Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (atsakovo) D. T., atstovaujamo įstatyminio atstovo A. T., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ūkio banko lizingo“ ieškinį atsakovams A. T. ir D. T. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas žinojo apie V. T. paimtą Ūkio banko lizingo kortelę su kredito limitu ir skolą ieškovui. Po palikėjos mirties 2009-02-18 buvo naudotasi Ūkio banko lizingo kortele išimant iš banko, esančio Antakalnio – Šilo gatvėse, pinigines lėšas. Norint atlikti tokius veiksmus buvo būtina turėti prisijungimo duomenis ir pačią kortelę. Tuo atveju, jei buvo sudaromas turto apyrašas, pareiškėjas privalėjo nurodyti visą turtą, sudarantį palikimą. Jei įpėdinis dėl savo kaltės nuslėpė palikėjo skolininkus, tai jis atsako už palikėjos skolas savo turtu (CK 5.54 straipsnis).

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5456-465/2010. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos dėl to, kad teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus, neišsprendė klausimo dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas negalėjo pasisakyti dėl ieškinio senaties termino taikymo savo iniciatyva, nesant byloje pareikšto prašymo taikyti ieškinio senatį (CPK 13 str., 265 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad ieškovui nebuvo žinoma, jog po palikėjos V. T. mirties galimai buvo sudaromas turto apyrašas, tuo tarpu teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus ir jam nėra leidžiama rinkti įrodymus. Tuo pačiu teismas, sutikdamas su pareiškėju, nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 p. pagrindu, nes po sprendimo įsiteisėjimo (2010-07-01) praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Taip pat teismas nenustatė, jog būtų pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes visos aplinkybės, nurodytos pareiškėjo prašyme, egzistavo bylos Nr. 2-5456-465/2010 nagrinėjimo metu. Tai, kad į 2009-06-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (b.l.52,53) nėra įtraukti duomenys apie Ūkio banko lizingo kortelę su kredito limitu, kuriuo buvo pasinaudota, neatleidžia nuo pareigos grąžinti kreditą. Palikėja V. T. mirė 2009-01-31, o pinigai iš kortelės buvo išimti 2009-02-03 (b.l.71), t.y. po jos mirties. Taigi akivaizdu, kad buvęs sutuoktinis žinojo apie kreditą, todėl, jei ir buvo sudaromas turto apyrašas, būtent pareiškėjas turėjo nurodyti duomenis apie šias lėšas (CK 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.54 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs prašymo dėl proceso atnaujinimo, atsiliepimo į prašymą argumentus, bylos medžiagą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis nurodo kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad nei atsakovai, nei jų įstatyminis atstovas negalėjo atlikti pinigų nuėmimo iš V. T. priklausiusios sąskaitos, jo manymu, galėjo būti įvykdytas nusikaltimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirojo skundo ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą, pareikštą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 9 punkto pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrįstumo klausimą išsprendė tinkamai, nustatęs visas būtinas sąlygas, kurioms esant procesas byloje gali būti atnaujinamas nurodytu pagrindu, taip pat pagrįstai nenustatė teisės taikymo klaidos, kuriai esant būtų pagrindas atnaujinti procesą, padarė teisingą išvadą apie tai, kad yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, priimta nutartis atitinka pagrindinius civilinio proceso principus, todėl naikinti skundžiamos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Tuo pačiu proceso atnaujinimo institutas turi būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, taip pat atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, ir negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą bylinėtis.

LR CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Vieni iš tokių pagrindų, kuriais remdamasis paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo, numatyti CPK 366 str. 1 d. 2 p. - kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, CPK 366 str. 1 d. 9 p., - jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir jis nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Ūkio banko lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. T. ir D. T., atstovaujamam įstatyminio atstovo A. T., dėl 2 197,10 Lt skolos priteisimo solidariai iš atsakovų. Nurodyta skola susidarė pagal 2005-03-02 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir V. T. (b.l. 6-7). Kaip matyti iš Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2009-09-17 pranešimo ieškovui, V. T. mirė 2009-01-31, palikimą priėmė pagal įstatymą nepilnametis sūnus A. T., dalyvaujant ir sutinkant įstatyminiam atstovui tėvui – rūpintojui A. T., ir mažametis sūnus D. T., atstovaujamas įstatyminio atstovo tėvo – globėjo A. T., paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2009-06-08 (b.l. 12). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2009-06-04 ieškovas siuntė pranešimą V. T. gyvenamosios vietos adresu apie kortelės su kredito limitu sutarties nutraukimą, nurodydamas, kad skola sudaro 1 562,77 Lt (b.l. 17).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei pareiškime dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde dėstomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti esant aukščiau minėtus proceso atnaujinimo pagrindus, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.

Procesas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu gali būti atnaujintas egzistuojant reikšmingų sąlygų visumai: pirma, kad prašyme nurodytos aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu; antra, kad šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti; trečia, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes nenustatyta, kad kokios nors pareiškėjo nurodomos aplinkybės nebūtų egzistavusios bylos nagrinėjimo metu, nebūtų žinomos pareiškėjui ir turėtų esminę reikšmę bylos rezultatui. Tarp daugelio aplinkybių pareiškėjas nurodo, kad notarė rašte ieškovui apie mirusios V. T. įpėdinius neinformavo apie esminę aplinkybę, t.y. kad palikimas priimtas pagal sudarytą antstolio apyrašą, kas reikštų, kad mažametis D. T. gali atsakyti pagal ieškovo ieškinį tik paveldėtu turtu ir tai draustų nukreipti išieškojimą į mažamečio D. T. įstatyminio atstovo turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusia, kadangi ši aplinkybė neįtakoja teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad nėra nuginčyta ieškovo teisė reikalauti piniginių sumų priteisimo iš atsakovų kaip V. T. įpėdinių, tuo tarpu tai, ar jie atsako visu turtu ar tik paveldėtu, yra reikšminga vykdant išieškojimą, todėl pareiškėjas, iš esmės nesutikdamas su atliekamu išieškojimu iš jo turto, turi teisę kreiptis į antstolį ir pateikti atitinkamus įrodymus apie įpėdinių palikimo priėmimo apimtis.

Procesas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu atnaujintinas, kai: pirma, teismas teisės normos taikymo klaidą padarė netinkamai taikydamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas, antra, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą, bei trečia, pagrindas atnaujinti civilinę bylą nurodytu pagrindu gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.

Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, neatskleidė bylos esmės, padarė teisės normos taikymo klaidą, kadangi neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra pareikštas prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pateikti, apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka.

Pažymėtina, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 str. 1 d. įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Taigi, reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 str. 1 d. nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį, pateikdamas teismui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą; testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir kt. Įpėdinio informavimo apie kreditoriaus reikalavimus veiksmo bet kuriuo CK 5.63 str. 1 d. nurodytu būdu – pareiškiant reikalavimą tiesiogiai įpėdiniui arba pateikiant ieškinį teisme – atlikimas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos siejamas su tuo, kad būtent toks terminas nustatytas įstatyme (CK 5.50 straipsnio 2 dalyje) nurodytiems palikimo priėmimo veiksmams atlikti. Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-21 nutartyje Nr. 3K-3-63/2011 pažymėjo, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus tikslą, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kaip kreditorius, kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir prašydamas priteisti skolą iš V. T. įpėdinių, 2009-04-27 siuntė pranešimą V. T. gyvenamosios vietos adresu dėl kortelės su kredito limitu sutarties sąlygų vykdymo (b.l. 69), reikalaudamas iki 2009-05-11 sumokėti susidariusį įsiskolinimą 36,88 Lt sumai, o 2009-06-04 pranešimu informavo apie tai, kad Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartis Nr. T503006840 nutraukiama, skolą sudaro 1 500 Lt negrąžintas kreditas, 56,46 Lt palūkanos, 6,31 Lt delspinigių (b.l. 17, 70). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2009-02-28 buvo atlikta finansinė operacija ir iš V. T. priklausiusios banko sąskaitos buvo nuimti pinigai (b.l. 71), tačiau atsakovams kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo (b.l. 51) bei notarui išduodant paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (b.l. 52), informacija apie V. T. turimus įsipareigojimus ieškovui dėl nežinomų priežasčių neatsispindi, 2009-04-22 antstolio A. S. sudarytas paveldimo turto apyrašas į bylą nėra pateiktas. Apelianto argumentas apie galimą nusikalstamą veiką nuimant pinigus iš V. T. sąskaitos yra nepagrįstas jokiais įrodymais, išskyrus jo paties prielaidas, todėl atmestinas.

Esant tokiems duomenims, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą už akių, netinkamai taikė teisės normą, numatančią kreditoriaus pareigą informuoti skolininką apie turtines prievoles, kadangi minėti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovams buvo žinoma apie tokių turtinių įsipareigojimų buvimą bei apie šį kreditorių ir, be to, teismas neprivalėjo spręsti klausimo dėl termino kreditoriaus reikalavimui pateikti atnaujinimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovui pareiškus ieškinį ginčo teisenos tvarka, teismas sprendžia dėl ieškinio senaties termino taikymo tik esant atsakovų prašymui, tuo tarpu tokio prašymo byloje nebuvo pareikšta. Net ir prašant taikyti ieškinio senatį civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad ieškovas jį praleido, nes bendras terminas yra 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.).

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, kad priimtu sprendimu pažeidžiamos atsakovų bei jų įstatyminio atstovo teisės, nes išieškojimas vykdomas ne iš priimto pagal apyrašą turto, bet iš pareiškėjo atstovo asmeninio turto, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka ir, kaip jau yra nurodęs anksčiau, pažymi, kad dėl vykdymo klausimų pareiškėjas turėtų kreiptis į vykdymą atliekantį antstolį, kad būtų išspręsti reikšmingi vykdymui klausimai. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų, kad paveldėto turto nepakaktų atsiskaityti su ieškovu, o teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovai yra skolingi ieškovui ir turi pareigą tą skolą padengti, byloje nepaneigta ir nenuginčyta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.