- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- e2S-691-812/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00853-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- B. D.
- Atsakovas
- E. Š., M. Š., SIA Galley Latvia
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. D. (buvusi pavardė Š.) ieškinį atsakovams E. Š. (E. Š.), M. Š. ir SIA Galley Latvia dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų, pagal atsakovo E. Š. (E. Š.) priešieškinį ieškovei B. D. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ savarankiškus reikalavimus ieškovei B. D. ir atsakovui E. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovams E. Š., M. Š. ir SIA Galley Latvia dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų, pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Ignitis“ savarankiškus reikalavimus ieškovei ir atsakovui dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną naudojimosi butu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), ir ½ dalimi žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas) (bendrai abu objektai – Turtas), tvarką iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, numatant, kad pagal Buto planą ir Sklypo planą: 1. atsakovas, išimtinai, savarankiškai ir atskirai naudojasi buto patalpomis, buto plane pažymėtomis indeksais 1-8 (17,93 kv. m), 1-9 (25,36 kv. m) su balkonu, 1-10 (6,10 kv. m.), 1-11 (5,12 kv. m); 2. ieškovė, išimtinai, savarankiškai ir atskirai naudojasi buto patalpomis, buto plane pažymėtomis indeksais 1-12 (23,55 kv. m) su balkonu, 1-13 (5,97 kv. m); 3. ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi patalpomis ir konstrukcijomis buto plane pažymėtomis indeksais 1-1 (2.44 kv. m), 1-2 (59,2 kv. m), 1-3 (3,12 kv. m), 1-4 (12,3 kv. m), 1-5 3,74 kv. m), 1-6 (3,27 kv. m), G-1 (34,17 kv. m), 1-7, terasa t1, laiptais; 4. ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi Sklypo dalimi, kurio bendras plotas 0,1200 ha, naudojimo paskirtis – kita.
3. Nurodė, kad ieškovė nuo 2020 m. lapkričio 19 d nesinaudoja turtu, nors ½ dalis turto priklauso jai. Turtu faktiškai naudojasi tik atsakovas, o ieškovė yra priversta nuomotis kitą būstą ir dėl to patiria nuolatines mėnesines 720 Eur nuomos išlaidas bei išlaidas už komunalines paslaugas. Atsakovas priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą išlaikant bendra jungtine nuosavybe priklausantį turtą. Ieškovė taip pat nori įgyvendinti savo, kaip bendraturtės, teises. Siekiant išvengti tarp šalių tarpusavio ginčų, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal buto išplanavimą toks sprendimas yra galimas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į ieškovės prašymą atsakovas prašė atmesti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Nurodė, kad ieškovė byloje nėra pareiškusi savarankiško ieškininio reikalavimo dėl ginčo turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Tai yra ieškovė neįrodė būtinos sąlygos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės - kad netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali arba pasunkėti, arba pasidaryti nebeįmanomas. Pati ieškovė savo iniciatyva daugiau kaip 5 metus negyvena bute ir jo neišlaiko bei neremontuoja, dėl ko nėra jokios būtinybės jai naudotis butu. Iki kol nebus išspręstas ginčas dėl turto padalinimo, atsakovas kategoriškai nesutinka, kad ieškovė naudotųsi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais baldais, prie kurių įsigijimo ieškovė visiškai neprisidėjo. Be to, byloje nėra ginčo, jog santuokos metu ir iki šiol bute gyvena atsakovo nepilnamečiai vaikai, kurie naudojasi atskirais buto kambariais. Todėl ieškovės reikalaujama nustatyti naudojimosi butu tvarka, nepažeidžiant atsakovo turtinių ir neturtinių interesų, yra neįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto teismas 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog šalys kartu negyvena jau daugiau nei 5 metus, ieškovė išsikraustė iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio Turto, jame liko gyventi atsakovas. Teismo vertinimu, pateiktu prašymu ieškovė, visų pirma, galimai siekia savo asmeninių turtinių interesų patenkinimo (ji nuomojasi būstą, o atsakovas gyvena bute, nuomos išlaidų nepatirdamas), tačiau tai nepagrindžia, jog dėl šios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomu. Ieškovė nenurodė, kad ketina bute gyventi nei, kad šiuo metu neturi gyvenamosios vietos ar pan., todėl nėra pagrindo išvadai, kad nenustačius naudojimosi turtu tvarkos, bus pažeisti jos interesai. Priešingai, pati ieškovė teismo posėdžių metu akcentavo atsakovo naudojamą psichologinį smurtą jos atžvilgiu, nurodė, jog bendras šalių gyvenimas yra neįmanomas, taigi apskritai tokios naudojimosi tvarkos nustatymas būtų nesuderinamas su pačios ieškovės teisėtų interesų (teisės į sveiką ir saugią aplinką, teisės į sveikatą ir pan.) užtikrinimu. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas yra nepagrįstas ir jį atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą, vertindamas išimtinai per bendrąjį kriterijų, jog neva neįrodyta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas, neįvertino, jog šeimos bylose gali ir turi būti taikomos ne tik užtikrinamosios, bet ir reguliacinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, skirtos laikinai sureguliuoti šalių teisinius santykius iki galutinio ginčo išsprendimo. Teismas visiškai nesubalansavo šalių interesų, faktiškai suteikdamas prioritetą atsakovui, kuris naudojasi turtu išimtinai, ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovės teisės šiuo metu yra akivaizdžiai apribotos.
7.2. Teismas savo argumentus grindė subjektyviais teismo vertinimais dėl ieškovės tariamų ambicijų ir ketinimų, kurie negali būti laikomi teisiniu pagrindu paneigti ar apriboti nuosavybės teisės turinį ir naudojimąsi ja. Objektyvi bylos situacija rodo, kad šiuo metu yra tenkinamos būtent atsakovo ambicijos, nes jis vienasmeniškai valdo ir su savo vaikais iš ankstesnės santuokos naudoja turtą. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, faktiškai suformavo išankstinę poziciją dėl turto naudojimo ir kontrolės.
7.3. Teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė išsikraustė iš turto, savaime nereiškia jos nuosavybės teisės į turtą atsisakymo ir nesudaro pagrindo jai riboti naudojimosi turtu teisės, kaip ir aplinkybė, kad ieškovė neketina faktiškai gyventi turte. Naudojimosi turtu teisė civilinėje teisėje nėra siejama vien su faktiniu gyvenimu, bet apima teisę patekti į turtą, juo naudotis ir užtikrinti, kad bendras turtas būtų išsaugotas nepakitęs, nebūtų prarastas ar sugadintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones santuokos nutraukimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, šalys yra pareiškusios reikalavimus dėl dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – buto ir žemės sklypo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo jiems asmeninės nuosavybės teise priteisti butą ir 1/2 dalį žemės sklypo, priešingai šaliai priteisiant kompensaciją pinigais. Ieškovė nuo 2020 m. lapkričio 19 d. turtu nesinaudoja.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Be to, CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, taip pat ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiga pagrįsti nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla prašymą pareiškiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021).
12. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pačiame įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus kriterijus ir išaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
14. Pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Todėl akivaizdu, kad yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad teismas suformavo išankstinę poziciją dėl ginčo.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
17. Iš pareikšto ieškovės patikslinto ieškinio pagrindo bei reiškiamo reikalavimo matyti, kad ieškovė siekia, jog po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise atitektų turtas, o atsakovui – priteista iš ieškovės piniginė kompensacija. Tapatų reikalavimą byloje yra pareiškęs ir atsakovas. Reikalavimas dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo nepareikštas.
18. Nors ieškovė ir nurodo, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ji patiria nuostolius dėl kito buto nuomos, o atsakovas pareiškė reikalavimą priteisti jam iš ieškovės dalį išlaidų už butui teikiamas paslaugas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomos aplinkybės nėra susijusios su ginčo objekto – turto ir kompensacijos dydžio – išsaugojimu, t. y. tokio pobūdžio argumentai nepagrindžia prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ryšio su siekiamais užtikrinti ieškinio reikalavimais ir realiu galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymu. Byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl prašymas taikyti prevencines priemones - nustatyti laikiną turto naudojimosi tvarką yra iš esmės nesusijęs su byloje pareikštais reikalavimais. Taip pat pažymėtina, kad visi šalių turtiniai reikalavimai, taip pat ir dėl patirtų nuostolių, teismo sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės.
19. Apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikštų byloje reikalavimų esmės ir nesusijusios su būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, be to, ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui.
20. Taip pat pažymėtina, kad pati ieškovė yra nurodžiusi, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys kartu gyventi negali dėl atsakovo psichologinio smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu, dėl ko ji 2020 m. lapkričio 19 d. ir išsikraustė iš ginčo buto. Akivaizdu, jog santuokos nutraukimo procesas tik stiprina šalių tarpusavio įtampą, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad konfliktinė situacija tarp šalių gali tik gilėti. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatliks jokios prevencinės funkcijos, šalių gyvenimas bute kartu, tikėtina, tik skatins galimus aštresnius konfliktus, o ne apsaugos sutuoktinių interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė faktiškai negyvena ginčo bute nuo 2020 m. lapkričio 19 d. ir nenurodė, jog neturi alternatyvios gyvenamosios vietos pasirinkimo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė neketina bute gyventi, todėl nenustačius naudojimosi turtu tvarkos, nebus pažeisti jos interesai.
21. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
22. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose bei įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.