinkybių, šiame punkte kalbama tik apie ilgalaikį profesinį nedarbingumą, prie kurio senatvės ligos negali būti priskiriamos. Pareiškėja, būdama apdairi ir atsakinga, galėjo imtis kitų veiksmų (pvz., įgalioti kitus asmenis, kad medžiais ir krūmais apžėlusius likusius nesutvarkytus melioracijos griovius nušienautų, o krūmus ir medžius iškirstų), kad jos prisiimti įsipareigojimai būtų laiku įvykdyti. Byloje yra tik žodiniai A. K. paaiškinimai, kad jis buvo suklaidintas rangovų apie visiškai užbaigtus darbus, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas jokių tai pagrindžiančių įrodymų neturėjo, J. K. tokių dokumentų pateikti taip pat nebuvo paprašyta. Akcentuoja, kad jeigu skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, tai nelaikoma force majeure aplinkybe. Teismas šios aplinkybės netyrė, o tai neabejotinai yra reikšminga aplinkybė, nagrinėjant šį ginčą, kadangi tokiu atveju galėjimui įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus nebūtų svarbi pareiškėjos sveikatos būklė, kadangi rangovui laiku neatlikus reikiamų darbų, J. K. galėtų dėl to atsiradusią žalą įstatymų nustatyta tvarka išsiieškoti iš kaltų asmenų.Agentūra pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg plačiai interpretavo ir aiškino pareiškėjos pateiktus dokumentus, kaip atitinkančius negaliojančio Reglamento (EB) Nr. 817/2004 39 straipsnio nuostatų dėl force majeure aplinkybių, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas taip pat neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, galėjusių turėti svarbią reikšmę šioje byloje.Pareiškėja J. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.Pareiškėja paaiškina, kad Patikrą vietoje Agentūra atliko tik 2015 m. birželio 1 d., o 2015 m. birželio 2 d. nebuvo atliekama jokia patikra. J. K. nuomone, atsakovas klaidina teismą, siekdamas nuslėpti faktą, kad nustatant realiai neatliktų darbų kiekį, buvo iš esmės pažeista Įgyvendinimo taisyklėse nustatyta procedūra – nebuvo organizuojama jokia pakartotinė patikra, Rokiškio rajono specialistas nebuvo atvykęs į vietą ir nenustatinėjo neatliktų darbų kiekių, o tik pateikė skaičiavimus, atsižvelgdamas į Agentūros pateiktus duomenis. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo atstovė. Be to, kaip teisingai teismo posėdyje pastebėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, pateiktuose dokumentuose, kuriuose yra nurodyti neatliktų darbų skaičiavimai, yra neaptartų taisymų, todėl turi būti daroma išvada, kad padaryti Įgyvendinimo taisyklių pažeidimai yra esminiai, kadangi neatliktų darbų kiekis yra esminis kriterijus taikant sankcijas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, tačiau jos yra svarbios nagrinėjant apeliacinį skundą.J. K. klausimą dėl apelianto teiginio, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi negaliojančiu teisės aktu, palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui, tačiau atkreipia dėmesį, kad abiejų atsakovo nurodytų teisės aktų bylai aktualios teisės normos savo esme yra tapačios, todėl net ir pripažinus, kad teismas vadovavosi ne tuo teisės aktu, ši aplinkybė esminės reikšmės sprendimui neturėjo. Apeliantas teigia, kad netinkamo teisės akto taikymas lėmė ir teisės normos netinkamą (plečiamąjį) aiškinimą, tačiau šio teiginio nepatvirtino jokiais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad abejuose aktuose taisyklė yra suformuluota iš esmės vienodai, tokių argumentų ir negalėtų būti. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Paraiškos įgyvendinimą gali lemti ne tik ją pateikusio asmens fizinė būklė, bet ir jo galimybės vadovauti, organizuoti bei kontroliuoti atliekamus darbus. Kita vertus, medicininiai dokumentai neprivalo būti tokie informatyvūs, kad konstatuojant sveikatos būklę, būtų nurodoma galimybės atlikti įvairiausius darbus, pareigas, funkcijas ir pan. Atkreipia dėmesį, kad dėl force majeure aplinkybių buvimo sprendžia teismas, atsižvelgdamas į medicininius dokumentus. J. K. nuomone, jos ligos, sprendžiant pagal gyvenimišką patirtį, atitiko force majeure aplinkybes. Pareiškėja pažymi, kad atsakovui reiškiant abejones dėl jos galimybių įgyvendinti Projektą, jo atstovė teismo posėdyje galėjo prašyti teismo iškviesti ekspertą, kuris būtų teikęs paaiškinimus dėl tokių J. K. galimybių, tačiau nei atsakovo atstovė teismo posėdyje, nei atsakovas apeliaciniame skunde tokio prašymo nereiškė.Pareiškėja pažymi, kad Agentūra, apeliaciniame skunde remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 2 dalimi ir atkreipdama dėmesį į dešimties dienų terminą, per kurį pareiškėja privalo pateikti savo ligą pagrindžiančius dokumentus, elgiasi nesąžiningai. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2015 m. liepos 27 d. rašte prašė J. K. pagrįsti, kokia liga ir kiek laiko ji sirgo. Tokie Agentūros veiksmai parodo, kad suvokdama, jog yra praleistas minėtas dešimties dienų terminas, ji atsisako taikyti minėtą normą ir leidžia pareiškėjai dokumentus pateikti šį terminą praleidus. Minėtu raštu po beveik dviejų mėnesių prašant pateikti medicininius duomenis, vėlesnė apeliacija į dešimties dienų terminą turi būti laikoma valdžios atstovų nesąžiningumu. Kita vertus, teigti, kad J. K. praleido minėtą dešimties dienų terminą, galima tik tada, kai įrodoma, kad ji turėjo realią galimybę per tą terminą atsakovui pateikti minėtus dokumentus. Kadangi pareiškėja sirgo ir negalėjo judėti, todėl dokumentų gavimas iš medicinos įstaigų buvo apsunkintas. Be to, rangovai nurodė, kad darbai bus atlikti laiku, todėl J. K. nematė būtinybės informuoti Agentūrą apie savo ligą.Pareiškėja teigia, kad apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nesant tam pagrindo, vertino jos atstovo sveikatos būklę, tačiau pažymi, kad teismas vertino tik aplinkybę, jog susirgusi, J. K. nepaliko Projekto darbų likimo valiai, o rūpinosi jo įgyvendinimu ir darbus įgaliojo atlikti A. K.. Atkreipia dėmesį, kad skunde nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl Projekto įgyvendinimo termino pratęsimo, yra reikalinga atsižvelgti į Projekto tikslų įgyvendinimo galimybes bei tolesnį jo įgyvendinimo efektyvumą. Pažymi, kad tiek jos, tiek atstovo sveikata leidžia toliau tęsti ir užbaigti Projekto darbus.Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.Ministerija savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, bei Agentūros apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.