- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-05
- Bylos Nr.
- 2-13/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė (pran.), Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- I. P.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 18 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti užstatą atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui ir nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimui užtikrinti, civilinėje byloje Nr. L2-1050-260/2005 pagal ieškovo I. P. ieškinį L.R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo L. R. 111 359,10 Lt skolos ir 23 405,39 Lt palūkanų bei 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo L. R. turtą 134 744,49 Lt sumai, areštuotą turtą paliekant saugoti bei naudotis atsakovui.
Atsakovas L.R. teismo prašė paskirti jo parašo ekspertizę, kuria būtų nustatyta ar 2004 m. lapkričio 23 d. sutartį pasirašė atsakovas, taip pat prašė įpareigoti ieškovą sumokėti 6 000 Lt užstatą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, bei panaikinti areštą jo turtui, o teismui nepanaikinus laikinųjų pasaugos priemonių, įpareigoti ieškovą I. P. pateikti atsakovo nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Kauno apygardos teismas 2005 m. spalio 18 d. nutartimi paskyrė byloje ekspertizę, bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė, netenkino atsakovo L. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, įpareigojo ieškovą I. P. per 25 d. nuo nutarties įsiteisėjimo sumokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 1 500 Lt užstatą atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimui užtikrinti ir 6 000 Lt užstatą atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimui užtikrinti. Nurodė, kad prašymas skirti parašo ekspertizę tenkintinas, nes tam, kad nustatyti, ar ieškovo pateiktą sutartį pasirašė atsakovas, reikalingos specialios žinios. Teismas pripažino, kad dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali patirti nuostolių, nes jis yra sudaręs statybų jam priklausančiuose žemės sklypuose sutartį, todėl nustatė 6 000 Lt dydžio užstatą (CPK 147, 151 str.). Taip pat teismas nurodė, kad atsakovo prašymas įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti taip pat tenkintinas, nes tai numato CPK 794 straipsnio pirmoji dalis ir atsakovas tokį prašymą pareiškė pateikdamas teismui savo pirmąjį procesinį dokumentą – prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ir teismo įsakymo. Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad yra sumokėjęs 1 000 Lt užstatą būsimoms ekspertizės išlaidoms atlyginti, be to, nurodė, kad jam yra suteikta advokatų teisinė pagalba, rengiant procesinius dokumentus. Teismo teigimu, nors atsakovas prašo nustatyti 6 000 Lt dydžio užstatą, jam nepateikus įrodymų, apie turėtas didesnes nei 1 000 Lt išlaidas, teismas preliminariai vertina, kad atsakovas tokių išlaidų gali turėti 1 500 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas I. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti 6 000 Lt užstatą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali patirti nuostolių, nes jis yra sudaręs statybų jam priklausančiuose žemės sklypuose sutartį. Šis teismo motyvas prieštarauja atsakovo paaiškinimams, kad sklypuose, kuriuose turi būti vykdomos statybos, nėra suprojektuoti namai, žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio. Pagal pateiktą statybų sutartį teisėtai vykdyti statybų atsakovas negali, nes neturi ir teismui nepateikė statybų leidimų. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nepateikė jokių tinkamų įrodymų apie galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepareikalavo užstato numatyto CPK 147 straipsnyje, o ieškovas arešto dokumentus pateikė vykdymui ir sumokėjo antstoliui už teismo nutarties įvykdymą. Norėdamas neprarasti antstoliui sumokėtų pinigų ieškovas privalo sumokėti teismo nustatytą užstatą, tokiu būdu pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas.
3. Teismas užstato dydį nustatė atsakovo reikalavimu, kuris pareikštas praleidus įstatymų nustatytą terminą, tai yra ne pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikoma priemonė užtikrina galimų atsakovo nuostolių atlyginimą. Jos paskirtis plačiąja prasme - užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.
Ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad skirdamas CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, t.y. reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo motyvuodamas tuo, jog atsakovas yra sudaręs statybų jam priklausančiuose žemės sklypuose sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi byloje esanti 2005 m. liepos 21 d. sutartis sudaryta tarp L. R. ir UAB ,,Laigirida“ (b.l. 19) patvirtina teismo nurodytus argumentais, be to, atsakovo prašoma užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 6 000 Lt suma yra žymiai mažesnė už atsakovo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sumą (134 744,49 Lt). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, visa prašoma suma.
Kaip minėta, įrodymų pakankamumo lygis dėl nuostolių atsiradimo galimybės ateityje negali būti tapatinamas su tuo, kuriam esant teismas privalėtų konstatuoti, kad nuostoliai iš tiesų atsiras, ir galėtų apskaičiuoti tikslų jų dydį, todėl apelianto argumentas, jog nepagrįsta teismo išvada, kad dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs nuostolių, nes atsakovas nepateikė jokių tinkamų įrodymų apie galimus nuostolius, yra atmestinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad L.R. 2005 m. liepos 29 d. teismui pateiktuose prieštaravimuose dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ir teismo įsakymo (b.l. 11), prašė įpareigoti ieškovą sumokėti 6 000 Lt užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Todėl nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad teismas užstato dydį nustatė atsakovo reikalavimu, kuris pareikštas praleidus įstatymų nustatytą terminą, tai yra ne pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui pateikus teismui įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas, siekdama išsaugoti ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyrą, turėjo pagrindą įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
Remdamasis nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.