Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini)teistas:

1. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis arba tęsti mokslą, dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 (keturis) mėnesius pradėti mokytis arba tęsti mokslą, dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi ši laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. (duomenys neskelbtini) paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę;

2. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3. (duomenys neskelbtini)Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti arba tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2022 m. sausio 3 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro atlikęs bausmę;

4. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nurodytu adresu, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 07,00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro atlikęs bausmę;

5. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinus paskirtą bausmę su (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

6. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinus paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendį;

7) (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4d., 178 str. 2d.- 2 m. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64-1 str., paskirta bausmė sumažinta trečdaliu iki 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2021m. gruodžio 17 d. bei bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį ir į paskirtą bausmę įskaitytą laikotarpį.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2022 m. rugsėjo 24 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame kieme, išgertuvių metu, tyčia dešiniu kumščiu smogė mažiausiai vieną kartą M. Č. į veidą ir tuo nukentėjusiajam M. Č. padarė dvigubą apatinio žandikaulio lūžį ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusiojo asmeniškai nepažinojo, su juo konfliktų iki šio įvykio neturėjo. Jis po darbo atėjo į parką susitiko P. L. su pusbroliu M. Č., kartu gėrė alkoholį, išgėrė apie 3 litus degtinės. Dėl ko įvykio konfliktas nepamena. Galėjo suduoti nukentėjusiajam smūgius, nors nepamena. Savo elgesį vertina blogai, nusikaltimą padarė dėl girtumo. Su pareikštais ieškiniais sutinka.

Nukentėjusysis M. Č. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. atvažiavo pas pusbrolį P. L. į Veiverius. Dviese išėjo į parkelį išgerti alkoholio. Po to, privažiavo T. P., kuris buvo jo pusbrolio draugas, tuomet kartu vartojo alkoholį. Po to dar nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio, kurį kartu gėrė. Tarp P. L. ir T. P. kilo žodinis konfliktas, jie susistumdė, Jis juos skyrė, įsiterpė tarp jų ir tuomet T. P. jam kirto į žandikaulį, kiek kartų nepamena, nes buvo neblaivus. Po smūgių jis pabėgo, kad daugiau negautų. Kai grįžo atgal rado tik P. L.. P. L. nebuvo sumuštas. Įvykio vietoje kitų pašalinių asmenų nebuvo Jis pasiskambino seseriai, kad jį pasiimtų. Ryte atsikėlęs, nieko negalėjo ryti, skaudėjo žandikaulį, nualpo. Kauno klinikiose jam surakino žandikaulį metalais. Klinikose gulėjo savaitę, nedarbingas buvo iki lapkričio 3 d., negalėjo kalbėti, valgyti, žandikaulis liko kreivokas, reiks tarkyti dantis, gėrė vaistus nuo skausmo, patyrė daug nepatogumų. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojas P. L. parodė, kad pas jį atvažiavo pusbrolis M. Č.. Jie abu išėjo į parką gerti alkoholio. Prisistatė T. P., su kuriuo jis yra pažįstamas, jie bendraudavo. Tarp jo ir T. P. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko neprisimena. M. Č. juos abu skyrė ir tuomet T. P. trenkė M. Č.. Po smūgio M. Č. nenukrito, iš parko pasišalino. Jis su M. Č. buvo išgėrę alkoholio. Kai T. P. atėjo, matėsi, kad jis buvo išgėręs. Parke kitų asmenų nebuvo.

Liudytoja M. M. parodė, kad jai paskambino brolis M. Č. ir pasakė, kad sėdi Veiveriuose primuštas. Ji atvažiavo ir brolį parsivežė į savo namus, matėsi, kad jis išgėręs. Matė, kad brolis buvo sumuštas, buvo patinęs žandikaulis, skundėsi, kad skauda. Ryte brolis nualpo, ji iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Jam buvo lūžęs žandikaulis, gulėjo ligoninėje, maitinosi per šiaudelį, sakė, kad niekam to nelinkėtų.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b.l. 12-17) užfiksuota, kad M. Č. pranešė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. apie 21.00 val. ties adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, jam nepažįstamas asmuo vardu T. savo dešinės rankos kumščiu kelis kartus trenkė į veidą bei taip sukėlė jam fizinį skausmą. Po šio įvykio gydymo įstaigoje jam buvo diagnozuotas apatinio žandikaulio kampo lūžis.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 18-30) užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini).

Specialisto išvada (b.l. 61-64) konstatuota, kad M. Č. nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, kuris išsivystė nuo vienintelio smūgio kietu buku daiktu į kairio apatinio žandikaulio kampo sritį. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo

Šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodoma, kad kaltinamasis T. P. tyčia nukentėjusiajam rankos kumščiu kirto į veidą, dėl to padarydamas nukentėjusiajam M. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą. T. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

Kaltinamasis T. P. iš esmės kaltu prisipažino ir parodė, kad kartu su nukentėjusiuoju ir liudytoju P. L., Veiveriuose, parke vartojo alkoholinius gėrimus. Anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo. Konfliktas įvyko tarp jo ir P. L., dėl ko neprisimena. Neneigia, kad nukentėjusiajam galėjo suduoti smūgį, tačiau aplinkybių nepamena. Analogiškai įvykio aplinkybes T. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis patvirtino, kad jis buvo sužalotas kaltinamojo T. P.. Jis su kaltinamuoju ir P. L. vartojo alkoholinius gėrimus, po to tarp kaltinamojo ir P. L. kilo žodinis konfliktas, ko pasekoje jie abu susistumdė, o jis norėdamas juos išskirti atsistojo tarp jų, tuomet kaltinamasis jam kumščiu sudavė smūgius į veidą. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojas P. L., kad kaltinamasis pradėjo su juo konfliktuoti, jį stūmė. Nukentėjusysis pamatęs, kad jis ir kaltinamasis stumdosi, bandė juos išskirti, atsistojo tarp jų, T. P. nieko nesakęs sudavė vieną smūgį M. Č. į veido sritį, į žandikaulį ir po to kaltinamasis pabėgo. Liudytoja M. M. patvirtino, kad jai paskambino brolis M. Č. ir prašė, jį parvežti namo, nes jis sumuštas. T. P. kaltę patvirtina kiti bylos duomenys t.y. nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad išgertuvių metu jį sumušė vaikinas vardu T., kumščiu suduodamas smūgius.

Nukentėjusiojo M. Č. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas – dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, kuris išsivystė nuo vienintelio smūgio kietu buku daiktu į kairio apatinio žandikaulio kampo sritį. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimas galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, smūgio sudavimas į gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį – veidą, patvirtina kaltinamojo siekį, sužaloti nukentėjusįjį, panaudojant fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Byloje nustatytos aplinkybės, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), esančiame kieme, kur kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl to realai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pašalinių asmenų nebuvo. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis viešoje vietoje padarė smurtinę veiką, tačiau nenustatė chuliganiškų paskatų, todėl ikiteisminio tyrimo metu nusikalstama veika buvo kvalifikuojama teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam T. P. atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teismo teistas eilę kartų, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad prisipažino padaręs nusikatamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad eilę kartų baustas administracine tvarka (ne kartą baustas jog vairuoja transporto priemones, neturėdamas teisės vairuoti), nedirba. Pažymėtina, kad kaltinamojo padarytais veiksmais nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sužalojimą, tačiau stipraus smūgio sudavimas kumščiu į veidą nukentėjusiajam vertinamas kaip labai pavojingi. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtina bausmė - laisvės atėmimas, nes nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų išrašo matyti, kad kaltinamojo T. P. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) priimtas nuosprendis, kuris subendrintas su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant, kad kaltinamasis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams yra pateikęs prašymą peržiūrėti jam paskirtą bausmę ir iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, kaltinamojo prašymas nėra išnagrinėtas, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, nesubendrintina su Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l.44-47). Kaltinamasis sutinka atlyginti žalą.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis M. Č. savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais, patirtais nepatogumais. Nukentėjusysis savaitė laiko buvo gydomas ligoninėje, nedarbingas buvo daugiau kaip mėnesį laiko, negalėjo valgyti, žandikaulis liko kreivokas, gėrė vaistus nuo skausmo.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, jo prašoma priteisti 3000,00 Eur dydžio neturtinė žala, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dvigubo apatinio žandikaulio lūžio.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 3000,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės liginių kasos civilinis ieškinys 383,62 Eur sumai už nukentėjusiajam M. Č. suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 str., 6.283 str. reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusiajam M. Č. suteiktų gydymo paslaugų kaina –383,62 Eur už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t.1, b.l. 87-90). Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 383,62Eur už nukentėjusiojo gydymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – ir paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Priteisti iš T. P. 3000,00 (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti M. Č. naudai.

Priteisti iš T. P. 383,62 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 62 ct) Kauno teritorinei ligonių kasai, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams.