Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Gaudutienės ir Lino Žukausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. A. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, ne vėliau kaip nuo 2015 m. balandžio mėn. įsitraukė į E. M. ir R. M. 2014 m. rudenį organizuoto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabandos būdu gabenti į Norvegijos Karalystę ir ten realizuoti taip gaunant neteisėtas pajamas, veiklą. M. A., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir iš anksčiau su E. M. palaikydamas nuolatinius tarpusavio ryšius, 2015 m. balandžio 24 d. paklusdamas E. M. nurodymams, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais – E. M., M. R., I. S. – pasirengė susitikimui su nusikalstamo susivienijimo vadovo nurodymams nepaklūstančiais T. B., T. K., turėdami tikslą su jais susidoroti. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamasis susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir atvyko į susitikimą. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, būdamas ginkluotas šaunamuoju ginklu, apie 12.30 val. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais – E. M., M. R., I. S., R. M., G. V. – atvyko į susitikimą su T. B., T. K., turėdami bendrą tikslą užpulti T. B., T. K., neteisėtai atimti jiems laisvę ir, išgabenę iš viešos vietos, juos nužudyti.Taip M. A. 2015 m. balandžio 24 d. dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, suburto turint tikslą daryti labai sunkius nusikaltimus, veikloje. M. A. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktuose, 146 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad R. M. per G. V. organizavus 2015 m. balandžio 24 d. susitikimą su T. B., T. K., veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir siekdamas susidoroti su R. M. nurodymams nepaklususiais T. B., T. K. ir taip įbauginti kitus asmenis, paklusdamas nusikalstamo susivienijimo vadovui E. M., kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais – M. R., I. S. – pasirengė vyksiančiam susitikimui. Rengdamasis susitikimui E. M. naudojamame automobilyje „Audi A8“ paliko asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mobiliojo ryšio telefonus. Taip pat rengdamasis susitikimui kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais pasiėmė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kuriems neturėjo leidimo, persėdo į specialų automobilį ir vairuodamas jį atvyko į susitikimą.Veikdamas kaip šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys pagal iš anksto su kitu nusikalstamo susivienijimo vadovu R. M. suderintą planą, 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. kartu su E. M., M. R., I. S. automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į susitikimo vietą – automobilių stovėjimo aikštelę prie PC „Molas“, esančio K. Baršausko g. 66A, Kaune, bendrais veiksmais automobiliu atsigabeno pistoletą „Baikal“, kuris pagamintas savadarbiu būdu perdirbant Rusijos pramoninės gamybos dujinį pistoletą „IZH-79-8“, kuriame buvo 8 „Browning“ 9 mm kalibro šoviniai, du pistoletus „Browning“, kurie yra savadarbiai šaunamieji ginklai, perdirbti iš pramoninės gamybos pistoletų „CZ92“, kuriuose buvo po 8 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių bei 42 vnt. „Browning“ 9 mm kalibro šovinių dėžutėje ir 9 vnt. 6,35 mm kalibro „Browning“ šovinių pakete, bei sustojęs netoliese laukė R. M. signalo.R. M. kartu su G. V. susitikus su T. B., T. K. ir davus signalą – sudavus smūgius T. B., M. A., veikdamas kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais R. M., E. M., I. S., sudavė smūgius T. B. į įvairias kūno vietas. Tęsdami bendrus veiksmus, R. M. grasinant šaunamuoju ginklu – įremiant pistoletą T. B. į galvą, E. M. suėmus T. B. už kaklo ir jį smaugiant, neteisėtai atėmė T. B. laisvę ir jį įsodino į automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamą sumanymą išgabenti T. B. iš viešos vietos ir ten jį nužudyti, E. M. laikant suėmus T. B. už kaklo, M. A., sėdėdamas iš kitos T. B. pusės, užtikrino, kad T. B. negalėtų pabėgti, o I. S. vairavo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą, automobiliu išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės ir ketino išgabenti T. B. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ketino jį nužudyti.Tuo metu nusikalstamo susivienijimo narys G. V. peiliu grasino T. K. jį nužudyti, o pribėgęs nusikalstamo susivienijimo narys M. R. ne mažiau kaip du kartus sudavė smūgius T. K. į galvą ir taip neteisėtai atėmė laisvę T. K., jį įsodino į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir R. M., ir šiuo automobiliu ketino išgabenti T. K. iš viešos vietos į tyrimo metu nenustatytą vietą, kur ketino nužudyti T. K..M. A. nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į tyčinį dviejų asmenų – T. B. ir T. K. – nužudymą, dėl savanaudiškų paskatų ir siekio nuslėpti kitus nusikalstamo susivienijimo daromus nusikaltimus, nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vežamu T. K. netrukus policijos pareigūnų buvo sustabdytas prie PC „Molas“ ir T. K. buvo išlaisvintas, o automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vežamu T. B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), ir T. B. buvo išlaisvintas. M. A. taip pat kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. tuo, kad ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 24 d. neteisėtai įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą – pistoletą „Baikal“, kuris perdirbtas iš Rusijos pramoninės gamybos dujinio pistoleto „IZH-79-8“ ir pritaikytas šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „Browning“ šoviniais, su duslintuvu bei 50 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „Browning“ šovinių, kurių 8 buvo pistolete. Šį ginklą ir šaudmenis 2015 m. balandžio 24 d. apie 12.30 val. neteisėtai atgabeno prie PC „Molas“, esančio K. Baršausko g. 66A, Kaune, ir neteisėtai laikė iki tol, kol sulaikymo metu ginklas ir šaudmenys buvo rasti automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paimti policijos pareigūnų.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. A. laikinai sulaikytas 2015 m. balandžio 24 d. Jam Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 26 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi kaltinamajam M. A. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 24 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis M. A., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kaltinamasis M. A. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį.Skunde nurodoma, kad jei suėmimas tęsiamas ilgesnį laiką, teismas privalo patikrinti, ar byloje prieš asmenį surinkti tikrai svarūs jo kaltės įrodymai. Nors skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog byloje užfiksuota pakankamai faktinių duomenų, kad M. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau šios išvados nepagrįstos bylos medžiaga: nukentėjusieji T. B. ir T. K. parodė, kad kaltinamojo nepažinojo ir jis jų atžvilgiu nusikalstamų veikų neatliko. Anot įtariamojo, neįvertinęs aplinkybės, kad nors M. A. sumažėjo pareikšto įtarimo apimtis, t. y. iš jo pašalinta įtarimo dalis dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, teismas nutartyje konstatavo, kad įtariamasis veikė nusikalstamo susivienijimo, turinčio tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, veikloje (BK 249 straipsnis).Anot kaltinamojo, teismas neatsižvelgė į tai, kad jo žmonos tėvas A. G. sutinka įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 30 000 Eur piniginę įmoką, ir tai leidžia daryti išvadą, kad ir kitomis, švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis būtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus. Be to, kaltinamasis užsienyje neturi jokių bendrininkų.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo M. A. skundą atmesti. Kaltinamojo M. A. skundas netenkinamas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria kaltinamajam M. A. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, kuriomis nustatoma, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokie nustatyti įstatyme.Kardomosios priemonės, įskaitant ir suėmimą, gali būti skiriamos (pratęsiamas terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumas yra vertinamasis kriterijus, todėl, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (kaltinti) jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie susiję su suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti T. K. ir T. B. apklausos protokoluose, kaltinamojo M. A. asmens kratos protokole, odorologiniame tyrime ir kituose procesiniuose dokumentuose. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, nurodytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam M. A. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. M. A. yra įtariamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo 6 (šešerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, taip pat pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5, 9, 11 punktuose, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo 8 (aštuonerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis, M. A. yra teistas Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, padarymą, 2011 m. sausio 26 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs skirtos didesnės nei penkerių metų laisvės atėmimo bausmės. Nors įtariamasis skunde nurodo, kad jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, išlaiko 2 mažamečius vaikus, t. y. turi pakankamai stiprius socialinius ryšius, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad M. A., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.Įvertinus kaltinamojo M. A. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, asmenybę charakterizuojančius duomenis, galima daryti išvadą, jog šiuo metu BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, įskaitant ir 30 000 Eur užstatą, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį. Suėmimas kaltinamajam pritaikytas pagrįstai, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

kaltinamojo M. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi kaltinamajam M. A. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.