- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- 2-5936-949/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04815-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Atsakovas
- L. J.
- Advokatai
- Indrė Rimkienė
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios individualios įmonės „Transfėja“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Forsina“ atstovei advokato padėjėjai Indrei Rimkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios individualios įmonės „Transfėja“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Forsina“ ieškinį atsakovei L. J. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BIĮ „Transfėja“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Forsina“, kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės L. J. 22649,40 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad IĮ „Transfėja“ 2011-10-28 buvo iškelta bankroto byla, UAB „Forsina“ paskirta įmonės bankroto administratoriumi. Įmonės savininke nuo 2008-01-02 (įmonės įsteigimo dienos) iki 2011-11-08 (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) buvo atsakovė L. J. Atsakovė L. J. laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2011-11-08 buvo ir įmonės vadovė. Bankroto administratoriui nebuvo perduotos IĮ „Transfėja“ finansinės ataskaitos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (2011- 1-08), ieškovo įmonės finansinės ataskaitos taip pat nebuvo teikiamos VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui. Remiantis VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centro duomenimis, ĮĮ „Transfėja“ vardu nėra registruotų transporto priemonių ir nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus. Šiaulių apygardos teismas 2011-10-28 nutartyje dėl bankroto bylos ieškovo įmonei iškėlimo nustatė kad, remiantis Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, IĮ „Transfėja“ paskutines įmokas sumokėjo 2009-02-23, paskutinėje 2010-10-25 pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2009 m. įmonė deklaravo 24 805 Lt nuostolį. Atsakovė L. J. yra nurodžiusi, kad veiklą įmonė vykdė iki 2010 metų pradžios. Išanalizavus ir ištyrus bankrutuojančios ĮĮ „Transfėja“ bankroto administratoriui perduotus dokumentus, nustatyta, kad jau nuo 2009-12-31 įmonė buvo nemoki, todėl atsakovei jau 2009 m. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ĮĮ „Transfėja“ iškėlimo, o jos neįvykdžius - atsakovei kyla civilinė atsakomybė. Šiaulių apygardos teismas 2012-02-22 nutartimi IĮ „Transfėja“ bankroto byloje patvirtino TEO LT, AB finansinį reikalavimą bendrai 1088,04 Lt sumai. TEO LT, AB 2012-01-04 prašymas dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo už TEO, LT, AB paslaugas patvirtina, kad už telekomunikacijų paslaugas, suteiktas nuo 2010-06-01 iki 2010-09-27, IĮ „Transfėja“ skola sudaro 1088,04 Lt. Šiaulių apygardos teismas 2013-12-30 nutartimi IĮ „Transfėja“ bankroto byloje patvirtino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus patikslintą finansinį reikalavimą bendrai 7118,16 Lt sumai. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2014-05-15 pažymą, II „Transfėja“ 2009-12-31 dieną nebuvo skolinga VSDF biudžetui, o 7118,16 Lt skola susidarė laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2011-11-08. Šiaulių apygardos teismas IĮ „Transfėja“ bankroto byloje taip pat patvirtino UAB „Gedonas“ 14 443,20 Lt dydžio finansinį reikalavimą pagal vykdomąjį raštą dėl 10731,29 Lt skolos, 406,54 Lt palūkanų, 8,05 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 11 137,83 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-09-17 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3305,37 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo išieškotojo UAB „Gedonas“ naudai. Dėl atsakovės neveikimo - nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo – įmonei buvo padaryta žala, kurią sudaro per laikotarpį nuo 2009-12-31 iki nutarties dėl bankroto bylos ieškovo įmonei iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2011-11-08) susidariusi kreditorių TEO LT, AB, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, UAB „Gedonas“ finansinių reikalavimų suma (22649,40 Lt) suma. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų žala atsirado tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsirado tokiu būdu, kad padidėjo jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. O žala kreditoriams atsirado tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėjo jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Jeigu, paaiškėjus, jog įmonė yra nemoki, atsakovė būtų kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimai nebūtų didėję. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų IĮ „Transfėja“ patyrė 22649,40 Lt nuostolius, kuriuos atsakovė privalo atlyginti ir mokėti 5 procentų metines palūkanas (1-4 b. l.).
Atsakovė L. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Gautas jos prašymas nagrinėti bylą atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-10-28 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. B2-1282-124/2011 IĮ „Transfėja“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Forsina“ (5-7 b. l.).
Administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. ir 23 p. pagrindais, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas, įpareigojančias bankroto administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais bei išieškoti skolas iš skolininkų ir kaltų asmenų. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, kaip įmonės savininkės ir vadovės, 22649,40 Lt nuostoliams atlyginti, nes atsakovė nevykdė įstatymais jai pavestos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad atsakovė L. J. buvo vienintelė įmonės savininkė ir vadovė (8-9 b. l.). Įmonės vadovas atstovauja įmonei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalį individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas. Pagal CK 2.87 str. 7 d., juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja ir vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei. Pagal civilinius įstatymus preziumuojama tik vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-2006).
Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad įmonės vadovei laiku nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė ir jos kreditoriai patyrė 22649,40 Lt žalą.
Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal minėto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. D. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014, pažymėta, kad bankroto byla keliama nustačius vieną ĮBĮ 7 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Sprendžiant dėl žalos, padarytos pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, išskirtina, kad juridinio asmens vadovui, dalyviui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės tą žalos dalį, kuri atsirado dėl to, kad atsakovė laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t.y. iš atsakovės reikalaujama suma yra mažesnė už bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumą.
Ieškovas nurodo, kad IĮ „Transfėja“ vadovė L. J. jau 2009 metais turėjo kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, nes nuo 2009-12-31 įmonė buvo nemoki. Ieškovo teismui pateikti duomenys patvirtina, kad įmonės ir L. J. vardu nekilnojamasis turtas neregistruotas (20, 21 b.l.). IĮ „Transfėja“ vardu nebuvo registruotų transporto priemonių (18 b. l.). Transporto priemonių neturi ir L. J. (19 b. l.). Atsakovė žinojo ir suprato, jog įmonė yra nemoki, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, veiklos nesustabdė, didindama kreditorinį įsiskolinimą. 2011-10-28 nutartimi bankroto bylą nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Transfėja“ nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ieškovui UAB „Conlex“ galimai dėl savo nemokumo. Paskutinėje 2010-10-25 pateiktoje metinėje pelno deklaracijoje už 2009 metus įmonė deklaravo 24805 Lt nuostolį. IĮ Transfėja jau 2009 metais dirbo nuostolingai (5, 6 b. l.).
Teismas konstatuoja, kad įmonė nemokia tapo 2009-12-31, todėl nagrinėjamu atveju, vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku.
Nėra abejonių, kad būtent atsakovė L. J. vadovavo įmonei, organizavo ir vykdė jos ūkinę veiklą, turėjo vadovautis įstatymais, ji atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo ruošti ir įgyvendinti finansavimo priemones. Todėl atsakovė kaip individualios įmonės savininkė (juridinio asmens dalyvis) ir vadovė turėjo pareigą užtikrinti savalaikį ir teisingą įstatymu nustatytų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimą. Kadangi atsakovė buvo ir įmonės savininkė, ir vadovė, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad įmonė nebegali vykdyti ūkinės komercinės veiklos, todėl atsakovė galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams.
Bylos duomenimis, 2012-02-22 Šiaulių apygardos teismo nutartimi bankroto byloje yra patvirtinti bankrutuojančios IĮ „Transfėja“ kreditoriniai reikalavimai 26236,93 Lt sumai (22 b. l.)
VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinis reikalavimas yra 7118,16 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui atsakovė mokestinių įsipareigojimų nevykdė nuo 2010-04-01 iki 2011-11-08. 2009-12-31 VSDF biudžetui IĮ „Transfėja“ nebuvo skolinga (30, 31 b.l.) Skola susidarė dėl nesumokėtų įmokų už darbuotojus ir savininką (6723,01 Lt), priskaičiuoti 395,16 Lt delspinigiai (22, 30 b. l.). Nors įmonė 2009 metais dirbo nuostolingai, tačiau įmonės darbuotojai nebuvo atleisti. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pati asakovė nurodo, kad 2010 metų pradžioje įmonės veikla nutrūko (11 b. l.).
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, privalomai draudžiami socialiniu draudimu. Šio įstatymo 5 straipsniu nustatyta socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė už dirbančius asmenis. Įmonei nevykdant veiklos, tačiau neatleidus darbuotojų, atsakovė žinojo, kad įmonė negaus tiek pajamų, kad jų pakaktų sumokėti nustatytą darbo užmokestį darbuotojams ir socialinio draudimo įmokas. Nors įmokos socialinio draudimo fondui nebuvo mokamos, darbuotojai, būdami apdrausti, įgijo socialinio draudimo apsaugą tiek darbo laikotarpiu, tiek tam tikras garantijas po atleidimo iš darbo. Tokie atsakovės veiksmai neatitinka profesinės veiklos standartų, sąžiningo, rūpestingo, atidaus elgesio. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų nebuvo mokamos pagal įstatymą priklausančios socialinio draudimo įmokos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai. Tai reiškia, kad delspinigiai irgi yra negautų pajamų dalis, kuri šiuo atveju priteistina kaip žalos atlyginimas. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad nustatytos visos civilinei atsakomybei būtinos sąlygos ir iš atsakovės priteistina VSDFV Šiaulių skyriui nesumokėtų įmokų už darbuotojus ir savininką (6723,01 Lt suma) ir priskaičiuoti 395,16 Lt delspinigiai, iš viso 7118,16 Lt.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad įsiskolinimas kreditoriui TEO, Lt už suteiktas paslaugas susidarė laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-09-27 (24 b. l.). Atsakovė, nurodė, kad nuo 2010 metų pradžios nevykdė veiklos, tačiau pagal TEO, LT pateiktas PVM sąskaitas faktūras matyti, kad įmonei 2010 metais buvo teikiamos telekomunikacijų paslaugos, įmonė naudojosi telefono ryšiu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ėmėsi priemonių, siekdama nutraukti sutartį su minėtu kreditoriumi, kad atliko aktyvius veiksmus tam, kad įsiskolinimų suma minėtam kreditoriui nedidėtų. Žala šiuo atveju pasireiškė įmonės turtinės padėties pablogėjimu, t. y. skolų kreditoriams apimties padidėjimu, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, dėl ko sumažėja kiekvieno kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą.
Teismas sprendžia, kad dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų IĮ „Transfėja“ ir kreditorius TEO, LT patyrė 1088,04 Lt žalą, kuri nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, priteistina iš atsakovės L. J.
Dėl UAB „Gedonas“ patvirtinto finansinio reikalavimo pažymėtina, kad iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad skola UAB „Gedonas“ buvo priteista iš atsakovo IĮ „Transfėja“ civilinėje byloje Nr. 2-27-841/2011 Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimu. Šiame sprendime konstatuota, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2010-02-04 Tiekimo sutarties pagrindu buvo susiklostę komerciniai santykiai, ieškovas tiekė prekes, atsakovas turėjo pareigą už pateiktas prekes atsiskaityti, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė. Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Iš šio sprendimo matyti, kad sutartis su UAB „Gedonas“ buvo sudaryta 2010 metais, t.y. tada, kai IĮ „Transfėja“ jau buvo nemoki. Matydama, jog įmonės nuostoliai yra dideli, o bendrovė jokio ilgalaikio turto neturi, atsakovė ne tik turėjo pareigą vykdyti Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet tuo pačiu ir turėjo pareigą numatyti bei suvokti, kad tolimesnis ieškovo veiklos vykdymas yra neperspektyvus ir žalingas tiek įmonei, tiek kreditoriams ir nesudarinėti sandorių, žinodama, kad įmonė yra nepajėgi pagal sudaromus sandorius atsiskaityti. Dėl tokių atsakovės veiksmų įmonei buvo padaryta žala (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Priežastys, dėl kurių ieškovas tapo nemokus, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Tuo atveju, jeigu ieškovui būtų buvusi savalaikiai iškelta bankroto byla, akivaizdu, kad įmonės skola UAB „Gedonas“ nebūtų susidariusi. Ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 14443,20 Lt žalą pagal UAB „Gedonas“ finansinį reikalavimą, patvirtintą ieškovo bankroto byloje.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 22649,40 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsniu, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 22649,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas BIĮ „Transfėja“ nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos – 679,00 Lt žyminis mokestis ir 23,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės L. J. (CPK 80, 88, 96 str.).
Ieškovas BIĮ „Transfėja“ už atstovavimą teisme sumokėjo 1000,00 Lt. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato padėjėjos atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato padėjėjo pagalbą dydžius. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1000,00 Lt atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 – 271 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti bankrutuojančiai IĮ „Transfėja“, į. k. 301503559, iš atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 22649,40 Lt (dvidešimt du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt devynis litus 40 centų) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 22649,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2014-06-26, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 679,00 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio ir 23,90 (dvidešimt tris litus 90 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.