Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį dėl atsisakymų duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, D. V..

Aprašomoji dalis

nustatė

Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymų duoti sutikimus skirti drausmines nuobaudas – papeikimus, teisėtumo.

4. Ieškovas įrodinėja, kad darbuotojas D. V. netinkamai vykdė vagonų apžiūrą reglamentuojančias instrukcijas bei nevykdė vadovybės raštiškų nurodymų, argumentuodamas, jog:

5. Kreipusis į atsakovą dėl sutikimų skirti D. V. drausmines nuobaudas, ieškovas 2015-06-22 duodamas neigiamą atsakymą nurodė, jog „nemato“ darbo drausmės pažeidimo, o 2015-07-17 neigiamą atsakymą grindė aplinkybe, jog VRSS viršininko pavaduotojas remiantis savo pareiginiais nuostatais neturi teisės savo nuožiūra rengti visokius sugalvotus išaiškinimus, bei pažymėjo, jog tokio pobūdžio pažeidimas jau yra nagrinėtas ir atsakovo nuomonė nepasikeitė.

6. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas nepagrįstai riboja jo teisę įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą užtikrinti darbo drausmę. Be to, kuriama diskriminacinė situacija, kadangi ne visi darbuotojai priklauso šiai profesinei sąjungai, o trečiojo asmens elgesys trukdo darbdaviui tinkamai organizuoti darbą bei veikia papildomų išlaidų atsiradimą dėl traukinių prastovos bei poreikiu atlikti papildomus manevravimo darbus be pagrindo atkabinant vagonus ir vėl juos prikabinant prie kito traukinio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo D. V. yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojas remontininkas, be to, jis yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybos narys (T.1, b.l. 13-28). Dėl šios priežasties apeliantas privalo prieš skirdamas drausmines nuobaudas kreiptis į atsakovą profesinę sąjungą „Solidarumas“. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo išėjimas iš ginčo ribų vertinat ieškovo reikalavimą, dėl ko netinkami atliktas darbdavio interesų pažeidimo kvalifikavimas, t.y. įvertintas pačios drausminės atsakomybės pagrįstumo faktas, o ne atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą teisėtumo faktas.

Dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą

18. Nagrinėjamoje byloje DK 240 straipsnio 2 dalis įpareigoja darbdavį gauti išankstinį profesinės sąjungos sutikimą prieš skiriant drausminę nuobaudą (DK 134 straipsnis, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio 2 dalis). Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135, kurią 1994-06-23 ratifikavo ir Lietuvos Respublika, 1 straipsnyje yra pažymėta, kad darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas.

19. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotu atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011, 2012-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Inter alia, kasacinis teismas nurodė, kad darbdavio prašymą nagrinėjantis atitinkamas subjektas ne tik turi laikytis DK 134 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (nuspręsti per keturiolika dienų nuo prašymo gavimo ir sutikimą ar nesutikimą pateikti raštu), bet savo nesutikimą turi motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).

20. Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo darbo drausmės pagrįstumo faktai. Drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – paskiriama drausminė nuobauda, įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme. Taigi nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo trečiajam asmeniui teisėtumo, o tik atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą, siekiant nustatyti, ar tokiu atsisakymu nevaržoma darbdavio galimybė vykdyti pagrindines įmonės funkcijas bei ar nepažeidžiami jo teisėti interesai.

21. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimo nepagrįstumą motyvavo tuo, kad „ilgamečio patyrusio darbuotojo elgesys buvo sąlygotas nepasitikėjimu Išaiškinimu bei Išaiškinimo spragų buvimu (pvz. žymenų ir pažymos duomenų nesutapimo ir pan.), apsidraudžiant nuo neigiamų pasekmių“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokiu motyvu buvo įvertintas darbuotojo elgesys, kuris reikšmingas dėl drausminės atsakomybės taikymo (DK 234 straipsnis), o ne atsakovo veikos teisėtumas, atsisakant duoti sutikimą skirti drausmines nuobaudas. Atsižvelgiant į tai, pripažįstamas kaip pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ginčo ribų.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012, išaiškino, jog ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. D.ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2008).

22. Apeliantas (ieškovas) ieškinyje aiškiai nurodė, kad atsakovo veiksmai užkirto kelią tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytą pareigą užtikrinti darbo drausmę, o tuo sukuriama diskriminacinė situacija darbuotojų, kurie nepriklauso šiai profesinei sąjungai, teisėms (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.2). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 21 punkte nustatytą aplinkybę dėl to, kad teismas išėjo iš ginčo ribų, konstatuoja netinkamą materialiosios teisės normos taikymą byloje nustatytoms aplinkybėms (CPK 330 straipsnis).

