Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-226-622/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-20
Bylos Nr.
2A-226-622/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
UAB „Dauksta“
Atsakovas
R. A.
Kategorijos
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr.2A-226-622/2011Teisėja J. Grigonienė Procesinio sprendimo kategorijos45.1.; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTART I S2011 m. balandžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės ūkininkės R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dauksta“ ieškinį atsakovei R. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 7984,00 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei pardavė dažus ir pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DAP10109580 apmokėjimui. Atsakovė sąskaitoje nustatytu terminu skolos nesumokėjo (b. l. 3-4).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Dauksta“ iš atsakovės ūkininkės R. A. 7 984 Lt skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 550 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės ūkininkės R. A. 29,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad abi šalys pripažino, kad tarp jų buvo sudaryta žodinė sutartis dėl dažų statomam objektui tiekimo, kurioje nebuvo numatyta nei bendra kaina, nei dažų pateikimo ar atsiskaitymo terminai, sutarta tik dėl bendros atsiskaitymo tvarkos – kad bus atsiskaitoma pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Abi šalys pripažino, kad dažų kiekiai ir jų pristatymo eiliškumas buvo nustatomi statybos objekto interjero dizainerio V. Z., kuris patvirtino davęs ieškovui nurodymą užsakyti ir ginčo objektu tapusią dažų partiją. Dažymo darbai objekte buvo atlikti iki galo, objektas pripažintas tinkamu naudoti, todėl prekės pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DAP10109580 buvo gautos atsakovės.

Šalies argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas privalėjo įrodyti, kad perdavė atsakovei ir pastaroji gavo nurodytą dažų kiekį (CPK 178 str.). Atsakovė reikiamus dažų ir grunto kiekius iš ieškovės užsisakydavo pagal poreikį. Atsakovės atstovas A. A. pasirašydavo PVM sąskaitas-faktūras, kurios kartu buvo ir prekių važtaraščiu, ir prekių priėmimo-perdavimo aktu. Tokie atsakovės veiksmai patvirtina prekių perdavimo-gavimo faktą. PVM sąskaitos-faktūros Nr. DAP10109580 nėra pasirašiusi atsakovė ar jos įgaliotas asmuo, todėl tvirtina, kad neįrodytas dažų gavimo faktas. Teismas ignoravo aplinkybę, kad minėta PVM sąskaita-faktūra nebuvo siunčiama atsakovei. Liudytojo V. Z. parodymai vertintini kritiškai, nes jis nedalyvavo tariamai perduodant dažus, prekių perdavimo fakto patvirtinti negali (b. l. 77-78).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl prekių perdavimo fakto. Atsakovė neigia gavusi dažus pagal byloje pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pagal sąskaitą-faktūrą Nr. DAP10109580 perdavė atsakovui dažus. Tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo teiginių, kad V. Z. užsakė dažus, nurodytus ginčijamojoje sąskaitoje-faktūroje, tačiau tvirtina, kad jis negali patvirtinti dažų perdavimo atsakovei fakto. Tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė atsiskaitydavo pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras pagal poreikį.

Tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl dažų statomam objektui tiekimo, kurioje nebuvo numatyta nei bendra kaina, nei dažų pateikimo ar atsiskaitymo terminai, sutarta tik dėl bendros atsiskaitymo tvarkos – kad bus atsiskaitoma pagal pateiktas sąskaitas faktūras.

Sutartis (tiek žodinės, tiek rašytinės formos) ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai yra sutartis ir viena jos šalis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita šalis arba turi tam paklusti ir ją vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo būdais, kurie leidžia sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę. Pavyzdžiui, kreditoriui pareikalavus vykdyti prievolę, skolininkas, kai yra tam įstatyminis pagrindas, gali sustabdyti prievolės vykdymą, taikyti įskaitymą, reikšti priešieškinį dėl sutarties nutraukimo ir pan. Taigi tam, kad jis teisėtai išvengtų prievolės vykdymo, jis turi reikšti įstatymo nustatytus reikalavimus dėl savo teisių gynimo būdų taikymo ar remtis kitomis įstatymo nustatytomis sąlygomis, leidžiančiomis nevykdyti atsiskaitymo prievolės. Tačiau jei pirkėjas elgiasi pasyviai ir priėmęs daiktą nepareiškia jokių reikalavimų taikyti įstatymo nustatytus teisių gynimo būdus, jis negali pagrįstai tikėtis, kad priešingos šalies reikalavimas nebus tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad atsakovė, laiku negavusi dažų, galėjo pareikšti pretenzijas dėl nepateiktų dažų arba kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl galimos nusikalstamos veikos, jeigu prekės būtų dingusios, tačiau tokių veiksmų atsakovė neatliko. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad dažus pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DAP10109580 užsakė statybos objekte dirbęs interjero dizaineris V. Z.. Pastarasis patvirtino, kad tai buvo užsakytas didelis dažų kiekis, todėl šių dažų negavus statybos darbų nebūtų galima baigti (b. l. 68-69). Byloje nėra jokių įrodymų, kad statybos objekte būtų naudojami kiti analogiški dažai. Skolų suderinimo 2009-04-20 aktas taip pat patvirtina, kad atsakovės atstovas pasirašė aktą ir patvirtino, kad atsakovė yra skolinga pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DAP10109580 už dažus (civ. byla Nr. L2-470-729/2010; b. l. 5). Dėl neapmokėtos PVM sąskaitos-faktūros ieškovas raštu 2009-11-27 įspėjo atsakovą, kad skola už dažus būtų atsakovės sumokėta (ten pat; b. l. 8).

Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad dažai pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DAP10109580 atsakovei buvo perduoti ir juos ji gavo, todėl jai atsiranda pareiga sumokėti už šias prekes (CK 6.314, 6.344 straipsniai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasTeisėjai Irma ČuchrajRimvida Zubernienė