Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-03-27 · Administracinė byla Nr. A-442-591-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-27
Bylos Nr.
A-442-591-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
I. B.
Atsakovas
Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Advokatai
Pranas Makauskas
Administracinė byla Nr.A-442-591-08Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjo I. B. atstovui advokatui Pranui Makauskui,atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovui Rimantui Mačiukaičiui,

trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei kompensacijos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas I. B. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas: panaikinti atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau - Ligoninė) 2005-10-13 sprendimą Nr.11ATS-9/B-7 dėl atsisakymo išmokėti kompensaciją; priteisti iš atsakovo Ligoninės jo naudai 36 (trisdešimt šešių) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, t.y. 132618,24 Lt, bei 46628,57 Lt delspinigių.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad nuo 2001-10-19 iki 2005-06-30 jis dirbo Ligoninėje, kuomet Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau - Departamentas) direktoriaus 2005-06-30 įsakymu Nr.6/07-306 buvo atleistas iš tarnybos pagal Tarnybos Departamente statuto (patvirtintas 2000-04-18 įstatymu Nr.VIII-1631) (toliau - Statutas) 32 str. 1 d. 4 p. (kai sumažinamas pareiginių etatų skaičius dėl darbo organizavimo pakeitimų). Jam dirbant pas atsakovą, buvo sužalota (sutrikdyta) jo sveikata, per 2004 metų laikotarpį dėl pas atsakovą darbo metu naudojamų rankų dezinfekcijos ir plovimo priemonių bei mūvimų chirurginių pirštinių, t.y. sveikatos sužalojimas (sutrikdymas) yra susijęs su tarnyba pas atsakovą. Šios aplinkybės buvo nustatytos (konstatuotos) Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr.04-01-61, kuriuo 2005-02-10 buvo ištirtos profesinės ligos priežastys ir veiksniai, o 2005-02-18 pareiškėjui buvo patvirtinta lėtinė profesinė liga - profesinis lėtinis alerginis kontaktinis dermatitas, dažnai recidyvuojanti eiga, sukeltas latekso, ploviklio ir kt. (chirurgui). Ligoninei nesutikus su minėtomis išvadomis, pastaroji pateikė skundą LR Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, tačiau LR SAM CDMEK nusprendė I. B. profesinės ligos diagnozės patvirtinimą palikti nepakeistą. Dėl profesinės ligos, kuria susirgo ryšium su tarnyba pas atsakovą, I. B. buvo nustatyta trečia invalidumo grupė - netekta 30 procentų profesinio darbingumo. 2005-09-30 pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti jam 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, tačiau Ligoninė atsisakė ją išmokėti motyvuodama tuo, kad jis iš tarnybos buvo atleistas ne pagal Statuto 32 str. 2 d. 4 p., o pagal Statuto 32 str. 1 d. 4 p., taip pat tuo, kad atsakovo siuntimu jis nepasitikrino sveikatos dėl tinkamumo tarnybai. Pareiškėjas paaiškino, kad reikalaujamos kompensacijos išmokėjimo pagrindus ir sąlygas reglamentuoja Statuto 49 str. 3 d. 3 p. Sprendžiant šios kompensacijos išmokėjimo pareigūnui klausimą nėra ir negali būti atsižvelgiama į tai, kokiu pagrindu yra pasibaigę tarnybos santykiai ir ar apskritai jie yra pasibaigę. Tuo pačiu, kompensacijų mokėjimui jokios įtakos neturi ir negali turėti pareigūno sveikatos patikrinimas tikslu nustatyti jo tinkamumą tolesnei tarnybai. Statuto 42² str. numato, jog kai dėl Departamento arba jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis pareigūnui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Delspinigiai skaičiuotini už laikotarpį nuo 2005-10-21 iki 2007-06-01 ir sudaro 46628,57 Lt. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo I. B. atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareikštais reikalavimais nesutiko, patvirtindama, kad Departamento direktoriaus 2005-06-30 įsakymu Nr.6/07-306 „Dėl atleidimo iš tarnybos“ I. B. buvo atleistas iš Ligoninės Chirurgijos skyriaus viršininko pareigų, vadovaujantis Statuto 32 str. 1 d. 4 p., 35 str. 2 ir 3 d., 36, 37 ir 47¹ str. bei atsižvelgiant į Departamento 2004-12-16 informacinį lapelį Nr. 10/07-2995 ir į pareiškėjo 2005-06-27 rašytinį prašymą. I. B. buvo išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad tam, jog sumokėti kompensaciją, numatytą Statuto 49 str. 3 d. 3 p., jis privalo pateikti medicininius dokumentus apie tinkamumą tarnybai pagal sveikatos būklę iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos centrinės medicinines ekspertizės komisijos, kaip to reikalauja Statuto 10 str. 5 d. ir 49 str. 3 d., nes kito teisinio pagrindo išmokėti jam minėto dydžio kompensaciją nėra. 2005-06-06 I. B. buvo įteiktas siuntimas medicininei apžiūrai į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos centrinės prašoma kompensacija išmokėta nebuvo. Nesant teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjo prašomo dydžio kompensaciją, nėra pagrindo skaičiuoti ir delspinigius. Teisminio nagrinėjimo metu Ligoninės atstovas patvirtino atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovas teisminio nagrinėjimo metu sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais ir prašė skundą atmesti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2005-10-13 sprendimą Nr.11ATS-9/B-7, priteisė iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės I. B. naudai 36 (trisdešimt šešių) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, t.y. 132618,24 Lt bei 46628,57 Lt delspinigių.

Teismas nustatė, kad I. B. nuo 2001-10-19 iki 2005-06-30 dirbo Ligoninėje, o Departamento direktoriaus 2005-06-30 įsakymu Nr.6/07-306 (b.l. 10) buvo atleistas iš tarnybos pagal Statuto 32 str. 1 d. 4 p. (kai sumažinamas pareiginių etatų skaičius dėl darbo organizavimo pakeitimų).

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui dirbant Ligoninėje, buvo sužalota (sutrikdyta) jo sveikata. I. B. sveikata buvo sužalota (sutrikdyta) per 2004 metų laikotarpį dėl Ligoninėje darbo metu naudojamų rankų dezinfekcijos ir plovimo priemonių bei mūvimų chirurginių pirštinių, t.y. pareiškėjo sveikatos sužalojimas (sutrikdymas) yra susijęs su tarnyba Ligoninėje, ką patvirtina 2005-02-10 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas Nr.04-01-61, kuriuo buvo ištirtos pareiškėjo profesinės ligos priežastys ir veiksniai (b.l. 16-20), o 2005-02-18 I. B. buvo patvirtinta lėtinė profesinė liga - profesinis lėtinis alerginis kontaktinis dermatitas, dažnai recidyvuojanti eiga, sukeltas latekso, ploviklio ir kt. (chirurgui) (b.l. 21).

Ligoninė, nesutikdama su Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr.04-01-61 bei su tuo, kad šis I. B. susirgimas yra susijęs su darbu (tarnyba) Ligoninėje, pateikė skundą LR Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi Ligoninės skundą dėl I. B. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr.04-01-61, 2005-05-25 „Išvada dėl profesinės ligos pagrįstumo“ Nr.56/05 nusprendė, kad I. B. profesinės ligos diagnozė nustatyta tinkamai (b.l. 12-13).

Pareiškėjui dėl minėtos profesinės ligos, kuria jis susirgo ryšium su tarnyba Ligoninėje, buvo nustatyta trečia invalidumo grupė, netekus 30 procentų profesinio darbingumo, ką patvirtina Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotas Invalidumo pažymėjimas, serija VMSE-10 Nr.001097 (b.l. 11).

I. B. 2005-09-30, vadovaudamasis Statuto 49 str. 3 d. 3 p., kreipėsi į Ligoninę, prašydamas išmokėti jam 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją (b.l. 8-9).

Ligoninė 2005-10-13 sprendimu Nr.11ATS-9/B-7 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė išmokėti pareiškėjui 36 (trisdešimt šešių) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, motyvuodama tuo, kad jis iš tarnybos Ligoninėje buvo atleistas ne pagal Statuto 32 str. 2 d. 4 p., o pagal Statuto 32 str. 1 d. 4 p., bei tuo, kad jis Ligoninės siuntimu nepasitikrino savo sveikatos dėl tinkamumo tarnybai Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos centrinės medicinines ekspertizės komisijoje (b.1. 7).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog ginčo atveju I. B. reikalaujamos kompensacijos išmokėjimo pagrindus ir sąlygas reglamentuoja Statuto 49 str. 3 d. 3 p., kuris numato, kad pareigūnui, sužeistam einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, atsižvelgiant į kūno sužalojimo sunkumą, kurį nustato atitinkama medicininės ekspertizės komisija, išmokama 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija dėl sužeidimo tapusiam III grupės invalidu.

