Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J.V. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo J.V. ieškinį atsakovams D.N. ir S.M. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visagino miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą už akių atsakovams laiku nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų D.N. ir S.M. ieškovo naudai 9600 Lt skolą, 1737,60 Lt delspinigių, 2313,21 Lt palūkanų, procesines palūkanas; iš atsakovų ieškovo naudai priteisė po 205 Lt žyminio mokesčio, 7,27 Lt už procesinių dokumentų vertimą į valstybinę kalbą, o iš atsakovo D.N. papildomai 174,41 Lt už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui viešo paskelbimo būdu, 2,53 Lt už laikraščių, kuriuose paskelbti procesiniai dokumentai, įsigijimą. Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo D.N. 19 Lt už procesinių dokumentų pateikimą skelbimui viešo paskelbimo būdu yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas iš atsakovų priteisti skolą ir materialines palūkanas yra pagrįstas. Taip pat konstatavo, kad ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydis yra neprotingas ir aiškiai per didelis, todėl jį sumažino nuo 0,4 proc. iki 0,1 proc. už kiekvieną praleistą mokėti dieną. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų 12 proc. dydžio procesines palūkanas, nurodęs, kad šalių nustatytos 12 proc. palūkanos yra aiškiai per didelės ir neprotingos, todėl jas sumažino iki 5 proc. Įvertinęs patenkintų reikalavimų dalį teismas atitinkamai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas solidariai teismas netenkino, kadangi civilinio proceso įstatymas nenumato solidaraus bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustačius absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, bylą nagrinėja apeliaciniame skunde suformuotų pagrindų ribose.

Ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovų 12 proc. procesinių palūkanų, nors dėl tokio jų dydžio buvo susitariusios pačios šalys. Iš byloje pateiktos sutarties matyti, kad ieškovą ir atsakovus siejo paskolos sutartiniai santykiai (CK 6.193 str.). Sutartyje nurodyta, kad atsakovai įsipareigoja ieškovui sumokėti 12 proc. dydžio palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu dėl skolos grąžinimo ieškovui teks kreiptis į teismą.

Skolininko pareiga mokėti kreditoriui ir pastarojo teisė reikalauti, kad iš skolininko būtų priteistos, įstatymo nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo numatyta CK 6.37 str. 2 d. Šios palūkanos teismų praktikoje dar vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų dydis yra nustatytas CK 6.210 str. Pagal šio straipsnio 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi šalys abipusiu susitarimu gali nustatyti kitokį procesinių palūkanų dydį nei numatyta įstatymuose, kuris šalių nuomone bus pakankamas kompensuoti kreditoriaus patiriamus minimalius nuostolius dėl laiku negrąžinamos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; kt.). Tačiau šalys nėra visais atvejais visiškai laisvos susitarti dėl taikytino procesinių palūkanų dydžio, o jas riboja įstatymų bei sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimai (CK 6.37 str. 3 d.). Kaip teisingai motyvavo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turi būti užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra, o vienas iš būdų tą padaryti yra kreditoriaus prašomų priteisti palūkanų kontrolė. Teismas nustatęs, kad kreditoriaus prašomos priteisti palūkanos yra neprotingai didelės, jas gali sumažinti atsižvelgdamas į CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas skundžiamu sprendimu teisėtai bei pagrįstai pripažino, jog ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų dydis prieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams bei sumažino jas iki tinkamo dydžio. Nepaisant to, kad šalys dėl 12 proc. palūkanų dydžio susitarė pačios, nesant įrodymų, jog dėl pavėluoto skolos grąžinimo, ieškovo patiriamų minimalių nuostolių nekompensuotų teismo priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, šalių sutartas palūkanų dydis yra aiškiai nesąžiningas pagal tokių teisinių santykių įprastą dalykinę praktiką (CPK 185 str.). Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovo naudai iš atsakovų priteisti 12 proc. dydžio palūkanas, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas esą teismas nepagrįstai ieškovo naudai iš atsakovų nepriteisė 13,75 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi šios išlaidos nėra pagrįstos jokiais konkrečiais dokumentais, galinčiais patvirtinti faktinį jų turėjimą.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų turėjo būti priteistos solidariai. Iš ginčo paskolos sutarties matyti, kad atsakovai 9600 Lt paskolą ieškovui įsipareigojo grąžinti solidariai. Tokiu būdu buvo susitarta dėl solidarios skolininkų pareigos, o ieškovui suteikta teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Ieškovui pareiškus reikalavimą priteisti skolą iš abiejų atsakovų solidariai, savaime neatsirado ir jų solidari pareiga atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl teisminio skolos išieškojimo proceso pradėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos iš šalių turi būti priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis, nes šios procesinės pareigos šalys negali pakeisti sutartimi. Tik išimtiniais atvejais, jeigu negalima nustatyti priteistinos atskirai iš kiekvieno iš solidarių skolininkų bylinėjimosi išlaidų dalies, jas leidžiama priteisti solidariai. Šios išimties nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, todėl pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš solidarių skolininkų nustatydamas kiekvienam iš jų dalis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas,

nutarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.