Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. U. gynėjo advokato Audriaus Vaičiūno apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo Z. U. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio l dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš Z. U. V. B. priteista 127,19 (vienas šimtas dvidešimt septyni eurai ir devyniolika euro centų) eurų turtinės žalos ir 600 (šeši šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš Z. U. V. B. priteista 500 (penki šimtai) eurų atstovimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistosios Z. U. gynėjas advokatas Audrius Vaičiūnas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 6 d. nuosprendį ir Z. U. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Be to, aukštesnės instancijos teismui atmetus gynėjo prašymą, prašo sušvelninti nuteistajai Z. U. paskirtą bausmę, sutrumpinant laisvės apribojimo laiką bei neskiriant įpareigojimo – neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

3. Atsiliepimų į nuteistosios Z. U. gynėjo advokato Audriaus Vaičiūno apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistoji Z. U. ir jos gynėjas Audrius Vaičiūnas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąją dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje – išteisinti. Prokuroras Valentinas Motiejūnas prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

1. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011-05-10 sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios Z. U. baudžiamosios bylos aplinkybės (dėl nukentėjusiajai V. B. nuteistosios veiksmais sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) buvo išsamiai išanalizuotos skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, todėl aukštesnės instancijos teismas pritardamas žemesnės instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio argumentams jų nebekartoja ir pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.

3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistosios Z. U. gynėjo advokato Audriaus Vaičiūno apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 6 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistosios Z. U. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos.

Dėl nuteistosios nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

5. Nors Z. U. viso baudžiamojo proceso metu neigė smurtavusi prieš savo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąją V. B., teigdama jog nukentėjusiosios nežalojo, prieš ją nėra smurtavusi, nukentėjusioji dažnai mušdavosi su savo (duomenys neskelbtini) D. N., gumbą ir mėlynę po akimi nuteistoji matė jau gegužės 5 d., o ji pati nukentėjusiajai neliepdavo dirbti pas save, neneigė, kad prašė nukentėjusiosios rašyti raštelius, nukentėjusioji galėjo pati griūdama susižeisti (2 t., b. l. 163-164, 180-181; 5 t., b. l. 89-90), tačiau susipažinus su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir bylos medžiaga, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog kaltinime nurodyti nuteistosios Z. U. neteisėti veiksmai nukentėjusiosios V. B. atžvilgiu jai sukeliant fizinį skausmą bei padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino visa apimtimi.

8. Minėtus nukentėjusiosios parodymus dėl šviežiai (prieš dieną padarytų sužalojimų) patvirtina: (duomenys neskelbtini) asmens apžiūros protokolas (1 t., b. l. 36, 38-44); byloje esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49-52, 58-59; 3 t., b. l. 40-41) specialistų išvados, kuriomis nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, krūtinės užpakalinio paviršiaus kairėje, krūtinės užpakalinio paviršiaus dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvos viršutinėje lūpos gleivinėje, kairiojo žando gleivinėje galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis, padaryti prieš 1-4 paras iki apžiūros, 15 trauminių poveikių metu (neatmetant galimybės sužalojimus padaryti kietais bukais daiktais – kumščiu, plaštaka bei kastuvu), kurie negali būti padaryti griūvant; (duomenys neskelbtini) Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys, kurioje nukentėjusiajai užfiksuoti galvos, dešinės rankos ir kojos skausmai (1 t., b. l. 74-75); liudytojos apylinkės teisme apklaustos A. G. parodymai dėl apžiūros metu užfiksuotų sužalojimų (5 t., b. l. 104); liudytojos A. S. parodymai, kuriais ji pažymėjo, kad matė ant nukentėjusiosios nubrozdinimą virš alkūnės, matė pageltimą kaktos viršuje, nurodė, kad nukentėjusioji jai minėjo, jog Z. U. jai trenkė galvą į sieną, mušė kastuvu ir rankomis (1 t., b. l. 97; 5 t., b. l. 106); (duomenys neskelbtini) tyrėjos D. R. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 155-156), (duomenys neskelbtini) kratos protokole nurodytas ir Z. U. gyvenamojoje vietoje rastas metalinis kastuvas, kuriuo nukentėjusiajai padaryti sužalojimai. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji atpažino kratos metu pas U. rastą kastuvą, kuriuo jai buvo padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 169-170, 177; 2 t., b. l. 13). Svarbu įvertinti ir tai, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. B. dėl savo psichikos būklės, neįgalumo ypatumų ir individualių psichologinių savybių galėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veikų pobūdį, bet negalėjo suprasti nusikalstamų veiksmų reikšmės ir jiems pasipriešinti. Be to, ekspertizės akte pažymima, kad nukentėjusioji sugeba pati savarankiškai, kitų neįtakojama, priimti sprendimus, apsispręsti, išreikšti savarankišką nuomonę nesudėtingais kasdieniais, jai įprastais klausimais, ji nėra linkusi save fiziškai žaloti. V. B. serga (duomenys neskelbtini), gali ribotai suvokti laiko aplinkybes (4 t., b. l. 154-160).

9. Įvertinus nukentėjusiosios ir (duomenys neskelbtini) liudytojos D. N. parodymus matyti, kad jų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesiskiria yra nuoseklūs, juos tarpusavyje papildo byloje surinkti įrodymai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia nuteistosios gynėjas, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir (duomenys neskelbtini) parodymais ar juos laikyti nenuosekliais.

11. Taigi, policijos pareigūnai M. K. ir D. G. atvykdami į (duomenys neskelbtini) matė nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, juos užfiksavo. Liudytojai nuosekliai patvirtino, kad nukentėjusioji jiems nurodė, kad ją sumušė Z. U. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnams vykstant pas nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini), kartu su (duomenys neskelbtini) atėjo ir Z. U., kuri užsipuolė nukentėjusiąją, o D. N. policijos automobiliu vykstant į komisariatą, jai paskambino Z. U., kuri teiravosi ką ji sakė policijos pareigūnams. Minėtų liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad nuteistoji bandė susisiekti tiek su nukentėjusiąja, tiek su (duomenys neskelbtini), (ateidama su (duomenys neskelbtini) pas nukentėjusiąją, tiek liudytojai skambinant į telefoną) siekė joms sukurti bejėgiškumo jausmą, o D. N. net tiesiogiai klausė ką ji sakė policijos pareigūnams. Dėl tokių nuteistosios veiksmų liudytoja D. N. išsigando, susijaudino ir net verkė. Byloje apklausti policijos pareigūnai buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, byloje nėra nustatytą aplinkybių, kad liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąją, liudytojų parodymai neprieštarauja nukentėjusiosios ir (duomenys neskelbtini) parodymams, todėl nėra pagrindo jais nesiremti.

12. Kiti byloje apklausti liudytojai: D. P. ((duomenys neskelbtini) darbuotoja) ikiteisminiame tyrime pažymėjo, kad nukentėjusioji ir (duomenys neskelbtini) bijo išeiti į gatvę, vengia pokalbio apie Z. U. D. liudytojai minėjo, kad ji bijodavo jos akivaizdoje V. B. pavadinti (duomenys neskelbtini), kad jos nesumuštų. Pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) mušdavo Z. U., pešdavo jai plaukus. V. B. jai (liudytojai) parodė savo išpeštus plaukus (2 t., b. l. 104-105). Liudytoja ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teisme apklausta R. Č. (nuteistosios (duomenys neskelbtini)) parodė, kad matė, kaip nukentėjusioji pas nuteistąją lankėsi kiekvieną dieną, kaip ji dirbo ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.). Yra ne kartą girdėjusi kaip Z. U. (duomenys neskelbtini) kieme įvairiais žodžiais šaukdavo ant V. B. (2 t., b. l. 118). Apklausiama apylinkės teisme papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini) kieme yra girdėjusi keiksmus, duslius smūgius, tačiau įvykio metu jos nebuvo namuose (5 t., b. l. 107).

13. Sutiktina, su apelianto skundo argumentu, kad liudytoja R. Č. paties įvykio nematė, tačiau jos parodymai patvirtina kitų liudytojų, o tuo pačiu ir nukentėjusiosios nuoseklius parodymus, kad nuteistoji V. B. vertė dirbti pas save, blogai atliekant darbus ant jos buvo šaukiama. Negana to, liudytoja, nors ir nematydama kas dedasi (duomenys neskelbtini) kieme (esant (duomenys neskelbtini)) yra girdėjusi ir duslius smūgius, kas iš dalies patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad Z. U. naudotas smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo atsitiktinis.

14. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog (duomenys neskelbtini) kratos protokole užfiksuota, kad Z. U. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buvusioje (duomenys neskelbtini) rasta AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota V. B. vardu; 5 vnt. A4 formato baltų lapų su rašikliu surašytais rankraštiniais tekstais, liudytojos D. N. asmens dokumentai, I. D. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 169-171, 176-177, 179). Taigi, priešingai nei savo parodymuose nurodo nuteistoji Z. U., būtent kratos metu rasta nukentėjusiajai priklausanti banko mokėjimo kortelė patvirtina, kad pinginėmis lėšomis tiesiogiai disponavo pati Z. U., o ne nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) D. N. Be to, kratos metu rasta banko kortelė taip pat netiesiogiai patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo materialiai priklausoma nuo nuteistosios valios (jos išlaikoma, negalėjo pati disponuoti iš neįgalumo į jos kortelę pervedamomis piniginėmis lėšomis), todėl turėjo lankytis pas nuteistąją. Byloje esantys nukentėjusiosios ranka rašyti rašteliai taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji buvo liepiama nuteistosios rašyti raštelius (šios aplinkybės neneigė ir pati apklausta nuteistoji) (1 t., b. l. 176-177, 188-192).

15. Liudytojos I. D. (nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini)) ir V. D. (D. N. (duomenys neskelbtini)) apklausiamos (1 t., b. l. 77-78, 125-126; 5 t., b. l. 118-119) nors ir nenurodė, kad yra mačiusios ar girdėjusios, kad prieš nukentėjusiąją yra naudojamas smurtas, tačiau įvertinus tai, kad jos glaudžiai bendrauja su nuteistąja (pas nuteistąją rasta I. D. banko kortelė, į kurią buvo pervedamos piniginės lėšos, jas leidžiant nuimti nuo kortelės), būdamos Lietuvoje dažnai lankosi pas nuteistąją ir yra suinteresuotos baudžiamosios bylos baigtimi, todėl aukštesnės instancijos teismas jų parodymais grįsdamas nuteistosios kaltę, nesivadovauja. Tas pats pasakytina ir apie liudytojo J. U. (nuteistosios (duomenys neskelbtini)) parodymus (2 t., b. l. 83-84; 5 t., b. l. 91-92), kuriais jis nurodė, kad įvykio metu, po darbo, jam grįžus apie 20 val. jis nematė nukentėjusiosios ar (duomenys neskelbtini) ateinant pas juos į (duomenys neskelbtini), įvykio jis nematė. Liudytojas, būdamas nuteistosios (duomenys neskelbtini) yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi yra (duomenys neskelbtini). Todėl, apeliacinės instancijos teismas minėto liudytojo parodymais nesiremia.

16. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad nukentėjusioji nesikreipė būtent įvykio metu į kitas institucijas, o kreipėsi kitą dieną, aukštesnysis teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį nukentėjusysis turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Aplinkybė, kad nukentėjusioji, sekančią dieną po įvykio kreipėsi į (duomenys neskelbtini) darbuotojas dėl jos sumušimo pagrindžia, kad ji galėjo patirti specialistų išvadose nustatytus sužalojimus (sutampa sužalojimų padarymo laikas, nustatytas specialistų išvadomis), nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo neseni, nukentėjusioji pagal galimybes, neturėdama mobilaus telefono, ieškojo pagalbos, kas be kita ko įrodo, kad ji galėjo būti sumušta pačios nuteistosios, tačiau dėl jos pastovios kontrolės (nurodymų ateiti pas ją 3 kartus per dieną, nebendrauti su niekuo ir niekur neišeiti) negalėjo kreiptis tą pačią dieną. Šią aplinkybę taip pat skundžiamame nuosprendyje aptarė ir apylinkės teismas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistosios gynėjo argumentas, kad nebuvo tirtos aplinkybės dėl nukentėjusiosios kreipimosi į (duomenys neskelbtini) (policiją) kitą dieną yra paneigiamas byloje surinktų įrodymų visuma, neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

17. Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistosios poligrafo išvada (jai sakant tiesą) pagrindžia jos nekaltumą padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos (duomenys neskelbtini) centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistoji į jai pateiktus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą (3 t., b. l. 21-23). Tačiau priešingai nei nurodo apeliantas, tiek nukentėjusiąją, tiek liudytoją D. N. patikrinus poligrafu jos taip pat sakė tiesą (4 t., b. l. 79-82, 128-131). Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje vertindamas specialistų išvadas pastebėjo apylinkės teismas, visiems sakant tiesą, negalima remtis šių tyrimų užfiksuotais rezultatais. Minėtos specialisto išvados nei pagrindžia, nei paneigia, kad nuteistoji padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne vienoje savo nutartyje yra nurodęs, jog poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog Z. U. atliko smurtinius veiksmus prieš (duomenys neskelbtini) – nukentėjusiąją V. B. Duomenų, kad pati nukentėjusioji galėjo griūdama ar pati save žalodama pasidaryti nustatytus sužalojimus (pvz. mušdamasi su (duomenys neskelbtini) D. N.) byloje nebuvo nustatyta. Nukentėjusiajai padarytus sužalojimus konstatavo teismo medicinos specialistas (patvirtina net keturios specialistų išvados). Išvadą, kad nuteistoji šią veiką padarė tyčia, aukštesnės instancijos teismas padarė įvertinęs nuteistosios, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, konflikto priežastį ir eigą, nuteistosios atliktus veiksmus veikos metu, taip pat veiksmus ir po veikos (atvykus policijos pareigūnams patikrinti pranešimą apie smurto atvejį) ir atsiradusius padarinius: Z. U. nukentėjusiajai V. B. tris kartus sudavė smūgius kumščiu į galvos sritį, ne mažiau trijų smūgių kastuvu į dešiniąją koją, ne mažiau vieno smūgio kastuvu į dešinės rankos alkūnę, pešė plaukus, po to tęsdama nusikalstamą veiką, apie 21 val., toje pačioje vietoje, tyčia, sudavė ne mažiau keturis smūgius kumščiu į galvos ir veido sritį, viso sudavė ne mažiau kaip 15 (penkiolika) smūgių nukentėjusiajai V. B., tuo sukėlė fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimo kaktoje, krūtinės užpakalinio paviršiaus kairėje, krūtinės užpakalinio paviršiaus dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame dilbyje, dešiniojo klubo srityje, dešinėje šlaunyje, dešininėje blauzdoje, kraujosruvos viršutinėje lūpos gleivinėje, kairiojo žando gleivinėje, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės bei įpareigojimo neatlygintinai dirbti

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę.

2. Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nes atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (Z. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), rankomis ir kastuvu nukentėjusiajai trenkdama į įvairias kūno vietas, tampė jos plaukus ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė sužalojimus kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininkės asmenybę: neteista, teisiama pirmą kartą (3 t., b. l. 4; 4 t., b. l. 177-178), nebausta administracine tvarka (3 t., b. l. 6; 4 t., b. l. 180), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 7), (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išraše pažymėta, kad Z. U. nustatyta diagnozės: (duomenys neskelbtini), jai (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 148-149, 157-158), priešingai nei nurodo nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Apylinkės teismas nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Visumos nustatytų aplinkybių pagrindu už padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas Z. U. paskyrė BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos terminą nustatytas mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), bei įpareigojo neatlygintinai išdirbti iki 50 (penkiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nors nuteistoji bei jos gynėjas nesutinka su paskirtu įpareigojimu, teigdami, kad jos ginamoji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, šiuo metu Lietuvoje siaučia COVID-19 viruso pandemija, nuteistoji priskiriama rizikos grupei bei jai didėja rizika susirgti šia liga, nes ji turi daug gretutinių ligų, todėl negalės įvykdyti šio įpareigojimo, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia asmeniui skirti įpareigojimo dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pritartina žemesnės instancijos teismo argumentui, kad nuteistajai nustatytos ligos nesutrukdė puoselėti aplinką (duomenys neskelbtini) (nuteistoji pati nurodė, kad (duomenys neskelbtini), pas ją (duomenys neskelbtini) yra padaryti (duomenys neskelbtini), kurie reikalauja priežiūros). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą bei paskirtų valandų skaičių, neturi pagrindo vertinti, kad (duomenys neskelbtini) asmuo, net ir siaučiant COVID-19 ligai, negalėtų įvykdyti šio įpareigojimo.

3. Atkreiptinas nuteistosios gynėjo dėmesys į tai, kad BPK 346 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, jog įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

4. Svarbu paminėti, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį į paskirtos bausmės laiką nuteistajai neįskaitė nuteistosios laikiname sulaikyme išbūto laiko, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vienos dienos laisvės suvaržymą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (2 t., b. l. 151, 156). Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatas, kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms, kas nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai padaryta. Taigi laikiname sulaikyme Z. U. išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) privalo būti įskaitytas į skundžiamu nuosprendžiu jai paskirtą bausmę, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 6 d. nuosprendis neįskaičius nuteistosios laikino sulaikymo laiko keičiamas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 6 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1–2 dalimis, į nuteistajai Z. U. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti nuteistosios laikiname sulaikyme išbūtą laiką, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir laikyti, kad nuteistoji Z. U. yra atlikusi (duomenys neskelbtini) laisvės apribojimo dienas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.