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad Profesinių sąjungų įstatymo normomis, kuriose nustatyta, kad profesinės sąjungos gina savo narių teises ir interesus, siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose.

24. Teisėjų kolegija, apibendrinusi prieš tai nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, daro išvadą, jog profesinei sąjungai nėra suteikta teisė vertinti darbuotojo pareigų vykdymo tinkamumą. Tokią diskreciją turi darbdavys (DK 238, 240 straipsniai). Kaip minėta, profesinių sąjungų nariams įstatymo normomis numatyta didesnė jų teisių apsauga išskirtinai tik dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, ginant kitų darbuotojų teises, siekiant išvengti už tai galimo persekiojimo. Suteikta teisė atstovauti ir ginti savo narius nereiškia ginti nuo atsakomybės už darbo drausmės pažeidimą. Pagal normos esmę profesinė sąjunga galėtų tik patikrinti, ar nėra siekiama skirti drausminę nuobaudą dėl nario veiklos profesinėje sąjungoje. Bet kuriuo atveju, turėtų būti nustatinėjama, ar darbdavio veiksmais nėra daromas sistemingas ir tendencingas poveikis nariui, siekiant jį paveikti kaip profesinės sąjungos veikėją.

25. Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2015-06-19 raštu Nr. 10-168 atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą motyvuojant tuo, jog „Taryba... nemato darbo drausmės pažeidimo“ (elektroninės bylos priedo T.1 , b.l. 44). Taigi iš esmės buvo pasisakyta dėl to, dėl ko atsakovui pagal įstatymą nesuteikta teisė spręsti. Taip pat atsakovas 2015-07-17 raštu Nr. 10-175 atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, motyvuodamas nedalykiškai atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, deklaratyviai nurodant, kad Vilniaus regionų stočių skyriaus viršininko pavaduotojas V. O. remiantis savo pareiginiais nuostatais neturi teisės savo nuožiūra rengti „visokius sugalvotus išaiškinimus“, o darbuotojų prašymu patobulinti Išaiškinimą, kad ateityje nekiltų neaiškumų bei nesusipratimų, nenori pats VRSS viršininkas R. K. (elektroninės bylos priedo T.2, b.l. 50-51). Kuo toks atsisakymas susiję su trečiojo asmens D. V. veikla, kaip profesinės sąjungos veikėjo, nevertinta. Atsakovas 2015-07-17 raštu Nr. 10-176 atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, nurodydamas, kad prašoma leisti skirti nuobaudą už identišką pažeidimą ir Taryba nemato pagrindo dar kartą aptarinėti tai, ką buvo aptarusi ir pateikusi raštišką atsakymą (elektroninės bylos priedo T.2, b.l. 65). Taigi atsakovo 2015-06-19 raštas Nr. 10-168 ir 2015-07-17 raštai Nr. 10-175, Nr. 10-176, kurie priimti tarybos posėdžių medžiaga (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.169-176), įrodo, kad iš esmės buvo sprendžiamas darbuotojo drausminės atsakomybės klausimas, bet ne dėl trečiojo asmens D. V. teisių apsaugos už veiklą profesinėje sąjungoje.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi D. V. 2015-05-25 paaiškinimus (elektroninės bylos priedo T.1, b.l. 37), parengtus į darbdavio reikalavimus pasiaiškinti dėl 2015-05-19 duoto nurodymo atkabinti 6 vagonus (Nr. 59858258, 59825174, 53405791, 59858886, 5985821, 53407276), nustatė, kad darbuotojas iš esmės nurodė nesutinkąs su Vilniaus regionų stočių skyriaus viršininko pavaduotojo V. O. atliktu 2015-05-14 išaiškinimu, kuris, anot jo, yra neišsamus ir neinformatyvus, priimtas pažeidžiant subordinaciją ir įgalinimus. Be kita ko, darbuotojas darbdaviui nurodė, kad 2015-05-14 išaiškinime nustatyta tvarka turi būti nustatoma įsakymu, o ne išaiškinimu, kuriame turėtų būti nurodytas, tačiau neįvardijamas, atsakingu būtent VTPP operatorius. Taigi darbuotojas iš esmės ginčija darbdavio atstovo teisę duoti nurodymus bei nurodymų išraiškos formą, nors tokios teisės pagal DK 228 straipsnį neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo D. V. aiškiai nurodė, kad būtent jam, o ne ar / ir kitiems darbuotojams yra nesuprantamas 2015-05-14 išaiškinimas.

