Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė Pareiškėja. (duomenys neskelbtini) tarp R. B. ir L. V. (santuokinė pavardė B.) buvo sudaryta santuoka. (duomenys neskelbtini) gimė Pareiškėjos brolis A. B.. Gyvendami santuokoje L. B. ir R. B. įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 2007 m. rugpjūčio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2009 m. birželio 18 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 29/890 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini); 2009 m. birželio 18 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 6/97 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2009 m. birželio 18 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 6/60 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Visas minėtas nekilnojamas turtas yra registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjai esant 15 metų, ji ir jos tėtis R. B. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Netrukus į (duomenys neskelbtini) gyventi atvyko ir mama su broliu. Tuo metu, brolis taip pat buvo dar nepilnametis. Pareiškėja kartu su tėvais gyveno iki 2017 metų. Nuo 2017 metų ji išsikraustė gyventi atskirai. Pareiškėjos brolis su tėvais gyveno iki jų mirties. Po mamos mirties brolis liko gyventi su tėčiu, o po tėčio mirties jis iš buvusių šeimos namų išsikraustė. Nuosavybės (duomenys neskelbtini) tėvai įgiję nebuvo, gyveno nuomotame būste. Motina L. B. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), palaidota Lietuvoje. Po jos mirties niekas į notarą dėl paveldėjimo klausimų ir palikimo priėmimo nesikreipė. Tėvas R. B. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), palaidotas Lietuvoje. Po tėvo R. B. mirties palikimą priėmė Pareiškėja. Nors po motinos L. B. mirties niekas į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, faktiškai paveldimą turtą pradėjo valdyti kaip savo ir palikimą priėmė faktiniu valdymu tėvas R. B.. Po Pareiškėjos mamos mirties, tėvas savo nuožiūra sutvarkė mamai priklausiusius kilnojamuosius, buities apyvokos daiktus, baldus ir asmeninius daiktus, buvusius tiek (duomenys neskelbtini), tiek buvusius Lietuvoje. Po motinos L. B. mirties, butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi tėtis R. B.. Šiuo metu Pareiškėjai nėra išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos L. B. turto dalį, kadangi nėra išspręstas paveldėjimo klausimas po jos mirties. Todėl Pareiškėja kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą po motinos L. B. mirties priėmė sutuoktinis R. B., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš Pareiškėjos E. B. pareiškimo ir jame nurodytų paaiškinimų, suinteresuoto asmens atsiliepimo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) tarp R. B. ir L. B. buvo sudaryta santuoka. L. B. ir R. B. santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą: butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 29/890 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini); 6/97 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6/60 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė Pareiškėjos mama L. B., tačiau po motinos mirties niekas į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė. Po L. B. mirties, sutuoktinis R. B. toliau rūpinosi bei naudojosi visu bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje esančiu nekilnojamuoju turtu. Taip pat R. B. naudojosi ir mirusiosios L. B. daiktais – tokiu būdu priimdamas mirusios sutuoktinės L. B. palikimą, faktiškai jį valdydamas. Pareiškėjos tėvas R. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo R. B. mirties palikimą priėmė Pareiškėja. Esant nurodytoms aplinkybėms Pareiškėja kreipiasi į teismą dėl to, jog jai nėra išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos L. B. turto dalį, kadangi nėra išspręstas paveldėjimo klausimas po jos mirties.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog po palikėjos L. B. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro nekilnojamas turtas – butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 29/890 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini); 6/97 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 6/60 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas L. B. ir R. B. vardu. Minėtą nekilnojamąjį turtą L. B. įgijo gyvendama santuokoje su R. B., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). R. B. sutuoktinė L. B. mirė (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ testamentų registre nėra įregistruotų L. B. sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo / atsisakymo faktų. L. B. bei R. B. gyvenamąją vietą buvo deklaravę užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini). Po L. B. mirties visu palikėjai tenkančio turto dalimi rūpinosi jos sutuoktinis R. B.. Jis nekilnojamuoju turtu rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo su turtu susijusiu mokesčius. Taigi, palikėjas R. B. tokiu būdu priėmė palikimą po savo sutuoktinės L. B. mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu.

Šiuo atveju mirusiosios nekilnojamojo turto faktinis valdymas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad R. B. po sutuoktinės L. B. mirties (duomenys neskelbtini), aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdamas įgyti teises atsiradusį palikimą ir prisiėmė visas pareigas, kilusias iš palikimo, tai yra faktiškai po palikėjos L. B. mirties pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po jo sutuoktinės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.