Telšių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – G. Č., kuriam apie posėdžius pranešta tinkamai,

G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Mažeikių r., , lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, administracine tvarka bausto, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. 2014-12-28, apie 03.15 val., skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu žinant, jog nėra poreikio, taip iškvietė policijos pareigūnus adresu Mažeikių r., Ruzgų k., norėdamas su kuom pabendrauti.

Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188-20 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu Policijos komisariato atstovas nurodė, kad protokolas surašytas pagrįstai, atsižvelgiant į pareigūnų tarnybinius pranešimus bei kita medžiaga, todėl jam turi būti skiriama nuobauda. Taip pat nurodė, kad apklausiant G. Č. paaiškėjo, kad jam nereikėjo pagalbos. Jis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir policijos kvietimu. Jau du kartus už tai baustas. Jo nepripažinimas savo kaltės šiuo atveju yra gynėjo pozicija. Pagal tarnybinius pranešimus G. Č. buvo ant geležinkelio viaduko perlipęs turėklus išorinėje pusėje. Jis negalėjo atvykusiems pareigūnams paaiškinti, kokios pagalbos jam reikia. Atsisakė su jais bendrauti. Paskui jis pasišalino iš įvykio vietos. Pavojus, kad G. Č. gali nušokti, teoriškai buvo kilęs. Jis buvo pats save pastatęs į pavojų tyčia, niekieno neverčiamas. Nemano, kad jis būtų nušokęs. Pagal tolimesnius G. Č. veiksmus, nemano, kad jam pagalbos tuo metu reikėjo. Vertina tai kaip dėmesio stoką, nes vengė bet kokio kontakto su pareigūnais, medikais. Jis pasišalino iš įvykio vietos. Su juo vėliau norėjo pabendrauti, bet jis vengė ir pabėgo.

Liudytojas A. Š. apklaustas teisme parodė, kad tai buvo paryčiui. Gavo nurodymą, kad reikia nuvykti į tam tikrą vietą, nes nuo geležinkelio viaduko nori nušokti žmogus. Kai jie nuvažiavo, jau buvo atvažiavę priešgaisrinė tarnyba, greitoji pagalba. G. Č. buvo perlipęs per viaduko turėklus. Jie pradėjo bendrauti. Pabandė arčiau jo prieiti. Pasakė, kad perliptų, pasikalbės. Jis pasakė, kad pasitraukti, nes šoks. Jis atsitraukė 5-10 metrų. Jis pasakė, kad susipyko su panele. Tada pabendravo, jis neperlipo. Paskui atvažiavo tyrėjas M. K.. Jis bendravo su G. Č.. G. Č. pasakė, kad, jei jie nori, kad jis perliptų per turėklus, tai jie turi atsitraukti su mašinomis toliau. Jie jo paklausė, pradėjo atgal važiuoti. Paskui vėl privažiavo pažiūrėti kur jis yra, bet jo nebebuvo. Buvo pasnigę, ėjo jo pėdomis. Nuėjome iki daugiabučio namo rūsio, jo niekur nerado. Kai jo klausė, kokią pagalbą gali jam suteikti, G. Č. pasakė, kad jie jam nereikalingi. M. K. klausė jo, kokios pagalbos jam reikia. Jis atsakė, kad viskas gerai. G. Č. pasakė, kad jie važiuotų, jis perlips turėklus ir eis namo. Mano, kad žmogus norėjo išsikalbėti. Jaunuolis jų prašė cigaretės. Jis pasakė, kad padėti cigaretę ant kelio. Jis persisvėrė ir pasiėmė cigaretę. Mano, kad jei būtų norėjęs nušokti, būtų nušokęs ir neskambinęs į pagalbos centrą. Mano, kad skambino į pagalbos centrą be būtino reikalo.

Liudytojas M. K. apklaustas teisme parodė, kad Gruodžio 28 dienos paryčiais gavo budėtojo pranešimą, kad reikia nuvykti prie Ruzgų kaimo geležinkelio tilto, ant kurio bando nusižudyti vaikinas. Jie nuvyko. Ten jau buvo atvažiavę greitosios pagalbos automobilis, gaisrinės tarnybos automobilis, patrulių būrio ekipažas. Patruliai jam pasakė, kad vaikinas nori nusižudyti. Bandant su vaikinu pasikalbėti, jis užsiminė, kad su mergina susipyko, tėvai jo neprižiūrėjo, bet konkrečiai nieko nepasakė. Paskui jis pasakė, kad pagalbos nereikia. Jis pasiūlė jiems nueiti iki savo automobilių. Jie taip padarė. Vaikinas perlipo per turėklus ir pabėgo link Ruzgų kaimo. Jei žmogus norėtų nusižudyti, tai neskambintų. Jis nenurodė tikslo dėl ko taip daro, negalėjo įvardyti merginos. Mano, kad jis nenorėjo nusižudyti. Jis pasakė, kad gali važiuoti, jam pagalbos nebereikia. Mano, kad nieko nebūtų buvę, nebūtų jokio įvykio. Jam trūko gal bendravimo. Dažniausiai žmogus niekam nesako, kad nusižudys. Jis gali palikti raštelį. Jis negalėjo pasakyti, kodėl kvietėsi pagalbos. Mano, kad realiai jie jokios pagalbos nesuteikė, tik pakalbėjo su juo. Jis negalėjo suformuluoti ko jis norėjo. Jis norėjo parūkyti, jam davė parūkyti. Nebuvo iš vaikino pusės reiškiama jokių ryškių emocijų.

Liudytojas G. B. apklaustas teisme parodė, kad jis dirba jis dirba gelbėjimo tarnybos pamainos vadovu ir tą buvo nuvykęs į įvykio ir bendravo su G. Č.. Atvykus į įvykio vietą G. Č. stovėjo ant geležinkelio viaduko laikydamasis rankomis į apsaugos tvorelę. Siūlė jam įvairią pagalbą, tačiau G. Č. atsisakė, bendravo su juo, nurodė, kad yra įskaudintas, nes jo tėvai yra alkoholikai, jis buvo netinkamai auklėjamas, jį paliko mergina. Vykdant G. Č. prašymą automobiliai buvo atitraukti toliau, o grįžus įvykio vietą G. Č. nebuvo. Jų iškvietimas buvo nereikalingas.

Liudytojas Š. A. teisme paaiškino, kad jis pagal nurodymą nuvyko į įvykio vietą Ruzgų kaime, ant geležinkelio viaduko stovėjo vaikinas laikydamasis už apsaugos tvorelės. Su juo bendravo, jis pasipasakojo savo bėdas, davė jam cigaretę, apsikeitė telefono numeriais, prašė jo eiti į namus. G. Č. paprašius atitraukti toliau automobilius, tai padarė, o kai grįžo G. Č. nerado. Sekė pėdomis kur jis nuėjo, tačiau jo nerado. Vėliau jam G. Č. paskambino ir pasakė, kad jie yra melagiai, nes jo ieškojo. Tvirtino, kad iškvietimas buvo melagingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad G. Č. kvietimas pagalbos nebuvo reikalingas, atvykus gelbėjimo tarnyboms jis negalėjo paaiškinti, dėl ko jis kvietė pagalbą, pabendravęs su pareigūnais, G. Č. paprašius, kad pareigūnai automobilius patrauktų toliau, tai atlikus, nulipo nuo geležinkelio viaduko ir pasišalino. Pareigūnai sekė jo pėdomis, tačiau jis nebuvo surastas. Vėliau paskambino pareigūnui ir pareiškė priekaištus, kad jo ieškojo, nors ieškojo, kad būtų suteikta jam pagalba. Tai patvirtina, kad tuo metu jam jokios pagalbos nereikėjo. Vėliau savo paaiškinime nurodė, kad buvo per daug išgėręs, dėl ko nesiorientuodamas aplinkoje ir paskambino pagalbos telefonu, dėl to gailisi, niekur nedirba, todėl baudos negalės sumokėti.

Kad G. Č. padarė šį teisės pažeidimą, yra įrodyta ir 2015-01-08 administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno R. B. tarnybiniu pranešimu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, bendra pranešimo registracijos informacija, pažyma apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumą, bei administracinėn atsakomybėn traukiamo G. Č. paaiškinimu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 188²⁰ straipsnis numato atsakomybę už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio ir už užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

G. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, t. y. 2014-12-01 nutarimu paskirta administracinė nuobauda už teisės pažeidimo numatyto ATPK 18820 straipsnyje padarymą 300 litų bauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka baustas, nėra duomenų apie baudų sumokėjimą, yra linkęs vartoti alkoholį, nedirbantis, teistas), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad G. Č. kaltė dėl ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta, todėl jam skirtina administracinė nuobauda – areštas, nes už tą patį pažeidimą jau buvo baustas bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188²⁰ straipsniu, 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti G. Č. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188²⁰ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 20 parų administracinį areštą.

Vykdymą pavesti Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui. Skundo padavimas vykdymo nesustabdo.