27. Byloje nėra jokių įrodymų, kad iki sprendimo skirti drausminę nuobaudą priėmimo D. V., kaip profesinės sąjungos veikėjas, atstovaudamas kitų darbuotojų interesus, kreipėsi į darbdavį (apeliantą), kad Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko pavaduotojo (vagonų ūkiui) 2015-05-14 parengtas Išaiškinimas dėl vagonų techninės apžiūros prieš pakrovą ir tiesioginiuose traukiniuose Nr. 2(VRSS)-843, kuriame, be kitų reikalavimų komplektuojamų vagono dalių duomenų sutikrinimui, numatyti vagonų tikrintojo veiksmai tais atvejais, kai iš žymenos neįmanoma išskaityti paskutinės išsamiosios aširačio patikros datos (elektroninės bylos priedo T.1, b.l. 32), būtų panaikinti kaip neteisėti. D. V. paaiškinime nurodė, kad jam yra neaiškios jo atsakomybės ribos pagal VI kat. Vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatus (elektroninės bylos priedo T.1, b.l. 29). Kaip jau nurodyta, aplinkybės dėl darbdavio nurodymo teisėtumo ir pareigų apimties bei atsakomybės už pareiginių nuostatų vykdymą nustatinėjamos tuo atveju, kai vyksta ginčas dėl paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) nurodė, kad atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui, pažeidė jo teisėtus interesus, nes ieškovas negali užtikrinti savo, kaip darbdavio, teisės operatyviai ir adekvačiai reaguoti į savo darbuotojų netinkamą elgesį, užtikrinti įmonės pagrindinių funkcijų kokybišką vykdymą, užtikrinti darbo drausmę, jos laikymąsi, išvengti darbuotojų, įmonėje veikiančių profesinių sąjungų narių, nebaudžiamumo atmosferos darbo kolektyve sukūrimo, nes tokiu atveju būtų diskriminuojami kiti darbuotojai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas suvaržė darbdavio teises atleisti sistemingai darbo drausmę šiurkščiai pažeidinėjantį darbuotoją dėl nurodyto darbo drausmės pažeidimo.

29. DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, principas.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, jei darbuotojų atsakomybės taikymą veiktų narystės profesinėje sąjungoje faktas, o ne apsaugos dėl vykdomos veiklos faktas, būtų pažeista imperatyvi įstatymo norma, įpareigojanti visus vertinti vienodai darbo drausmės užtikrinime. Tai reiškia, kad būtų pažeisti ne tik kitų darbuotojų teisėti interesai į bendrą darbo tvarką, teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas, bet ir darbdavio teisė organizuoti darbą (DK 227, 229 straipsniai). Tokiu atveju konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, jog atsakovo 2015-06-19 raštu Nr. 10-168 įformintas atsisakymas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą esmės pažeidžia jo interesus (CPK 12, 178 straipsniai). Liudytoju apklausto A. T. parodymai, kad ir jam neaiškus 2015-05-14 parengtas Išaiškinimas, jo 2015-07-31 pranešimas darbdaviui (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.168), patvirtina, jog D. V. nevykdė organizuoto darbuotojų teisių gynimo šiuo klausimu.

31. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog D. V. būtų kėlęs klausimus kaip profesinės sąjungos veikėjas dėl Vilniaus regionų stočių skyriaus viršininko pavaduotojo V. O. atlikto 2015-05-14 išaiškinimo teisėtumo ir pagrįstumo, o jam už tai darbdavys (apeliantas) būtų siekęs padaryti poveikį, veikdamas per darbo drausmės institutą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovo 2015-06-19 raštu Nr. 10-168 atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

32. Ieškovas buvo pateikęs 2015-06-12 reikalavimą Nr. 2(VRSS)-1053 D. V. pasiaiškinti dėl 2015 m. birželio 7 d. duoto nurodymo atkabinti nuo traukinio 2 vagonus (Nr. 59006890 ir 58808783). D. V. 2015-06-16 paaiškinime (elektroninės bylos priedo T.2, b.l. 45) nurodė panašius argumentus kaip ir 2015-05-25 paaiškinime. Taip pat ieškovas 2015-06-22 pateikė reikalavimą Nr. 2(VRSS)-1089 D. V. pasiaiškinti dėl 2015 m. birželio 16 d. duoto nurodymo atkabinti nuo traukinio 7 vagonus (Nr. 59825943, 54713011, 54659867, 58808049, 58807876, 90193640 ir 58808577). D. V. 2015-06-124 paaiškinime (elektroninės bylos priedo T.2, b.l. 456) nurodė panašius argumentus kaip ir 2015-05-25 bei 2015-06-16 paaiškinimuose. Vagonų atkabinimo ir sulaikymo faktą patvirtina Bendrieji aktai, užpildyti KR- 34 forma (elektroninės bylos priedo T.1, b.l. 33-35, T.2., b.l. 36, 52-53). Taigi reikalavimai pasiaiškinti pateikti už atskiras veikas, kurias apeliantas traktuoja kaip darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos darbuotojas turėtų būti patrauktas teisinėn atsakomybėn, po to, kai bus gautas atsakovo sutikimas. Per visą ginčo laikotarpį nuo 2015-05-19, t.y. kai buvo duotas pirmasis nurodymas atkabinti vagonus, iki 2015-05-19 trečiasis asmuo D. V. nenurodė jokių apelianto (darbdavio) veiksmų, kurie galėtų patvirtinti, jog jis būtų siekęs padaryti poveikį, veikdamas per darbo drausmės institutą, dėl jo, kaip profesinės sąjungos veikėjo, veiklos. Byloje nėra pateikta jokio dokumento, galinčio pagrįsti trečiojo asmens D. V. iniciatyvą parodantį valinį veiksmą dėl kitų darbuotojo teisių ginties, ginčijant 2015-05-14 parengtą Išaiškinimą dėl vagonų techninės apžiūros prieš pakrovą ir tiesioginiuose traukiniuose Nr. 2(VRSS)-843. Atsisakymas paklusti darbovietės tvarkai neįrodo teisės naudotis DK 134 straipsnio 1 dalyje, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytu apsaugos mechanizmu.

33. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija nekartodama nutarties 27, 28 ir 30 punktuose nurodytų argumentų, sprendžia, jog ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovo 2015-07-17 raštu Nr. 10-176 ir raštu Nr. 10-175 įformintus atsisakymus duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

34. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2015-06-19 ir 2015-07-17 atsakymus duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui D. V. drausmines nuobaudas – papeikimus, turėjo būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkinamas ir panaikinami atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2015-06-19 raštu Nr. 10-168 ir 2015-07-17 raštais Nr. 10-176, Nr. 10-175 įforminti atsisakymai duoti sutikimą ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ skirti D. V. drausmines nuobaudas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis).

35. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nereikia ginčyti profesinės sąjungos atstovaujamojo organo nesutikimo su drausminės nuobaudos paskyrimu, nes tai yra kliūtis darbdaviui toliau drausmine tvarka tęsti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą (Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Sisteminis Profesinių sąjungų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimas pagrindžia, kad kompetentinga institucija nagrinėti tokio pobūdžio ginčą yra teismas. DK 285 straipsnis aiškiai nurodo, kad Darbo ginčų komisijoje gali būti nagrinėjamas individualus darbo ginčas, kilęs tarp darbdavio ir darbuotojo. Atsisakius duoti sutikimą, ginčas kyla tarp profesinių sąjungų ir darbdavio, nors ir dėl įrodinėjamo darbuotojo netinkamo darbo pareigų, numatytų įstatyme ar sutartimis, vykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovas sumokėjo 62 eurų žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1punktas), todėl ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje susidarė 4,46 eurų dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai.

37. Ieškovas (apeliantas) pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 31 eurų. Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantui iš atsakovo priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas 31 eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2015 m. birželio 19 d. atsisakymą, įformintą raštu Nr. 10-168, skirti D. V. drausminę nuobaudą – papeikimą.

Panaikinti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2015 m. liepos 17 d. atsisakymą, įformintą raštu Nr. 10-175, skirti D. V. drausminę nuobaudą – papeikimą.

Panaikinti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2015 m. liepos 17 d. atsisakymą, įformintą raštu Nr. 10-176, skirti D. V. drausminę nuobaudą – papeikimą.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 302654083, 62 eurus (šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, naudai.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 302654083, Lietuvos Respublikos valstybei 4,46 eurų (keturis eurus, 46 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas nedelsiant pristatomas teismui.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 302654083, 31 eurą (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, naudai.