Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimu subendrinus su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 19 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2012 m. liepos 16 d. ir bausmė visiškai atlikta pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 19 d. baudžiamuosius įsakymus.

Procesas dėl nukentėjusiųjų K. S. ir T. M. civilinių ieškinių nutrauktas.

Priteista iš A. U. 437,31 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos žalos atlyginimo.

Priteista iš A. U. 335,23 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. U. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilių girtumas), 2012 m. liepos 14 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), K. S. gyvenamosios sodybos teritorijoje, matant kitiems asmenims, be jokio pateisinamo motyvo, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė K. S. į veidą, dėl ko ji nugriuvo, po to K. S. nuėjus į jos sodyboje esančią pavėsinę, atėjęs į pavėsinę sudavė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajai K. S. į nosį, tuo padarydamas jai nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose, pereinant į nosies nugarėlę, kairėje kaklo pusėje, kairės plaštakos ketvirtajame piršte, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to kumščiu sudavė vieną kartą jį bandžiusiam nuraminti nukentėjusiajam T. M. į veidą, padarydamas jam kraujosruvas kairės akies – kairio skruosto srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. S. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. U. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Savo skundu nuteistasis A. U. neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam A. U. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas A. U. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. U. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Nuteistasis yra nevedęs, bet gyvena faktinėje santuokoje, augina mažametį vaiką, yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, nedarbo socialinio draudimo išmokų negauna, seniūnija nėra gavusi nusiskundimų jo elgesiu. Iš bylos taip pat matyti, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka, teistas septynis kartus, tarp jų ir už analogiškas nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas apeliantas padarė neišnykus teistumui. Kadangi A. U., neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, jis laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau A. U. paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu) bei lygtiniu paleidimu prieš terminą iš pataisos namų, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui parinko BK 138 straipsnio 2 dalies bei 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas griežčiausias bausmes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų (bausmės vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), o BK 284 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metais 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytoms dviem nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir vienai sunkinančiai aplinkybei, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirtos žymiai mažesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos ir jų mažinti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas A. U. paskirtas bausmes tarpusavyje bei su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-10-26 ir 2012-11-19 baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis apėmimu, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taigi, apeliantui paskirta subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.

Kaip iš skundžiamo nuosprendžio matyti, apylinkės teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias apeliantas nurodo savo apeliaciniame skunde, todėl pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pagrindu mažinti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo motinai buvo atlikta galvos smegenų operacija ir jai būtina kito asmens priežiūra. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas ar jo gynėjas teismo posėdyje, todėl nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nori rūpintis savo segančia motina, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio.