Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-12 · Byla Nr. ATP-13-478/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-12
Bylos Nr.
ATP-13-478/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06537-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-13-478/2016Proceso Nr. 4-69-3-06537-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atmestas J. V. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimu J. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą nubaustas administracinė nuobauda - 2200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi J. V. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo atmestas, motyvuojant tuo, kad nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas J. V. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, be to, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Šalies argumentai

J. V. skundžia tokį Kauno apylinkės teismo sprendimą, prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodo, kad nuo nuobaudos paskyrimo jau yra suėję daugiau kaip pusė nuobaudos laiko, per šį laikotarpį jis nėra padaręs jokio kito pažeidimo, kas parodo, jog jis nėra linkęs nusižengti, nėra teistas. Nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, suprato savo netinkamo poelgio skaudžias pasekmes ir iš to pasimokė, kadangi jau vien paskirtos baudos suma jam tikrai yra ženkli, dėl ko tikrai pajuto esąs nubaustas ir pasiryžęs ateityje stropiai laikytis įstatymų ir nedaryti naujų teisės pažeidimų. Nuo 2014 m. birželio 9 d. iki pat šiol dirba UAB „P. J.“ statybos darbininku, jo darbinių funkcijų atlikimui ir vykimui į darbą būtina teisė vairuoti transporto priemones, kadangi jų statybos objektai, kuriuose dirba, yra visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis neteko galimybės gauti didesnį darbo užmokestį, kadangi už statybinės technikos transporto priemonių vairavimą UAB „P. J.“ yra mokamas priedas prie atlyginimo. Kadangi darbe jokių drausminių nuobaudų neturi, atgavus teisę vairuoti, jam būtų suteikta galimybė vairuoti bendrovei priklausančias transporto priemones ir tokiu būdu gauti didesnes pajamas. Be to, atsižvelgiant į darbo specifiką, praktiškai kiekvieną dieną dėl didelių darbo apimčių ir didelių atstumų tarp vykdomų objektų, jam tenka prašyti pažįstamų, kad nuvežtų į darbą ir parvežtų iš jo, o tai sudaro papildomas išlaidas. Jis nėra susituokęs, tačiau nuo 2015 m. sausio mėnesio pradžios gyvena kartu su savo sugyventine S. N., jiems 2015 m. rugsėjo 15 d. gimė dukrytė, todėl, sugyventinei esant vaiko auginimo atostogose, jis liko vienintelis, kuris išlaiko jų šeimą. Paskirta nuobauda jam buvo skaudi pamoka, dėl kurios pasunkėjo jo pragyvenimo būklė, pablogėjo santykiai su artimaisiais ir šeima, pasunkėjo šeimos poreikių tenkinimas.

J. V. taip pat nurodo, kad yra išklausęs ir atestuotas pagal 4 valandų kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, savo iniciatyva baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti atimta dėl KET pažeidimų, papildomą mokymą. Jau labai ilgą laiką patiria padaryto teisės pažeidimo neigiamas pasekmes, kurias visiškai įsisavino ir suvokė, o teisės vairuoti grąžinimas būtų kaip paskata ir dar didesnė motyvacija laikytis įstatymų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas jo prašymą ir priimdamas sprendimą, rėmėsi tik nustatytu vidutiniu 1,88 promilių girtumu ir tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėje ir asmeninėje veikloje, nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau visiškai nevertino jo dabartinės šeiminės padėties, o svarbiausia to, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojas.

Jo nuomone, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes - jo asmenybę, socialinę, šeiminę ir turtinę padėtį, požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, teismas galėjo tenkinti jo prašymą ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, nes tai nebūtų užkirtę kelio nuobaudos tikslų pasiekimui. Tolimesnis nuobaudos vykdymas jau būtų perteklinis, atsižvelgiant į jo konkrečią situaciją, į jo asmenybę, elgesį po nuobaudos paskyrimo, šeiminę padėtį, jo norą ir galimybę dirbti papildomai apmokamą darbą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į J. V. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo J. V. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

J. V. skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra formalusis pagrindas J. V. taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas: teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programas, pateikė prašymą, praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, tačiau vien formalaus pagrindo konstatavimas nepatvirtina, kad ATPK 20 straipsnio tikslai jau yra pasiekti.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė nuobaudos tikslus, nes skirdamas nuobaudą už šiurkštų pažeidimą, teismas vertino, kad tik tokios trukmės suvaržymai yra adekvatūs pažeidimo pavojingumui ir pažeidėjo asmenybei ir tik jie paveiks pažeidėją taip, kad jis ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, nedarys naujų teisės pažeidimų. Vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl jos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant teikiamus suvaržymus. O specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). ATPK 329 straipsnio taikymas nėra sąlyginis ar lygtinis atleidimas nuo nuobaudos atlikimo, priešingai, šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigrąžinti specialiąją teisę anksčiau laiko, ir ši teisė nebegali būti panaikinama, ir toliau tęsiamas nuobaudos vykdymas dėl kokių nors priežasčių, pvz. naujo pažeidimo padarymo likusiu neįvykdytos nuobaudos laikotarpiu. Todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu (LVAT byla Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Ir šių aplinkybių vertinimas negali būti traktuojamas kaip nubaudimas antrą kartą už tą pačią veiką, nes net ir nepritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatų, pažeidėjo padėtis nėra pasunkinama, jis tik toliau vykdo paskirtą nuobaudą.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą, pakankamai išsamiai išanalizavo visas būtinas aplinkybes ir padarė teisingą ir motyvuotą išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismų praktikoje dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo laikomasi nuostatų, jog ši norma savo ypatybėmis prilygsta ATPK 30¹ straipsniui, todėl, svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertintinos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis yra taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N248-1490/2008). Šiuo atveju, jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimas, byloje nėra.

Nors pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, gauti didesnes pajamas šeimos išlaikymui, tačiau įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tai, kad teisė vairuoti jam būtina dėl didesnio darbo užmokesčio, dėl šeimos poreikių tenkinimo, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti paskirtos nuobaudos laiką.

Kaip teisingai įvertinta skundžiamoje nutartyje, J. V. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,88 promilės, kuris kelis kartus viršijo leistiną maksimalią ribą, tuo keldamas pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks pažeidėjo elgesys buvo itin neatsakingas ir šiurkštus, ypač atsižvelgiant į tai, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti. Taigi, pareiškėjas, ypač grubiai pažeisdamas nustatytus įstatymų reikalavimus, visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę ir tokiu elgesiu galėjo sukelti labai sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlė. Pažymėtina ir tai, kad už padarytą pažeidimą J. V. buvo paskirtas tik minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas, todėl tik pusė atliktos nuobaudos termino suėjimas dar neleidžia daryti išvados, kad jis jau patyrė pakankamus apribojimus, kuriais būtų pasiekti tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslai.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl J. V. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

J. V. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė