Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Sigitas Bagdonavičius,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. S. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-11-02 nutarties, kuria D. S. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi pripažinta, kad D. S. padarė šias nusikalstamas veikas:2016 metų gruodžio mėnesį, tiksli diena ir laikas nenustatyti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, vieną kartą nenustatytu kietu daiktu smogė savo motinai M. S. į dešinę kaktos pusę, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį;2017-02-23 apie 14 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šaukdamas „užmušiu“, „papjausiu“, grasino nužudyti savo motiną M. S., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, smogė jai vieną kartą kumščiu į kaktą ir vieną kartą į pakaušį, taip sukeldamas nukentėjusiajai M. S. fizinį skausmą. Šie veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį;2017-05-13 apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu du kartus smogė savo motinai M. S. į kairę galvos pusę, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šie veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį. Anykščių rajono apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad visas minėtas nusikalstamas veikas D. S. padarė nepakaltinamumo būsenoje, skundžiama 2017-11-02 nutartimi taikė jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.Apeliaciniu skundu D. S. gynėjas advokatas Valentinas Giriūnas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-11-02 nutartį pakeisti, skirti D. S. ambulatorinį gydymą. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo apeliantui D. S. išnagrinėjo jam pačiam nedalyvaujant. Bylos nagrinėjimo metu jis jau keturis mėnesius gyveno socialinės globos namuose. Kaip nurodo socialinių globos namų atsakingi darbuotojai, D. S. negavo šaukimo į teismą. Teismo posėdyje dėl sveikatos būklės nedalyvavo ir pati nukentėjusioji M. S.. Pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomi apelianto teigiami jo gyvenimo ir sveikatos būklės pasikeitimai po teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės atlikimo, dėl kurių galėjo būti skirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.(duomenys neskelbtini) globos namuose D. S. gyvena nuo 2017-06-14. Jam yra paskirtas medikamentinis gydymas. D. S. reguliariai vartoja vaistus, teikiamų socialinių paslaugų dėka jo sveikata pagerėjo. Jis dalyvauja darbinėje, kultūrinėje namų veikloje, yra mandagus, draugiškas, motyvuotas keistis, nevartoja alkoholio, lavina savarankiško gyvenimo įgūdžius. D. S. fizinė ir psichikos būklė yra nuolat stebima globos namų, (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro ir (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų.Skunde nurodoma, kad nežinojimas visų aplinkybių po ambulatorinės teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės atlikimo, sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

6. D. S. gynėjo advokato Valentino Giriūno apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t.y. dėl D. S. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės.

7.1. Priverčiamoji medicinos priemonė yra valstybės prievartos priemonė, kuri taikoma asmenims, padariusiems pavojingas veikas esant jiems nepakaltinamiems ir dėl to šios veikos nelaikomos nusikalstamomis. Be to, priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tik asmenims, kurie, atsižvelgiant į padarytos pavojingos visuomenei veikos pobūdį bei šių asmenų sveikatos būklę, yra pavojingi, nepriklausomai nuo asmens, kuriam ji taikoma, noro, siekiant medicininėmis priemonėmis, bei stebint jo elgesį, neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką. BK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, nurodyta, kad sprendžiant, kokią medicinos priemonės rūšį taikyti, atsižvelgiama į psichikos sutrikimo sunkumą, padarytos pavojingos veikos pobūdį bei pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ir aplinkiniams.

7.2. Nagrinėjamu atveju D. S. padarytos pavojingos veikos pasireiškė sistemingu smurto naudojimu savo motinos M. S. atžvilgiu. Byloje esančiame teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad D. S. konstatuojamas įgimtas intelekto defektas – vidutinis protinis atsilikimas reikšmingas protinis atsilikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Šio ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, kad D. S. praeityje 12 kartų gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir visų stacionarinių gydymų metu jo psichikos būklė apibūdinama kaip agresyvi alkoholio poveikyje. Ekspertas V. D. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad D. S. intelekto defektas yra įgimtas ir pagydyti nėra galimybės, tačiau pagydžius jį nuo priklausomybės alkoholiui, sumažėtų agresyvumas. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad D. S., būdamas laisvėje, ambulatoriškai nesigydo, vaistų nevartoja. Iš byloje esančių M. S. apklausos protokolų matyti, kad nagrinėjamų veikų metu sūnus D. S. smurtavo jos atžvilgiu už tai, kad ji papriekaištaudavo dėl alkoholio vartojimo. Turėdamas visus šiuos duomenis ir juos įvertinęs pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti D. S. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

7.3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo apklausta (duomenys neskelbtini) grupinio gyvenimo namų socialinė darbuotoja Ž. Ž.. Ji paaiškino, kad D. S. į globos namus atvyko 2017-06-01. Jis atvyko labai prastos būklės, po daugiadienių išgertuvių, negalėjo valgyti, pasirūpinti savimi. Per tą laiką, kurį jis išbuvo globos namuose, jo būklė labai pasikeitė. Jis lanko grupines terapijas, vartoja vaistus, dalyvauja užimtumo veikloje, atlieka įvairius darbus. Liudytoja užtikrino, kad globos namuose yra griežta tvarka. Personalas globotiniams grynų pinigų neduoda, užtikrina kontrolę, kad globotiniai neturėtų galimybės gauti ir vartoti alkoholį. Be globos namų administracijos sutikimo globotiniai negali savavališkai pasišalinti. Jei tai būtų padaryta, administracija iškarto kreiptųsi į policiją. Todėl mano, kad D. S. ir toliau gali gyventi globos namuose ir tinkamas jo gydymas gali būti užtikrintas paskyrus ambulatorinį gydymą. Pažymi, jog globos namuose yra tiek psichologas, tiek psichiatras, kurie stebi D. S. būklę.

7.4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. D. pateikė išvadą, jog įvertinus pasikeitusią D. S. būklę, jam ir toliau būnant saugioje aplinkoje, galima taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

7.5. Įvertinus D. S. sveikatos būklės pasikeitimą, eksperto psichiatro teismo posėdyje pateiktą išvadą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas keisti skundžiamą nutartį ir D. S., nepakaltinamumo būklėje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

nutarė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį pakeisti:

D. S., nepakaltinamumo būklėje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.