Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-581-413/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-04-03
Bylos Nr.: 2A-581-413/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07245-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Arūnas Rudzinskas
Atsakovas: A. R.

Civilinė byla Nr. 2A-581-413/2015 Proceso Nr. 2-69-3-07245-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.1; 44.5.2.1; 121.14

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas), Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1136-214/2014 pagal ieškovo uždarosios ascinės bendrovės „Simsim“ ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo A. R. priešieškinį dėl skolos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad naujasis UAB „Simsim“ akcininkas ir jos vadovas (I. K.) 2014 m. balandžio 7 d. įgijo įmonės akcijas ir įmonės turtą, kuris jai buvo perduotas akcijų ir dokumentų perdavimo – priėmimo aktais. Pagal įmonės dokumentus, naujajam įmonės savininkui turėjo būti perduotas ir ilgalaikis turtas - nešiojamas kompiuteris „Dell“, kurio likutinė vertė 540,54 Lt; Programa „Symbian“ platformai, kurios likutinė vertė 1511,23 Lt, bei kasa su 36 047,73 Lt piniginėmis lėšomis. Tačiau buvęs UAB „Simsim“ direktorius A. R. šio ilgalaikio turto ir kasos neperdavė, tokiais savo veiksmais padarydamas ieškovui 38 099,50 Lt žalą. Kadangi su buvusiu įmonės vadovu susitarti nepavyko, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 38 099,50 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 12 476,86 Lt skolą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam vadovaujant įmonei, įmonės buhalteriją tvarkė VšĮ „Verslininkų namai“. 2013 m. lapkričio mėnesį gavęs iš tuometinės įmonės buhalterės informaciją, kad įmonė turi nepakankamai lėšų ir negali atsiskaityti su tuometiniu įmonės vieninteliu akcininku B. V. grąžinant jam 12 000 Lt paskolą, atsakovas paskolino įmonei 12476,86 Lt nuosavų lėšų, kurias įmokėjo į sąskaitą grynaisiais pinigais 2013 m. lapkričio 19 d. Todėl atsakovo nuomone, ieškovas privalo šią pinigų sumą grąžinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. R. ieškovui UAB „Simsim“ 38 099,50 Lt (11 034,38 Eur) žalos atlyginimo, 2500 Lt (724,05 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1142 Lt (330,75 Eur) žyminį mokestį ir valstybei – 15,21 Lt (penkiolika litų 21 ct) (4,41 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas A. R. nuo 2011 m. birželio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. dirbo pas atsakovą direktoriumi. Iš darbo atsakovas atleistas vienintelio įmonės akcininko B. V. sprendimu, kuris naujuoju įmonės direktoriumi paskyrė A. P.. Nuo 2014 m. balandžio 8 d. įmonei vadovauja I. K., kuri 2014 m. balandžio 7 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi visas įmonės akcijas įgijo iš A. P.. Pagal įmonės apyvartos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. įmonėje turėjo būti 36 047,73 Lt piniginių lėšų likutis, o pagal ilgalaikio turto sąrašą - ir kompiuterinė technika, t. y. nešiojamasis kompiuteris Dell , kurio likutinė vertė 540,44 Lt, bei programa Symbian platformai, kurios likutinė vertė 1511,23 Lt. Apyvartos žiniaraštį apie įmonės kasoje 2013 m. lapkričio 21 d. esantį 36 047,73 Lt piniginių lėšų likutį pasirašė įmonės kasininkas ir jos vadovas A. R. (b. l. 14). UAB „Simsim“ direktorius A. P., kuris 2013 m. lapkričio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo įmonės akcijas iš buvusio jos akcininko B. V., 2013 m. gruodžio 8 d. akte Nr.13/12/18 nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas A. R. neperdavė įmonei priklausančio ilgalaikio turto, kasoje esančių pinigų ir su įmone bei įmonės veikla susijusių sutarčių, taip pat neinformavo naujo įmonės direktoriaus apie bendrovės būklę, dėl ko 2013 m. gruodžio 19 d. pranešimu prašė atsakovo padengti 38 099,50 Lt dydžio nuostolius. Teismas taip pat nustatė, kad vienintelio akcininko B. V. 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu buvo nuspręsta išmokėti atsakovui 36 047,73 Lt dydžio premiją, kurios išmokėjimą patvirtina 2013 m. lapkričio 20 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 40.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonės kasoje buvo užfiksuotas 36 047,73 Lt dydžio grynųjų pinigų likutis. Iš liudytojos A. G., tvarkiusios įmonės buhalterinę apskaitą, parodymų teismas sprendė, kad atsakovas A. R. išeidamas iš darbo negrąžino nešiojamojo kompiuterio Dell, kurio likutinė vertė 540,54 Lt ir programinės įrangos Symbian platformai, kurios likutinė vertė 1511,23 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šias aplinkybes pripažino ir buvo pasirengęs teismo posėdžio metu grąžinti programą Symbian, tačiau ieškovo atstovas jos nepriėmė, paaiškindamas, kad neturi tam įgaliojimų. Kadangi byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl minėtos programos grąžinimo natūra, teismas nurodė, kad neištyrus pateikto dokumento formos ir turinio jis (teismas) negali nuspręsti dėl tokio atsakovo prašymo. Vienintelio įmonės akcininko sprendimu išmokėjus atsakovui 36 047,73 Lt dydžio premiją paskutinę jo darbo dieną, sprendime nenurodžius už kokį laikotarpį ir darbo rezultatus ši premija skiriama, neatskaičius nuo išmokėtos sumos privalomųjų mokesčių, bei vadovaudamasis minėtos liudytojos paaiškinimais ir kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytais 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2009, teismas sprendė, kad išmokant atsakovui 36 047,73 Lt nebuvo laikytasi premijos išmokėjimo tvarkos, pinigai liko apskaityti įmonės kasoje, nors faktiškai jų kasoje nebuvo, dėl ko įmonei buvo padaryta turtinė žala.

Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio, teismas nurodė, kad sudarant atsakovui (paskolos davėjui) sutartį su įmone, ši sutartis turėjo būti rašytinės formos, tačiau į bylą tokia sutartis nebuvo pateikta. Be to, ištyręs bylos rašytinius įrodymus (apyvartos žiniaraščius) bei išklausęs liudytojos, tvarkiusios įmonės buhalterinę apskaitą, paaiškinimus, teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 20 d. Kasos išlaidų orderiu atsakovas iš įmonės kasos gavo 12 000 litų paskolos grąžinimui pagal sutartį Nr.2013/01 (b. l. 76). Iš 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. apyvartos žiniaraščio Nr. 2435 teismas sprendė, kad nei įmonė atsakovui, nei atsakovas įmonei yra neskolingi. (b. l. 82). Tuo remdamasis teismas konstatavo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti 12 476,86 Lt yra nepagrįstas, nes atsakovas jo neįrodė (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimą dalyje dėl 36 047,73 Lt žalos atlyginimo už neperduotą UAB „Simsim“ kasos likutį ir 1 511,23 Lt žalos atlyginimo už neperduotą kompiuterinę programą Symbian platformai, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl 1 511,23 Lt žalos už įmonei neperduotą kompiuterinę programą priteisimo. Apeliantas nurodo, kad dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis paliudijo, kad kompiuterinė programa yra išlikusi, kokybiška ir nepakitusi, kad jis siekė ją ir kitą įmonės turtą perduoti naujajam akcininkui, tačiau naujasis įmonės direktorius A. P. jų neperėmė, susitikti vengė. Kad apeliantas siekė grąžinti UAB „Simsim“ turtą ir dokumentus patvirtina teismui pateiktas 2013 m. gruodžio mėnesio elektroninis susirašinėjimas su UAB „Simsim“ buhaltere. Esant nurodytai situacijai, apelianto nuomone, jo veiksmuose nėra nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės dėl žalos padarymo. Apelianto teigimu, ieškovas neįrodė jam padarytos žalos, kadangi jis turi galimybę pasiimti savo daiktą, jį apžiūrėti ir tik nustačius, kad daiktas neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų, reikšti ieškinį dėl žalos. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 1 511,23 Lt žalos už tariamai neperduota kompiuterinę programą priteisimo yra patenkintas nepagrįstai. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti iš apelianto ieškovei žalą už tariamai neperduotą kompiuterinę programą, visiškai nepasisakė nei dėl apelianto kaltės, nei dėl neteisėtų veiksmų, nei dėl priežastinio ryšio, kas yra būtinos sąlygos priteisiant žalą. Be to, ieškovo poziciją dėl tariamo kompiuterinės programos netinkamumo naudoti dėl to, kad ji yra pasenusį, paneigiama paties ieškovo pateiktais dokumentais, patvirtinančiais, kad programa yra vertinga ir šiuo metu yra verta 1 511,23 Lt. Todėl, jeigu programa būtų pasenusi ir technologiškai nenaudotina, atitinkamai turėjo būti sumažinta jos likutinė vertė, šią programą įmonės buhalteriniuose dokumentuose nurašant kaip nusidėvėjusią ir bevertę.

2. Dėl 36 047,73 Lt žalos už įmonei neperduotą įmonės kasos likutį grynaisiais pinigais priteisimo. Apeliantas pažymi, kad 2013 m. lapkričio 20 d. vienintelio įmonės akcininko sprendimu buvo nuspręsta jam išmokėti 36 047,73 Lt dydžio premiją, dėl ko įmonės kasoje neliko grynųjų pinigų. Akcininko sprendimas išmokėti premiją buvo visiškai teisėtas, todėl, apelianto nuomone, jo kaltės, kad jis iš UAB „Simsim“ gavo 36 047,73 Lt taip pat nėra. Pažymi, kad faktas, jog įmonės akcijos 2013 m. lapkričio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įvertintos 5000 Lt, o 2014 m. balandžio 7 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje – 10 000 Lt, tik įrodo, kad šalims turėjo būti žinoma, kad perleidžiant įmonės akcijas nebuvo perleista 36 047,73 Lt pinigų suma. Nurodo, kad priteisus iš apelianto daugiau nei 36 000 Lt, faktiškai UAB „Simsim“ akcininkė I. K. nepagrįstai praturtėtų, nes būtų įsigijusi įmonę, kurios vertė įsigijimo momentu buvo 10 000,00 Lt, o iš apelianto nepagrįstai priteisus daugiau nei 36 000 Lt, įmonės vertė atitinkamai padidėtų ir didžiausią naudą iš to patirtų dabartinė įmonės akcininke.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad premija apeliantui buvo išmokėta neteisėtai. Pažymi, kad premija apeliantui buvo paskirta už gerus įmonės veiklos rezultatus kaip paskatinimas, o ne kaip kasmėnesinis premijavimas. Aplinkybė, kad skatinamoji premija buvo paskirta atleidimo dieną nepaneigia akcininko diskrecijos teisės skirti tokio pobūdžio premiją darbuotojui, su kuriuo yra užbaigiami darbo santykiai. Teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais civilnėje byloje Nr. 3K-3-523/2009, kadangi šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa ir nėra panašios. Be to, įstatymo leidėjas niekur nenustato draudimo premijuoti darbuotojus už jų atliktus darbus ir tuo atveju, jeigu neplanuojama toliau tęsti darbinių santykių. Todėl, apelianto nuomone, vien tai, kad jis paėmė iš įmonės kasos jam paskirtą premiją, bendrovė žalos nepatyrė, nes taip buvo įvykdytas teisėtas vienintelio įmonės akcininko sprendimas.

Apeliantas pažymi, kad dabartinė įmonės akcininkė neturi teisinio pagrindo kvestionuoti ankstesnių įmonės akcininkų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl akcininko sprendimo nepagrįstumo, peržengė ieškinio ribas, nes 2013 m. lapkričio 20 d. akcininko sprendimo teisėtumas ieškinyje ginčijamas nebuvo. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos jokios faktinės aplinkybės, susijusios su šio sprendimo priėmimo teisėtumu. Apelianto nuomone, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos A. G. parodymais, kuriuose ji teigė, jog premijos išmokėjimas buvo neteisėtas, nes buhalterė neatliko premijos išmokėjimo privalomųjų buhalterinių skaičiavimų. Apeliantas pažymi, kad nepavykus perduoti dokumentų naujajam akcininkui ir direktoriui A. P., buhalteriniai skaičiavimai nebuvo atlikti, tačiau tame nėra apelianto kaltės, nes dokumentus priimti vengė ir su apeliantu nebendradarbiavo pats A. P.. Be to, vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, atlikti buhalterinius skaičiavimus galima ir vėliau, o ne tik tą pačią sprendimo dėl premijos išmokėjimo priėmimo dieną. Todėl įvertinus tai, kad akcininko sprendimas dėl premijos išmokėjimo buvo priimtas 2013 m. lapkričio 20 d., buhalteriniai skaičiavimai išskaičiuojant privalomus mokesčius turėjo būti atlikti iki mėnesio pabaigos ir jų neatlikimas tą pačią dieną nedaro premijos išmokėjimo neteisėtu.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantui buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant patirtas išlaidas 100 procentų. Be to, teismas nesivadovavo LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir iš apelianto valstybės naudai nepagrįstai priteisė 15,21 Lt. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apelianto ieškovui priteisė 1 142 Lt žyminį mokestį, kadangi nuo šio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų mokėjimo apeliantas yra atleistas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Simsim“ prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo turėtas išlaidas procesinių dokumentų parengimui. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad apeliacinio skundo nepagrįstumą įrodo byloje esantys įrodymai. Teismas tinkamai byloje taikė įstatymo normas, reglamentuojančias šį ginčo atvejį ir tinkami išaiškino ginčą reglamentuojančius įstatymus. Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas nagrinėjant tiek ieškinį, tiek priešieškinį, todėl nesant materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Ieškovo nuomone, atsakovas, teikdamas nepagrįstą apeliacinį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, sukelia daug nepatogumų bei pažeidinėja ir varžo kitų asmenų teises, taip darydamas žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Išnagrinėjusi faktines bylos aplinkybes ir susipažinusi su šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino žalos atlyginimą reglamentuojančias materialines teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurio neteisėtumas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais.

Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas – įmonės naujojo vadovo ir vienintelio akcininko reikalavimas, pareikštas buvusiam vienasmeniam valdymo organui (įmonės vadovui-direktoriui) dėl žalos, padarytos dėl neperduoto įmonės materialaus turto (piniginių lėšų ir daiktų), kurio vertė 38 099,50 Lt, atlyginimo.

Dėl juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų civilinės atsakomybės

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). CK 2.82 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos pagrindinės valdymo organų pareigos. Valdymo organas yra atsakingas už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, turto tinkamą tvarkymą, dokumentų ir informacijos apie turtą ir verslą saugojimą (CK 2.4 straipsnio 3 dalis), jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Juridinio asmens valdymo organo nariui, nevykdančiam arba netinkamai vykdančiam pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, įstatymas numato pareigą atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tiek įmonės vadovo, tiek ir jos savininko civilinei deliktinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti civilinės atsakomybės turėtų atsakovai, t. y. įmonės vadovas ir akcininkas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo pareikštų ieškovo reikalavimų atsakovas gynėsi dviem pagrindais: pirma, kad 36 047,73 Lt įmonės pinigų likutis pagal vienintelio tuometinio įmonės akcininko B. V. 2013 m. lapkričio 20 sprendimą jam (atsakovui) buvo išmokėtas atleidimo iš darbo dieną kaip premija už gerus darbo rezultatus (b. l. 42-43); ir antra, kad programinė įranga „Symbian“ platformai, kurios likutinė vertė 1511,23 Lt, yra išlikusi natūra, nesugadinta ir nenudėvėta, tačiau ieškovas priimti ją atsisako.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmojo atsakovo argumento, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2009, liudytojos parodyamais ir į bylą pateiktais apskaitos žiniaraščiais, sprendė, kad įmonės akcininko 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu išmokant atsakovui 36 047,73 Lt premiją nebuvo laikytasi premijos išmokėjimo tvarkos, pinigai liko apskaityti įmonės kasoje, nors faktiškai jų kasoje nebuvo, dėl ko įmonei ir buvo padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Visų pirma, teismo išvada nepagrįsta įstatymu, o argumentai apie pažeistą premijos išmokėjimo tvarką neparemti leistinais įrodymais. Pagal DK 233 straipsnį, už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt.). Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Pagal bylos duomenis, ieškovo bendrovėje nebuvo sudaryta nei valdyba, nei stebėtojų taryba, įmonė nebuvo nemoki, atsakovas bendrovės vadovu išdirbo daugiau kaip du metus, darbuotojų skatinimo priemonių sistema lokaliniais teisės aktais nebuvo nustatyta, todėl vienintelio įmonės akcininko sprendimas išmokėti atleidžiamam iš darbo jos vadovui premiją įstatymui neprieštaravo.

Antra, pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Ieškovas nebuvo pareiškęs savarankiško reikalavimo pripažinti negaliojančiu įmonės akcininko B. V. 2013 m. lapkričio 20 sprendimą dėl premijos išmokėjimo, teismas šį įrodymą prijungė prie bylos ir nenustatė pagrindų, kuriais remiantis būtų pagrindas išvadai, kad minėtas akcininko sprendimas prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, ikiteisminis tyrimas dėl šio akto (sprendimo) suklastojimo neužbaigtas (b. l. 94-97), todėl sumenkinti ex officio (savo iniciatyva) šio rašytinio įrodymo įrodomają galią teismas neturėjo pagrindo, juolab kad minėto saprendimo neteisėtumą teismas grindė ne įstatymu, bet samprotavimais ir liudytojo parodymais. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovui nepareiškus reikalavimo dėl įmonės akcininko B. V. 2013 m. lapkričio 20 sprendimo nuginčijimo, teismas peržengė ieškiniu pareikštų reikalavimų ribas ir svarstė klausimą, kurio ieškovas nebuvo pareiškęs, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Trečia, apeliantas, be kita ko, nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, priimtais 2009 m. lapkričio 234 d. nutartyje Nr. 3K-3-523/2009. Sutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.). Minėtoje kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009, buvo nagrinėjamas ginčas dėl to, ar tinkamai buvo mokamas darbuotojui pagal darbo sutartį darbo užmokestis ir papildomi priedai pagal lokaliniuose teisės aktuose nustatytą skaičiavimo tvarką. Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje ieškovas šio klausimo nekėlė, o premijų (papildomų priedų) išmokėjimo tvarka bendrovėje iš viso nebuvo numatyta. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad tarp paminėtų bylų būtų esminis panašumas, dėl ko vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo pagrindo.

Ketvirta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio, suabsoliutino buhalterinės apskaitos dokumentų – įmonės apyvartos žiniaraščių, kuriais iš esmės ir buvo grindžiamas teismo sprendimas – įrodomąją galią ir nesiaiškino kitų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko nebuvo atskleistos kitos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo kalti veiksmai bei priežastinis ryšys (CK 6.246, 6.247 straipsniai), ir pažeistos CPK normos, regalmentuojančios įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis). Pavyzdžiui, teismas nenustatinėjo, kodėl antrajam įmonės akcininkui A. P. įmonės akcijos (įmonė) buvo parduotos tik už 5000 Lt, jeigu įmonės vertė, atsižvelgiant į ginčijamą materialinių vertybių kainą, buvo žymiai didesnė (b. l. 44); kokiomis aplinkybėmis ir koks įmonės turtas buvo perduotas A. P.; kodėl nebuvo surašytas materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas ir kt. Šioms aplinkybėms išaiškinti nei vieno iš 2013 m. lapkričio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šalių teismas posėdyje neapklausė ir nesprendė klausimo dėl jų patraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė visų būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nepareiškus reikalavimo dėl akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 36 047,73 Lt žalos atlyginimo. Todėl teismo sprendimas šioje reikalavimo dalyje panaikinamas.

Dėl žalos atlyginimo būdo

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir netrutinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.281 straipsnio 1 dalį, priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo būdo, turi nuspręsti, ar žalą priteisti natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad programinė įranga Symbian platformai, kurios likutinė vertė 1511,23 Lt, išlikusi natūra ir įtraukta į įmonės turto balansą. Byloje nėra duomenų, kad šis turtas būtų nudėvėtas, netinkamas naudoti ar kitaip pažeistos jo techninės savybės, ieškovas šių aplinkybių byloje neįrodinėjo. Atsakovas sutinka turtą grąžinti įmonei natūra. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui nepareiškus reikalavimo grąžinti turtą natūra, jis turi teisę į ekvivalentą pinigais, kadangi toks žalos atlyginimo būdas gali būti taikomas tuomet, kai nustatoma, kad dėl fizinių savybių turtas negali būti naudojamas pagal paskirtį visai, arba galimybė juo naudotis ženkliai sumažėja. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žalos atlyginimo būdą reglamentuojančias teisės normas, todėl ši teismo sprendimo dalis panaikinama ir ieškovo reikalavimas priteisti už išlikusį įmonės turtą jo ekvivelentą pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovo norimas grąžinti turtas yra netinkamas naudoti, ieškovui neužkertamas kelias reikalauti nuostolių atlyginimo ateityje.

Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paminėti materialiosios teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovą atleidus nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, jis atleistinas ir nuo kitų ieškovo patirtų išlaidų (atstovavimo išlaidų ir žyminio mokesčio), kadangi tokia pozicija prieštarauja CPK 93 sraipsnio 1 dalies nuostatoms. Tačiau teismo sprendimą pakeitus, yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas perskirstyti (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Palikus nepakeistą sprendimo dalį dėl 540,54 Lt žalos atlyginimo (už negrąžintą kompiuterį „Dell“) ir atmetus ieškino reikalavimus dėl 36 047,73 Lt ir 1511,23 Lt žalos atlyginimo (už pinigines lėšas ir programą Symbian platformai), ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudarytų 1,42 proc., o atmestų – 98,58 proc. Ieškovas patyrė 2500 Lt (724,05 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1142 Lt (330,74 Eur) žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 5, 109-110). Už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 606,70 Lt (175,71 Eur) išlaidų (b. l. 104). Be to, ieškovas už apeliacinio skundo padavimą turėjo sumokėti 330,74 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo jis yra atleistas įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 99 straipsnis). Todėl šios išlaidos, vadovaujantis paminėtomis proporcijomis, paskirtstytinos šalims remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio, 98 straipsnio taisyklėmis.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Simsim“ (į.k. 302636014) priteista iš atsakovo A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 38 099,50 Lt (trisdešimt aštuoni tūkstančiai devyniasdešimt devyni litai 50 ct.) (11034,38 Eur) žalos atlyginimo, 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų (724,05 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5 penki procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1142 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas keturiasdešimt du litai) (330,75 Eur) žyminio mokesčio ir valstybei – 15,21 Lt (penkiolika litų 21 ct) (4,41 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui UAB „Simsim“ (į.k. 302636014) iš atsakovo A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 156,55 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 55 ct) (540,54 Lt) žalos atlyginimo už neperduotą kompiuterį Dell; 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (156,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-18) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 10,28 Eur (dešimt eurų 28 ct) atstovavimo išlaidų ir 4,69 Eur (keturis eurus 69 ct) žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Simsim“ (į.k. 302636014) 173,21 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 21 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokąnt šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Simsim“ (į.k. 302636014) 326,04 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, priteistiną sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai Evaldas BurzdikasGintautas KoriaginasArūnas Rudzinskas