Teismas padarė išvadą, kad minėto ginčo atveju yra visi nurodyti tokios kompensacijos išmokėjimo pagrindai ir sąlygos, t.y. I. B. buvo sužeistas (susirgo profesine liga), sužeidimas (susirgimas profesine liga) yra susijęs su tarnyba Ligoninėje, dėl tokio sužeidimo I. B. tapo III grupės invalidu. Teismas pripažino, kad Ligoninės argumentai, jog pareiškėjas Ligoninės siuntimu nepasitikrino savo sveikatos dėl tinkamumo tarnybai būtent Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos centrinės medicinines ekspertizės komisijoje, ginčo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi I. B. nustatyta lėtinė profesinė liga - profesinis lėtinis alerginis kontaktinis dermatitas, dažnai recidyvuojanti eiga, sukeltas latekso, ploviklio ir kt. (chirurgui) buvo patvirtinta kompetentingų institucijų (Profesinės ligos tyrimo komisijos bei LR Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos), kvalifikuotai, objektyviai bei visapusiškai ištyrus I. B. ligos atsiradimo priežastis, pagrindus bei sąlygas. Teismas nurodė, kad minėto ginčo atveju yra svarbi turinio viršenybė prieš formą, todėl Ligoninės argumentai dėl netinkamo pareiškėjo sveikatos patikrinimo bei profesinės ligos nustatymo yra atmestini.

Teismas nusprendė, kad Statuto 49 str. nurodytos pareigūnų kompensacijos yra viena iš pareigūnų socialinių garantijų formų, be to, tai tokia socialinė garantija, kuri yra tiesiogiai susijusi su pareigūnų sauga bei sveikata, ir atlieka žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo funkciją. Sprendžiant šios kompensacijos išmokėjimo pareigūnui klausimą, nėra ir negali būti atsižvelgiama į tai, kokiu pagrindu yra pasibaigę tarnybos santykiai ir ar apskritai jie yra pasibaigę. Kompensacijos mokėjimui jokios įtakos neturi ir negali turėti pareigūno sveikatos patikrinimas tikslu nustatyti jo tinkamumą tolesnei tarnybai. Baigtinis kompensacijų nemokėjimo pagrindų sąrašas yra numatytas Statuto 50 str., kuriame nėra numatyta, jog kompensacijos yra nemokamos priklausomai nuo atleidimo iš tarnybos pagrindo ar tuomet, kai pareigūnas nepasitikrina sveikatos dėl tinkamumo tolesnei tarnybai.

LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr.650 patvirtintos „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos“ 6.1 punktas numato, kad kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau apmokamą, darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio. Tokio pasirinkimo teisė priklauso nukentėjusiajam (analogiškai Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 11 str. 2 d.), todėl pripažino, kad pareiškėjas pagrįstai pasirinko darbo užmokesčio laikotarpį nuo 2003 m. vasario mėnesio iki 2003 m. gruodžio mėnesio, prašydamas išmokėti 132618,24 Lt (36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio) kompensaciją. Statuto 42² str. numato, jog kai dėl Departamento arba jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis pareigūnui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numato, kad delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintų „Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ 21 p. numato, jog kompensacija turi būti išmokėta arba raštu atsisakyta ją mokėti per 10 darbo dienų nuo visų nurodytų dokumentų gavimo, todėl ginčo atveju kompensacija pagal pareiškėjo 2005-09-30 prašymą jam turėjo būti išmokėta 2005-10-13 (šią dieną Ligoninei atsisakius išmokėti pareiškėjo prašomą kompensaciją), todėl I. B. pagrįstai prašo priteisti jam 46628,57 Lt delspinigius, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2005-10-21 iki 2007-06-01.

III.

Apeliaciniu skundu ir 2007 m. liepos 13 skundo papildymu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti arba pakeisti teismo sprendimą, sumažinant I. B. priteistą kompensaciją bei delspinigius. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neatsižvelgė į Statuto 49 str. 3 d. 3 p. nurodytą kompensacijos išmokėjimo sąlygą, t.y. į tai, kad pareigūno sužeidimą turi nustatyti atitinkama medicininės ekspertizės komisija. Statuto 10 str. 5 d. nurodoma Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM centrinės medicininės ekspertizės komisija. Pareiškėjas Ligoninės siuntimu minėtoje komisijoje nepasitikrinęs sveikatos praleido galimybę įvykdyti imperatyvią sąlygą šios kompensacijos išmokėjimui.Teismas priteisdamas delspinigius neatsižvelgė į tai, kad byla metus laiko buvo sustabdyta, nes buvo nagrinėjami ginčai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla.2005-05-25 išvadoje Nr.56/05 pažymėta, kad I. B. 2005-01-10 kreipėsi į Vilniaus universitetinės ligoninės dermatologą skųsdamasis rankų pirštų įtrūkimais ir kad šie profesinės ligos simptomai atsirado prieš pusę metų. Teigia, jog pareiškėjas žinodamas, jog susirgo profesine liga, apie tai neinformavo darbdavio ir toliau naudojo kenksmingas medžiagas, ir tokį elgesį vertina kaip didelį neatsargumą ar tyčinį savęs žalojimą. Nurodo, jog Statuto 50 str. numato vieną kompensacijos nemokėjimo pagrindų – kai pareigūnas tyčia save sužalojo, o CK 6.282 str. 1 d. leidžia teismui sumažinti žalos atlyginimą arba atmesti reikalavimą atlyginti žalą, kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Profesinės ligos tyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Darbo kodekso 282 str. 1 d. ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 1 d., kur nustatyta, jog visoms be išimties įmonėms, įstaigoms, organizacijoms privaloma vienoda profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarka. Profesinių ligų tyrimas detalizuotas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie LR SAM direktoriaus 2004-10-01 įsakymu patvirtintais nuostatais. Pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2000-8-29 įsakymu Nr.475 patvirtintų Centrinės darbo medicininės ekspertų komisijos nuostatų 6.1 ir 6.2 p., Komisija sprendžia visus ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, atlieka profesinių ligų ekspertizę, surašo išvadą. 2005 m. gegužės 25 d. išvada Nr.56/05 ir 2005 m. vasario 10 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas Nr.04-01-61 yra nenuginčyti ir galiojantys.Nagrinėjant bylą atsakovas administraciniam teismui pateikė du papildomus skundus, kurie buvo išnagrinėti (administracinės bylos Nr. I-976-5/2006 ir Nr.I-975-19/2006) ir pilnai atmesti. Tenkindamas atsakovo prašymą teismas bylą sustabdė iki bus išnagrinėtos bylos pagal atsakovo skundus, todėl bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl pareiškėjo veiksmų, o tik dėl to, kad atsakovas inicijavo dviejų visiškai nepagrįstų administracinių bylų nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau ir – Statuto) 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, sužeistam einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, atsižvelgiant į kūno sužalojimo sunkumą, kurį nustato atitinkama medicininės ekspertizės komisija, išmokama kompensacija: 1) dėl sužalojimo tapusiam I grupės invalidu - 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 2) dėl sužeidimo tapusiam II grupės invalidu - 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 3) dėl sužeidimo tapusiam III grupės invalidu - 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 4) sunkaus ar apysunkio kūno sužalojimo atveju - 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 5) lengvo kūno sužalojimo atveju - 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų ar valstybės įmonių pareigūnai yra valstybės lėšomis apdraudžiami nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu (Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.530 (toliau ir – Sąlygų), 1.12 p.).

Sąlygų 17 punkte nurodyta, kad sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamu vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, nustato atitinkamai pagal veiklos sritį Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Vidaus reikalų ministerijos, Karinė medicinos ekspertizės ar kita) arba Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasi ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta instrukcija. Asmens sužeidimo (suluošinimo), susijusio su tarnyba sunkumo laipsnio nustatymo tvarką reguliuoja Asmens sužeidimo (suluošinimo), susijusio su tarnyba, sunkumo laipsnio nustatymo instrukcija (toliau ir – Instrukcija), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr.V-87. Tam, kad šiuo atveju būtų galima spręsti dėl kompensacijos, numatytos Statuto 49 straipsnio 3 dalyje išmokėjimo pareiškėjui, jo sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnis turėjo nustatytas remiantis Sąlygų ir Instrukcijos numatyta tvarka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal Sąlygose ir Instrukcijoje reglamentuotą tvarką nebuvo nustatytas pareiškėjui padaryto, ryšium su tarnyba, sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnis, tačiau, remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.487, buvo nustatyta, kad pareiškėjas susirgo profesinė liga.

Taigi, byloje nustačius, jog pareiškėjas susirgo profesine liga, kompensacija dėl šio susirgimo turėtų būti skaičiuojama ir mokama remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais žalos kompensavimą dėl susirgimo profesine liga.

Pareiškėjas tarnybos metu nebuvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei jam netaikomas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, nes jis įstatymų nustatyta tvarka buvo apdraustas valstybės lėšomis nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu ir jo profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta kompensacijų mokėjimas sužeidus arba žuvus dėl tarnybos (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktas, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Tačiau tais atvejais, kai patvirtinama, jog statutinis valstybės tarnautojas susirgo profesine liga, žala dėl susirgimo profesine liga jam gali būti atlyginama Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka (2003 m. lapkričio 11 d. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-1819 3 straipsnio 4 dalis).

Nors pareiškėjas savo kompensacijos reikalauja remdamasis Statuto 49 straipsnio nuostatomis, tačiau šis juridinis pareiškėjo skundo pagrindas nesaisto pirmosios instancijos teismo sprendžiant ginčą. Pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo materialųjį reikalavimą (skundo dalyką), teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga. Todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva privalėjo taikyti teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 143 straipsniu teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasBirutė JanavičiūtėDainius Raižys